- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-1015-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01400-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., A. P., akcinei bendrovei Swedbank
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui R. Ž., tretiesiems asmenims R. Ž., A. P., akcinei bendrovei Swedbank dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti R. Ž. nuosavybės teise į atsakovui priklausantį turtą: (duomenys neskelbtini) ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovo piniginę kompensaciją 4560,04 EUR.
2. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas su akcine bendrove Swedbank sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui ir atsakovui buvo suteiktas 141 913, 81 EUR kreditas. Kredito grąžinimo terminas – 2021 m. gruodžio 6 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimui su ieškovo ir atsakovo sutuoktinėmis buvo sudarytos laidavimo sutartys. Ieškovas pagal sutartį įsipareigojimus vykdė vienas, todėl turi reikalavimo teise? i? atsakovą. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra sklypų bendrasavininkai, ieškovas įsipareigojimus vykdė vienas, ieškovas prašo atidalinti bendraturčių dalis, o atidalijus turtą ieškovui priteisti 89 732 EUR vertės turto. Kadangi ieškovo ir atsakovo solidarioje prievolėje kiekvieno reikalavimo dydis yra po 96 564,29 EUR, ieškovas yra sumokėjęs 170 882,96 EUR, bei papildomai iki sutarties pabaigos sumokės 5 660,29 EUR, kai atsakovas yra sumokėjęs tik 16 585,33 EUR. Atitinkamai ieškovui įvykdžius atsakovo dalį solidarioje prievolėje, jis turi reikalavimo teisę į 79 978,96 EUR sumą, todėl atidalijus turtą pagal ieškovo siūlomą atidalinimo būdą, bei atlikus vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą, atsakovui priteistina 4560,04 EUR piniginė kompensacija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ apeliacinį skundą dėl 2021 m. liepos 28 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-44-367/2021 ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Nustatė, kad nors ieškovas ieškinio dalyku formuluoja neturtinį reikalavimą, tačiau iš ieškinio pagrindo akivaizdu, kad ieškovas ieškiniu iš esmės siekia išsiieškoti iš atsakovo ½ dalį jo įvykdytos ir ateityje ketinamos įvykdyti likusios solidarios prievolės bankui, tai yra siekia prisiteisti ir kartu išsiieškoti iš atsakovo skolą, prisiteisiant (atidalinat ieškovo pasiūlytu būdu) turtą bei atliekant vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą. Nurodė, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, todėl šiuo atveju, ieškovo siūlomu būdu atidalinus turtą ir atlikus vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymą turtinė prievolė pasibaigtų.
5. Teismas įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką konstatavo, kad ginčas yra akivaizdžiai turtinis ginčas. Ieškinio suma yra didesnė nei 40 000 EUR, todėl ieškinys teismingas ne Klaipėdos apylinkės teismui, o Klaipėdos apygardos teismui. Kadangi ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, todėl nutarė jį atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodo, kad apeliantui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 63 turtiniai vienetai žemės sklypų, apeliantas reiškia reikalavimą dėl šių žemės sklypų dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teigia, kad ieškinys reiškiamas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio pagrindu, apeliantas pasirinko kelis galimo atidalijimo būdus priteisiant atsakovui kompensaciją, todėl ginčas yra neturtinis.
6.2. Nurodo, kad šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, o tik atidalinti apelianto nuosavybę iš bendrosios nuosavybės, apelianto pasirinktu būdu, todėl nagrinėjamu atveju šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau turi būti pripažintas neturtiniu.
6.3. Nurodo, kad šiuo atveju turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės niekam tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia. Tenkinus ieškinį, apelianto turtinė padėtis nepagerės, kadangi apelianto turimo turto dydis nepadidės, tik keisis jo forma, tai yra apelianto sumokėtos įmokos bankui pasidengs ne atsakovo piniginėm lėšom, o atsakovo turtu. Atsakovo turtinė padėtis irgi nepablogės, nes jo nesumokėtos piniginės įmokos pasidengs jo turtu, kuris atiteks apeliantui. Vadinasi nei viena iš šalių jokios papildomos turtinės negaus ir nei vienos iš šalių turtinė padėtis nei pagerės nei pablogės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.
9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad šiuo atveju ginčas teismingas Tauragės apylinkės teismui, kadangi ginčas nors ir susijęs su turtu, tačiau reikalavimas nėra turtinis, apelianto turimo turto dydis nepadidės, o atsakovo turtinė padėtis nepablogės.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį konstatavo, kad nors ieškinio dalykas formuluojamas kaip atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš ieškinio turinio (pagrindo) akivaizdu, kad ginčas yra turtinis, kadangi ieškovas siekia prisiteisti ir kartu išsiieškoti iš atsakovo skolą, atidalijus turtą atliekant ir įskaitymo veiksmą. Kadangi įskaitymo suma viršija 40 000 EUR, ginčas teismingas Klaipėdos apygardos teismui
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
12. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
14. Kaip matyti apeliantas pareikštu ieškiniu suformulavo šiuos konkrečius reikalavimus - atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalijant apeliantui nekilnojamąjį turtą, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už apeliantui atitenkančią turto dalį. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais matyti, jog ieškovas grįsdamas ieškinio dalyką, ieškinyje nurodo, kad taip pat šioje konkrečioje byloje turi būti atliktas įskaitymas pagal sudarytą kredito sutartį, pagal kurią ieškovui ir atsakovui buvo suteiktas 141 913, 81 EUR kreditas. Ieškovas teigia, kad už atsakovą įvykdę prievolę, todėl turtint priešpriešinius reikalavimus turi būti atliktas įskaitymas.
15. Įvertinus apelianto ieškinio pagrindą ir dalyką, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tikslūs, nors viena vertus, apeliantas formuluoją reikalavimą, tik kaip turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškinyje nurodo, kad iš apeliantui priteistinos kompensacijos turi būti atliktas įskaitymas, esant priešpriešiniams reikalavimams. Tokį apelianto reikalavimą galima vertinti (nutarties 13 punktas) kaip bendraskolio pareikštą atgręžtinį reikalavimą - reikalavimą priteisti skolą, kadangi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis).
16. Teismo vertinimu šiuo atveju įvertinus tiek ieškinio dalyką tiek pagrindą, galima daryti išvada, kad ieškinio reikalavimai yra suformuluoti ydingai, tačiau kaip matyti pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą netaikė trūkumų šalinimo instituto, nesudarė galimybės apeliantui patikslinti reikalavimus ar faktinį ieškinio pagrindą. Tuo atveju, jei byloje būtų sprendžiamas tik atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, nereikalaujant iš atsakovo priteistinos kompensacijos atlikti atgręžtinio reikalavimo įskaitymą, toks reikalavimas pripažintinas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Kita vertus, vertinant ieškinį, taip kaip suformuluotas jo pagrindas, teismo vertinimu, šiuo atveju atliekant įskaitymą (skolą regreso tvarka - CK 6.9 straipsnis), atsakovo turtinė padėtis pasikeistų - atidalijus turtą ir iš apelianto priteisiant tik dalį kompensacijos atsakovui, jo valdomo turto turtinė masė sumažėtų.
17. Teismas, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo sudaryti galimybę apeliantui patikslinti reiškiamus reikalavimus ar ieškinio faktinį pagrindą, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį, todėl dėl nurodytų aplinkybių Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Esant nustatytoms 9-17 punkte nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.