- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-903-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09283-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“
- Atsakovas
- E. B.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-903-159/2013
2013 m. liepos 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1081-676/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė 2012-08-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė ieškinį. Juo teismo prašo priteisti iš atsakovės 2 868,54 Lt skolos, 150,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė tiekė šilumos energiją butui, priklausančiam atsakovei. Ji už suteiktas paslaugas nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2012 m. kovo mėn. liko skolinga 2 868,54 Lt (t. 1, b. l. 2–4).
Atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kurią numato Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. Nurodė, kad jos butas nuo 1997 m. yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir ji neprivalo mokėti už bendrų gyvenamojo namo patalpų šildymą, kaip ir visi kiti gyvenamojo namo butų savininkai, kurie neatsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (t. 1, b. l. 152–153).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-26 nutartimi ieškovės AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Iš ieškovės AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ priteisė atsakovei E. B. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 25,50 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad Energetikos įstatymo 34 str. reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 d. numato, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Šis ginčas, teismo nuomone, patenka į ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos sritį, kadangi ginčas yra tarp vartotojo (buvusio ir/ar esamo) ir energetikos įmonės dėl apmokėjimo pažeidimų ir energijos apskaitos, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (t. 1, b. l. 165).
Šalies argumentai
Ieškovė AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ 2013-03-08 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-26 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš naujo. Nurodo, jog šios bylos dalykas yra skola už bendro naudojimo patalpų šildymą, bet ne Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nurodyti klausimai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo ir yra šildomos kitu būdu – elektra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatomis atsakovei išlieka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Už visą skolos laikotarpį – 23 mėnesius – atsakovei buvo išrašomos ir kas mėnesį pateikiamos sąskaitos už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau visą šį laikotarpį atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų apskaičiavimų teisėtumo ir pagrįstumo, į valstybės institucijas, nagrinėjančias vartotojų skundus dėl energetikos įmonių veiklos, nesikreipė (t. 1, b. l. 166–167).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-26 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė nesivadovavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių Šilumos skirstymo metodais Nr. 4, Nr. 5. Teigia, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteisminio ginčų sprendimo tvarka, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsniu (t. 2, b. l. 3–4).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją už bendrųjų patalpų šildymą name. Atsakovė pateikė atsiliepimą, jame nurodo, jog yra ginčas, kilęs dėl to, kad ji, kaip vartotoja, ieškovės tiekiamos šilumos energijos nevartojo, nes ji yra atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir pakeitusi šildymo būdą, be to, atsakovei kyla abejonių dėl ieškovės vykdomos šilumos apskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas patenka į ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos sritį pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
Nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (t. 1, b. l. 14–15). Ieškovė už suteiktas šildymo paslaugas atsakovei siuntė sąskaitas (t. 1, b. l. 89–110). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė išsamius šilumos energijos skaičiavimus, įskaitant visą namą (t. 1, b. l. 130–134).
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, kurio pagrindu apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; be to, Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).
Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą ir teismas su tuo sutinka, jog ginčus dėl anksčiau minėtų klausimų – vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų – nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tačiau šiuo atveju visiškai nesuprantamas ir nelogiškas yra atsakovės atstovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Remiantis bylos duomenimis ieškovė tiekė namui, esančiam Danės g. 7, kurio vieno iš butų savininke yra atsakovė, šilumos energiją. Ieškovė už šilumos energiją nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2012 m. kovo mėn. atsakovei teikė sąskaitas (t. 1, b. l. 89–110). Byloje bėra jokių įrodymų, kad per minėtą laikotarpį atsakovė būtų ginčijusi, teikusi pretenzijas dėl ieškovės suskaičiuotų ir atsakovei pateiktų šilumos energijos srautų kiekio ar jų paskirstymo, kainų ir tarifų taikymo. Vadinasi, ieškovei skaičiuojant kainą ir tarifus pagal pasirinktas taisykles bei metodus (šioje stadijoje jų pasirinkimo teisėtumas nekvestionuojamas) už atsakovei patiektą šilumos energiją ir pateikiant sąskaitas, jokio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Tai reiškia, jog tuo periodu, iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nebuvo jokio ginčo objekto, todėl ieškovei nebuvo pareigos pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tais klausimais, kurie nurodyti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir dalyse. Esant minėtam reglamentavimui teismas mano, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė kreipimosi į teismą tvarkos.
Priešingai, šiuo aspektu svarbu tai, jog atsakovė, gaudama už patiektą šilumos energiją sąskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2012 m. kovo mėn. bei manydama, kad jos yra ginčytinos, turėjo teisę pati pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į ieškovę su pretenzija dėl atliktų apskaičiavimų teisėtumo ir pagrįstumo, į valstybės institucijas, nagrinėjančias vartotojų skundus dėl energetikos įmonių veiklos, tačiau to nepadarė. Aplinkybę, jog atsakovei neaiškūs atlikti apskaičiavimai, ji nurodė tik bylos nagrinėjimo metu.
Taigi ieškovė neturėjo jokio pagrindo naudotis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o teismo nurodomu pagrindu ieškinys negalėjo būti paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovė kaip argumentą ir įrodymą į bylą pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012 (t. 1, b. l. 155–156), joje teismas panašioje faktinėje situacijoje paliko ieškinį nenagrinėtą. Minėtą 2012-10-22 nutartį Šiaulių apygardos teismas 2013-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-59-154/2013 paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 157–163).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmiausia vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Minėtas reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog iš atsakovės vienos pateiktos civilinės bylos nutarties tikrai negalima manyti, kad ji yra priimta pagal suformuotą ir nusistovėjusią teismų praktiką, be to jos intensyvumas – tik vienoje civilinėje byloje priimta nutartis, nesuponuoja išvados ją laikyti precedentu.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos tiekimo ir apmokėjimo klausimus, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.