- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-1159-1092/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26315-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės T. R. 1546,14 Eur paminklo atstatymo – restauravimo išlaidų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio mirties pasirūpino kapo vieta, kapavietės sutvarkymo darbais, paminklo įgijimu ir pastatymu bei jo graviravimo darbais. Paminklas buvo pastatytas knygos formos, kairėje knygos pusėje išgraviruotas ieškovės mirusio vyro atvaizdas, o dešinėje pusėje buvo priklijuotas katalikų metalinis kryžius, išgraviruotas užrašas. 2024 m. spalio 24 d. ieškovei nuvykus į kapines pastebėjo, kad ant paminklo knygos kairės pusės yra išgraviruotas naujas stačiatikių tikėjimo kryžius. Suprato, kad kryžių išgraviravo atsakovė, t. y. sutuoktinio motina T. R., kadangi ji ne kartą buvo sakiusi, kad nori jį išgraviruoti. Pastebėjusi išgraviruotą stačiatikių kryžių ieškovė kreipėsi su pareiškimu į policiją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams tikslinant aplinkybes, T. R. patvirtino, kad užsakė graviravimo darbus ir ant paminklo kairės pusės išgraviravo stačiatikių kryžių. Atsakovė pati patvirtino, kad savavališkai, be ieškovės leidimo, atliko paminklo graviravimo darbus ir tokiu būdu apgadino svetimą turtą. Ieškovė, siekdama pašalinti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, t. y. panaikinti išgraviruotą kryžių, kreipėsi į UAB ,,Statybos servisas“. Apžiūrėjus paminklą buvo nustatyta, kad kryžiaus atskirai panaikinti nėra galimybių, dėl ko būtina demontuoti paminklą, šlifuoti visą jo plokštumą bei iš naujo atlikti kalimo bei graviravimo darbus. Restauravimo darbai įvertinti 1546,14 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė į ją kreipėsi ir bandė susitarti dėl stačiatikių kryželio ant paminklo atvaizdavimo, tačiau ji nesutiko (nedavė jokio atsakymo).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pripažįsta, jog jos užsakymu ant jos sūnaus kapavietėje esančio paminklo buvo išgraviruotas stačiatikių tikėjimo kryžius. Atsakovė tai padarė, kadangi ji yra rusė, stačiatikių tikėjimo, kaip ir visa jos šeima. Atsakovė paguodą ir ramybę randa būtent tikėjime, todėl pavaizduoti šį ženklą ant sūnaus paminklo jai buvo ir yra labai svarbu. Neginčija, kad sūnus buvo priėmęs katalikų tikėjimą, tačiau ji ir nereikalavo, kad katalikiškas tikėjimo simbolis būtų nuo paminklo pašalintas ar panašiai, tačiau norėjo pažymėti sūnaus provoslavišką kilmę. Ieškinio reikalavimai pareikšti tik dėl siekio atkeršyti, pakenkti atsakovei. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, nes šiuo metu ji dar nėra patyrusi jokių paminklo restauravimo išlaidų, teismui yra pateikusi tik preliminarią sąmatą, todėl nėra jokių garantijų, kad ieškovė, jei jai būtų priteista reikalaujama suma, iš tikrųjų demontuotų paminklą, jį perdarinėtų ir patirtų realias išlaidas. Atsakovės turtinė padėtis sunki, jei ieškinys būtų tenkinamas, prašo išdėstyti skolos mokėjimą po 25 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Išgraviruotas stačiatikių kryžius paminklo nesugadino, graviravimo darbai atlikti profesionalaus meistro. Kryželis neužgožia kitų paminklo elementų, įskaitant ir katalikišką kryžių.
4.2. Ieškovei nepriklauso pastatytas paminklas, kadangi ji tik privalo prižiūrėti, kad kapavietė ir paminklas būtų tvarkingi. Jokios žalos kapavietės tvarkingumui išgraviruotas kryželis nepadarė. Nors šiuo metu kapavietės valdytoja yra ieškovė, neatmestina, kad pasikeitus situacijai, atsakovė, kaip mirusiojo asmens giminaitė (motina), taip pat galėtų tapti atsakinga už šios kapavietės ir paminklo priežiūrą.
4.3. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kurių dar nėra patyrusi. Teismui pateikta tik preliminari sąmata, nėra garantijų, kad ieškovė, ieškinio patenkinimo atveju demontuotų paminklą jį perdarinėtų ir patirtų realias išlaidas.
4.4. Ieškinys reiškiamas dėl konfliktinių santykių, o ne dėl realaus noro keisti paminklą. Ieškovės pateikta sąmata sudaryta maksimaliai aukštomis kainomis, atsakovė teikia įrodymus, kad tokia paslauga kainuotų žymiai pigiau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė V. R. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismas savarankiškai nevertino byloje pateiktų abiejų šalių argumentų ir žodis į žodį nukopijavo atsiliepimo turinį. Teismas nenurodė, kokias savarankiškas aplinkybes nustatė, nepateikė įrodymų, kuriais yra grindžiamos teismo padarytos išvados, nepateikė savarankiškų argumentų, kokiu pagrindu atmetė ieškovės įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad V. R. nėra teisėta paminklo savininkė. Paminklas yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis daiktas, kuriam atsakovė savo aktyviais veiksmais padarė žalą.
5.3. Neteisėti veiksmai pasireiškė svetimo turto sugadinimu, kadangi atsakovė, neturėdama ieškovės leidimo, išgraviravo ant J. R. paminklo stačiatikių tikėjimo kryžių, tokiu būdu ji sugadindama. Teismo argumentai, kad ieškovė nepatyrė nuostolių neteisingi, nepagrįsti bei prieštaraujantys nurodytoms aplinkybėms bei teisės normoms.
5.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą, formaliai ir šališkai išnagrinėjo bylą. Tokiu savo sprendimu pirmosios instancijos teismas iškreipė šalių rungtyniškumo ir dispozityvumo principus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
5.5. Teismas be jokio teisinio pagrindo nesuteikė šalims galimybės taikiai susitarti, be jokio teisinio pagrindo atmetė prašymus paskirti teisminę mediaciją.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė T. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Paminklas yra tvarkingas, jokios žalos kapavietės tvarkingumui išgraviruotas kryželis nepadarė.
6.2. Ieškovė šiuo metu nėra patyrusi jokių paminklo restauravimo išlaidų, nėra garantijos, jog priteisus reikalaujamą sumą ieškovė demontuotų paminklą.
6.3. Įstatymas nenumato draudimo teismo motyvams panaudoti proceso šalies argumentus. Teismo motyvai sutapo su atsakovės nurodytais argumentais, bet sprendimas yra motyvuotas, nurodytos materialinės teisės nuostatos, kurių pagrindu teismas atmeta ieškovės ieškinį.
6.4. Teismas nesuteikė šalims galimybės taikiai susitarti, kadangi 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant terminą taikos sutarties sudarymui. Turėjęs įvykti 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdis buvo atidėtas, šalių prašymu joms suteikiant galimybę toliau derėtis, tačiau šalims taikos sutarties sudaryti nepavyko. Ieškovė deklaratyviai teigia, jog yra linkusi sudaryti taikos sutartį, tačiau realių veiksmų jai sudaryti nesiima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Šiuo aspektu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai be motyvų. Aplinkybė, kad teismas sutiko su atsakovės pozicija ir rėmėsi jos argumentais, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (kad sprendimas yra be motyvų) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71-516/2016).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą skirti naują kapavietę; laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašą. Ieškovės įsitikinimu, šie įrodymai pagrindžia, kad ieškovė įrašyta kaip asmuo, atsakinga už ginčo kapavietės priežiūrą.
11. Atsakovė pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, prašydama prie bylos prijungti krikšto liudijimą. Atsakovė nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, jog atsakovės sūnus buvo stačiatikių tikėjimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė teikia informaciją, kuri buvo žinoma ir galėjo būti teismui pateikta dar pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nenurodo, kodėl įrodymų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kokias ginčijamas ir bylai teisingai išnagrinėti reikalingas nustatyti aplinkybes pateikiami įrodymai galėtų patvirtinti. Atsakovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji nepateikė įrodymų pirmosios instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo priimti teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Asmens nerūpestingumas ar neatidumas renkant ir teikiant įrodymus nesudaro pagrindo priimti įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Juolab kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį neįrodinėjo, jog atsakovės sūnus praktikavo būtent stačiatikių tikėjimą bei neteikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Apibendrinant, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų priimti naujus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog ieškovė neturi nuosavybės teisių į paminklą, nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo, kurių nėra patyrusi, taip pat, kad paminklas išgraviravus stačiatikių tikėjimo kryžių, nebuvo sugadintas. Tokias išvadas, pasak ieškovės, teismas padarė neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems ieškovės argumentams.
14. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio nuostatos. Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naują daiktą. Naujas daiktas gali būti pagaminamas, be kita ko, statybos būdu.
15. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) I skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 3.4. punkte įtvirtinta, kad kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti; 3.6. punkte įtvirtinta, kad kapavietės statinys – kapo paminklas, antkapis, kapavietės tvora ir kiti statiniai. Minėtų Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad kapavietėje esantys statiniai registruojami žurnale ir yra juos pastačiusių asmenų nuosavybė.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė V. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. R.. Mirus sutuoktiniui, ieškovė 2021 m. birželio 26 d. kapavietės įrengimo paslaugų sutartimi kreipėsi dėl kapavietės įrengimo ir jos sutvarkymo darbų atlikimo. Iš 2024 m. lapkričio 28 d. finansinės paramos akto matyti, kad ieškovei 2021 m. rugsėjo 30 d. neatlygintinai buvo perduotas paminklo akmuo, o 2021 m. spalio 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi susitarta dėl paminklo graviravimo darbų. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė savo lėšomis bei gauta parama įrengė sutuoktinio kapavietę, pastatė paminklą, atliko paminklo graviravimo darbus. Byloje nėra duomenų, kad ginčo paminklas būtų pastatytas neteisėtai.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pastatytas paminklas ieškovei nepriklauso. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo veiksmais, turtu (gauta parama) ir piniginėmis lėšomis bei darbu prisidėjo prie naujo nuosavybės teisių objekto sukūrimo (pagaminimo), kuris tiek pagal CK 4.47 straipsnio 4 punkto nuostatas, tiek pagal Taisyklių 63 punktą, vertintinas kaip ieškovės nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepagrįstai rėmėsi teismų praktika dėl asmens teisių į kapavietę, nes kapavietės sąvoka reiškia žemės sklypą ir neapima statinio (paminklo), esančio kapavietės teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012, nes šioje nutartyje nebuvo konstatuota, kad kapinių paminklai nepriklauso juos pastačiusiems asmenims.
18. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl paminklo išvaizdos pakeitimo ir su tuo susijusios žalos atlyginimo. Ieškovė pareikštu ieškiniu akcentavo, kad paminklas buvo sugadintas dėl atsakovės veiksmų – išgraviruoto stačiatikių tikėjimo kryžiaus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išgraviruotas kryžius paminklui žalos nepadarė, kadangi stačiatikių kryžius paminklo nesugadino, graviravimo darbai atlikti profesionalaus meistro. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).
21. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė, pastačiusi paminklą bei atlikusi jo graviravimo darbus, sukūrė nuosavybės teisių objektą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Paminklą, kaip daiktą, ir jį pastačiusį asmenį sieja glaudus asmeninis ryšys. Ieškovei, kaip paminklą pastačiusiam asmeniui, paminklo išvaizda turi esminę asmeninę reikšmę ir vertę. Todėl paminklo išvaizdos pakeitimas be ieškovės sutikimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinas kaip ieškovės turto sugadinimas. Šiuo atveju žala yra atsiradusi, nes buvo pakeista (sugadinta) ieškovės pasirinkta paminklo išvaizda. Aplinkybė, kad išgraviruotas stačiatikių tikėjimo kryžius padarytas profesionaliai, nepaneigia aplinkybės, kad žala buvo padaryta, nes šiuo atveju pažeistas teisėtas ieškovės lūkestis ir interesas dėl paminklo išvaizdos. Konstatuotina, kad pakeista paminklo išvaizda yra ieškovės patirta žala pasireiškianti turto sugadinimu.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Nuostoliai, kaip žalos piniginė išraiška, apskaičiuojami pagal turtui pataisyti reikalingas lėšas, kurios gali būti jau patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Vadinasi, ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos paminklo išvaizdai atkurti, yra atsiradusios žalos pinginės išraiška – nuostoliai. Ir nors ieškovė dar nėra patyrusi išlaidų paminklo išvaizdai atkurti, tačiau pagal anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką tai nesudaro pagrindo neatlyginti patirtos žalos, priteisiant nuostolių atlyginimą, apskaičiuojamą pagal būsimo remonto išlaidas (sąnaudas).
23. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, jog be ieškovės sutikimo atliko paminklo išvaizdos keitimą – išgraviravo stačiatikių tikėjimo kryžių. Atsakovė akcentavo, kad jai norėjosi pažymėti mirusiojo (sūnaus) provoslavišką kilmę. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo, kad jos sūnus buvo priėmęs katalikų tikėjimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė su mirusiuoju buvo susituokusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje sudarė dar ir katalikišką santuoką. Be to, mirusysis buvo ir pakrikštytas pagal katalikišką tradiciją. Byloje taip pat nėra duomenų, kad mirusysis būtų išreiškęs valią, kad po jo mirties būtų atskirai pažymėta jo provoslaviška kilmė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl provoslaviškos kilmės pažymėjimo paminkle priežasčių nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės savavališki veiksmai pakeičiant paminklo išvaizdą buvo teisėti ir nepadarė žalos ieškovės nuosavybei.
24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekiant atlikti paminklo atstatymo – restauravimo darbus yra reikalinga 1546,14 Eur suma. Šį reikalavimą ieškovė grindė 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „Statybų servisas“ paminklo restauravimo darbų sąmata. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktos darbų sąmatos kaina, pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. paslaugų sutartį dėl paminklo renovacijos, iš kurio matyti, jog paminklui pataisyti būtų reikalinga 600 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suteiktą teisę nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad šalių pateikti duomenys dėl paminklo atkūrimo vertės skiriasi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia, jog pagrįsta nuostolių suma laikytina šalių pateiktų paminklo atstatymo sumų vidurkis, t. y. 1073,07 Eur (1546,14 Eur + 600 Eur / 2). Ši suma priteistina iš atsakovės kaip ieškovei padarytos žalos atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai(CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis į bylą priėmė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu iš esmės sutinka, nes ieškovei buvo netikėtas teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta, teismo priimtas procesinis sprendimas dėl teisminės mediacijos neskyrimo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių laiku nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos priėmė (nors ir pateiktus pavėluotai), o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, juos vertina.
27. Matyti, kad ieškovė patyrė 1535 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 35 Eur žyminis mokestis ir 1500 Eur išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu, atstovavimu. Atsakovė patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios sumos neviršija taikytinų rekomendacijų. Kadangi patenkinta 69 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 1059,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 155 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 904,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Atsakovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Minėtos sumos neviršija taikytinų rekomendacijų.
29. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 69 proc., ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 507,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės – 155 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 352,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
30. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašė, ieškinio tenkinimo atveju išdėstyti skolos mokėjimą po 25 Eur per mėnesį, kadangi jos turtinė padėtis yra labai sunki, ji daug metų buvo neįgali, gaudavo tik nedidelę šalpos neįgalumo pašalpą. Šiuo metu neįgalumas nebepratęstas, atsakovė nuo 2025 metų sausio mėnesio gaus šalpos senatvės pensiją. Atsakovė taip pat pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis – neįgaliojo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovei buvo nustatytas 40 proc. neįgalumo lygis; 2019 m. gruodžio 18 d. darbingumo lygio pažymą; 2025 m. sausio 10 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas.
31. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymą turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsižvelgia į aplinkybes, jog atsakovė yra vyresnio amžiaus (65 metai), gauna nedidelio dydžio pajamas, ilgus metus buvo neįgali, atsakovė yra mirusiojo, kuriam skirtas paminklas buvo sugadintas, mama, siekusi paminkle (nors teisiškai ir nepateisinamai) pažymėti sūnaus provoslavišką kilmę, paminklas nėra smarkiai sugadintas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendimas, įpareigojantis iš karto sumokėti visą priteistą žalos atlyginimą bei padengti bylinėjimosi išlaidas, atsakovei būtų per didelė finansinė našta ir neatitiktų teisingumo, protingumo principų. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
33. Nors atsakovė sprendimo vykdymą prašo išdėstyti nustatant pareigą mokėti po 25 Eur per mėn., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia mokėjimo suma lemtų, kad ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą būtų įgyvendinta tik per neproporcingai ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks skolos išdėstymo laikotarpis užtikrins tinkamą šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1073,07 Eur žalos atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovei atsiliepime į apeliacinį skundą prieštaraujant dėl teisminės mediacijos, nėra pagrindo ją skirti apeliacinės instancijos teisme. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės T. R. 1073,07 Eur žalos atlyginimą ir 904,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės T. R. 352,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Išdėstyti teismo sprendimu iš atsakovės T. R. priteisto 1073,07 Eur žalos atlyginimo ir 1256,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2329,37 Eur, mokėjimą dalimis 18 mėnesių, įpareigojant atsakovę T. R. nuo šio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos (2025 m. spalio 2 d.) 17 (septyniolika) mėnesių iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos mokėti ieškovei V. R. po 129 Eur (pirmoji įmoka turi būti sumokėta iki 2025 m. spalio 31 d.), o paskutinį (aštuonioliktą) mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti 136,37 Eur.