- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1360-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09283-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos energija“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1360-538/2014
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-09283-2012-8)
2014 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei E. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 2868,54 Lt skolą už tiektą šilumos energiją, 150,28 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė šilumos energiją, tačiau atsakovė už laikotarpį nuo 2009 m. vasario iki 2012 m. kovo suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė, įsiskolino ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 2868,54 Lt Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punktu, ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,04 procentų dydžio delspinigius - 150,28 Lt
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-12 sprendimu priteisė iš atsakovės E. B. 2120,23 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2120,23 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,19 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,,Klaipėdos energija“. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovės E. B. 21,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Nurodė, kad vertinant įrodymus, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai, apskaičiuodama atsakovei tenkančią apmokėti dalį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, taikė Metodą Nr.5, patvirtintą 2005 m. liepos 33 d. valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi laiptinės, todėl šiuo atveju turi būti taikomas koeficientas 0,18, skirtas apskaičiuoti atsakovei tenkančią už bendrojo naudojimo patalpų šildymą dalį. Ieškovė, reikšdama ieškinį, paskaičiavimus atliko, vadovaujantis atsakovei priklausančio buto bendruoju plotu, tačiau po išvados byloje pateikimo, ieškovė 2014-04-07 pateikė paskaičiavimus dėl atsakovei tenkančios apmokėti dalies už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal atsakovei priklausančio buto naudingąjį plotą. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, atsakovė už bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2009 m. vasario iki 2012 m. kovo mėnesio, atsižvelgiant į atsakovės naudingąjį plotą, turėjo sumokėti 2 120,23 Lt. Atsakovė po byloje pateiktos išvados pateikimo 2013-12-10, parengiamojo teismo posėdžio, kuris įvyko 2013-12-11 iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko kreiptis į kompetentingus asmenis ir atlikti savo paskaičiavimus, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl neįrodė, kad ieškovės atlikti paskaičiavimai yra neteisingi (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad rašytinė šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis su atsakove (vartotoja) nėra sudaryta, 1995-01-26 LR įstatymas Nr .I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą dėl UAB „Vilniaus energija“ skaičiuojamų delspinigių dar 2008 metais nutartyje Nr. 2A-148-492/2008 yra nurodęs, kad uždaroji akcinė bendrovė nepatenka į 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 1 straipsnyje išvardintų asmenų ratą, nes nėra nei valstybės nei savivaldybės įmonė. 2010-05-17 Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas analogišką UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, yra išaiškinęs, kad ieškovui nesant nei valstybės, nei savivaldybės įmonei, teikiančiai komunalines paslaugas, „taikytinos bendros įstatymo nuostatos- dėl netesybų ir jų dydžio neabejotinai turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.)“. Kadangi įrodymų apie susitarimą dėl delspinigių su atsakove byloje nėra, delspinigių iš atsakovės nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą- atmesti ieškinį arba grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui apeliaciniame skunde nurodomų neaiškumų ir prieštaravimų pašalinimui ir ištaisymui. Nurodo, kad atsakovei priklauso patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurios dar nuo 1997 metų yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei pagrįstai taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintas užmokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą apskaičiavimo metodas Nr. 5 (patvirtintas 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.03-41), tačiau ieškovė minėtą paskaičiavimo metodą pasirinko vienašališkai, atsakovės sutikimas šio metodo taikymui nebuvo duotas. Be to, ieškovė nebandė rasti abiem šalims priimtino sprendimo - nors, kaip nustatyta byloje, nėra ginčo dėl atsakovės patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo, ieškovė reikalauja iš atsakovės mokėti itin dideles sumas, beveik prilygstančias kainoms, kurias privalo mokėti centralizuotu šildymu besinaudojantys gyventojai ir įmonės. Mano, kad Metodas Nr. 5 atsakovei pritaikytas iš esmės ydingai – ieškovė nesprendė klausimo dėl atsakovės sunaudotos energijos kiekio. Taip pat ieškovės pateikti išrašai apie namo (duomenys neskelbtini), plotus rodo, kad atsakovei E. B. priskiriamas 3, 26 kv. m. plotas, o ieškovė nepagrįstai be atsakovės sutikimo skaičiuoja bendro naudojimo patalpų šildymo mokestį nuo viso atsakovės patalpų ploto. Taip pat laiptinė priskiriama prie bendro naudojimo erdvių bei įėjimas į biblioteką yra bendro naudojimo patalpa, todėl tiek laiptinė, tiek įėjimas turi būti traktuojami vienodai ir apskaičiuojant užmokestį už šildymą. Taip pat nurodo, kad 2 120, 23 Lt sumos už bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimai nėra atlikti kvalifikuoto specialisto, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 133,59 m², savininkė yra atsakovė E. B. (t. 1, b. l. 14, 116, t. 2, b. l. 57). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra atsijungusi nuo Klaipėdos šilumos tinklų sistemos (t. 1, b. l. 25 – 27, 30, 31, 73, 88.) Iš mokesčių paskaičiavimo pažymų, nustatyta, kad atsakovės skola už bendro naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2009 m. vasario iki 2012 m. kovo mėnesio yra 2120,23 Lt skola ir 150,28 Lt delspinigių (t. 2, b. l. 52-56). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei už bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu, už kurį skolą iš atsakovės prašo priteisti ieškovas, nemokėjo. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingą plotą sudaro 1337,81 m² (t. 1, b. l. 135). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pažymą apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priskaičiuotą šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2012-03-31 (t. 1, b. l. 143), pateikė suvestinę kaip skaičiuojamas plotas (t. 1, b. l. 145 – 151). Pagal ieškovės paaiškinimą (t. 1, b. l. 111, 130, t. 2, b. l. 52) ir 2013-11-27 raštą Nr. R-02-2933 (t. 2, b. l. 39), ieškovė taiko vartotojams šilumos paskirstymo Metodą Nr. 5. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi nepagrįstai taikytas Metodas Nr. 5, apskaičiuotas netinkamas plotas, taikytas netinkamas koeficientas bei priteista skola yra neteisinga. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, nustatytos LR civilinio kodekso 4.83 straipsnyje. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmoka. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Šios įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atsakovai turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai. Kaip kiekvienas kitas bendraturtis, jie turi proporcingai savo daliai sumokėti ieškovei už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to, kad atsakovė yra atsijungusi nuo bendros šildymo sistemos ir savo patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, bei faktiškai nesinaudoja bendra namo laiptine.
Apeliantė nesutinka su metodika, kuria remiantis buvo apskaičiuota jai tenkanti šilumos energija, nes, jos teigimu, taikyta metodika skirta tik šilumos vartotojams, o atsakovė nėra ieškovės teikiamos šilumos vartotojai. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes apeliantė, būdama buto daugiabučiame name savininkė, yra šio daugiabučio namo bendraturtė ir jai, kaip bendrųjų patalpų savininkei, tenkančios šilumos energijos vartotoja pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą kyla iš tokių patalpų statuso.
Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija metodiką, kurią remiantis jiems buvo apskaičiuota už šilumą mokėtina suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 detalizuoja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį, nes joje nurodoma, kokiu būdu yra atliekamas šilumos paskirstymas bendrosioms namo patalpoms šildyti. LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai taikė Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Kol namo bendraturčiai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, kurį parenka šilumos tiekėjas. Jeigu yra butų (patalpų), teisėtai atsijungusių nuo centralizuoto namo šildymo sistemos ir šildomų kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 kartu su bet kuriuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovė, būtų pasirinkusi kitokį šilumos paskirstymo metodą, todėl jų, kaip bendrų namo patalpų bendraturčių, suvartotai šilumos energijai buvo taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (CPK 178 str., 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad teismo nuomone, daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys papildomi du įėjimai į ofisą ir biblioteką, nelaikytini laiptinėmis, nes skiriasi jų funkcinė paskirtis: laiptinė - tai laiptų patalpa, kuri yra skirta bendram daugiabutyje gyvenamajame name gyvenančių asmenų naudojimui, o įėjimu į biblioteką ir į ofisą naudojasi tik tie daugiabučio namo gyventojai, kurie naudojasi ofiso ir bibliotekos teikiamomis paslaugomis. Be to, įėjimas nėra bendrojo naudojimo patalpa kaip ji yra apibrėžta STR 1.14.01:1999. Todėl pagrįstai konstatavo, kad daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi laiptinės, todėl turi būti taikomas koeficientas 0,18 skirtas apskaičiuoti atsakovei tenkančią už bendrojo naudojimo patalpų šildymą dalį, o ne 0,14.
Apeliantė taip pat ginčija paskaičiuotą sumą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2014-04-07 pateikė paskaičiavimus, kuriuos atliko, vadovaujantis atsakovei priklausančio buto bendruoju plotu (t. 2, b. l. 52). Apeliantė savo paskaičiavimų nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais nurodytais paskaičiavimais, nes kitokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 str., 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.