- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-169-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32760-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. G., E. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovės A. G. ir E. K. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei E. K. 5 000 Lt neturtinę žalą, ieškovei A. G. 3 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimos išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalių santuokos metu 2012-08-07 atsakovas M. K., naudodamas tęstinį smurtą, mažametės ieškovės E. K. akivaizdoje sumušė ieškovę A. G.. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė A. G. patyrė fizinį skausmą ir fizinę žalą, psichologinį stresą bei moralinę žalą. Psichologinį stresą bei žalą patyrė ir ieškovė E. K., kurios akivaizdoje atsakovas M. K. vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaiko motiną.
Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė A. G. 2013-03-13 susitaikė su atsakovu ir susitarė tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad ji ateityje neturės jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų (reikalavimų) ateityje (BK 38 str. 1 d. 2 p.). Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 tokį susitarimą, kuri ieškovė pasirašė laisva valia, patvirtino, todėl žalos priteisimo iš kaltinamojo klausimas teismine tvarka yra išspręstas. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ieškovė A. G. nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo dėl atsakovo veiksmų, nustatytų baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013, kad baudžiamoji byla Nr. 1-780-865/2013 ir civilinė byla Nr. 2-3968-391/2013 vyko tuo pačiu metu laiko atžvilgiu, taikų susitarimą buvo siekiama pasiekti abejose bylose. Pasak atsakovo, ieškovė A. G. šiuo metu yra pradėjusi 2 bylas prieš atsakovą (civilinė byla Nr. N2-34810-558/2013 ir šią bylą), ieškinius pateikė tada, kai antstolis V. Č. ją padavė į teismą (civilinė byla Nr. 2-33827-933/2013) dėl teismo sprendimo dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nevykdymo, t.y. dėl nesudarymo atsakovui galimybės matytis su vaiku. Teigia, kad ieškinys turėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Nuo 2012-08-07 įvykio atsakovui dėl ieškovės A. G. veiksmų nebuvo leidžiama matytis su vaiku, ieškovas dėl to ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos institucijas, dėl ko ir atsirado E. K. neigiami išgyvenimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei A. G. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo M. K., bei 550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 atsakovas M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu nutraukė tarp M. K. ir A. K. sudarytą santuoką ir nusprendė patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, į tai, kad susitaikymo protokole nebuvo įvardintas konkretus neturtinės žalos dydis, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nei kartu su procesiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikti duomenys, kad neturtinė žala ieškovei buvo atlyginta būtent pagal susitaikymo protokolą baudžiamojoje byloje, teismas darė išvadą, kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo išspręstas baudžiamojoje byloje, todėl ieškovė turi teisę į ieškinio pareiškimą civiline tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis. Susitaikymo protokole esanti formuluotė „yra susitarusi dėl <...> neturtinės žalos <...> atlyginimo“ nereiškia, kad tokia žala jau yra atlyginta.
Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis sutiko mokėti savo vaikui didesnius alimentus su sąlyga, kad būtų pasirašytas susitaikymo protokolas baudžiamojoje byloje, o atsakovas alimentų dydžio skirtumą įvardina kaip neturtinės žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje. Teismo nuomone tai nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad atsakovo sutikimas mokėti didesnio dydžio išlaikymą gali būti siejamas su neturtinės žalos atlyginimu pačiai ieškovei, tuo labiau, kad A. K. buvo paskirta E. K. turto administratore uzufrukto teise, o šalys apsisprendimo padengti neturtinę žalą ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardino jokiame dokumente. Nors šalys pasiekė tuo metu abiems priimtiną kompromisą, tai neužkerta kelio išlaikymo dydį sumažinti ar padidinti, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kitas aplinkybes. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo daryti išvados, kad civilinėje byloje Nr. 2-3968-391/2013 (išlaikymo dydžio forma) buvo susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. G.. Vien tai, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovė neprašė neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti klausimą dėl tokios žalos priteisimo šioje civilinėje byloje, nes ieškovė turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl reiškiamų reikalavimų apimties.
Teismo vertinimu, įrodytos ir nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), atsakovė dėl to patyrė neturtinės žalos, tarp ieškovės A. G. neturtinės žalos ir atsakovo M. K. neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovas argumentų dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, turinčių įtakos teisingai bylai išspręsti, nenurodė.
Šiuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių, o ją pažeidus, ne visada atkuriama (sveikata). Iš baudžiamojoje byloje esančios 2012-08-08 specialisto išvados Nr. G 1844/12(01) matyti, kad A. K. padarytos kraujosruvos dešinės akies srityje, apatinės lūpos gleivinėje, kairiame žaste, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2012-08-07), paveikus kietais bukais daiktais. Kraujosruva kairiame žaste būdinga suspaudimui pirštu, kraujosruvos veide galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų. Nagrinėjamu atveju sužalojimai ieškovei padaryti jos namuose, jos sutuoktinio, atsakovui esant neblaiviam, jo kaltė, kaip minėta, nustatyta, atsakovas ieškinyje ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, tarp jų ir sužalojimo masto, neneigia. Teismas, atsižvelgęs nurodytas aplinkybes, į liudytojų D. V., J. J., patvirtinusių ieškovės išgyvenimus, sukrėtimą ir pan., paaiškinimus, į teismų praktikos formuojamus kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, darė išvadą, kad teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju A. G. yra 1 500 Lt.
Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą E. K. – šalių nepilnametei dukrai – teismas pažymėjo, kad įvykio dieną jai nebuvo sukakę 2 metai atsižvelgė į šeimoje tvyrojusią atmosferą ir santykius, į tai, kad, kaip patvirtino ieškovė, psichologinis smurtas šeimoje tęsėsi nuo 2010 m., į tai, kad nuo įvykio iki gydytojo apžiūros praėjo 2 savaitės, kad išgyvenimai siejami ne su ieškovės sužalojimais, o su sužalojimo faktu. Todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad vaiko išgyvenimai dėl jo mamai padaryto sužalojimo yra išimtiniai, kad sudarytų pagrindą priteisti neturtinę žalą, tuo labiau, kad A. G. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nepateikti duomenys, kad E. K. dėl atsakovo veiksmų ikiteisminiame tyrime būtų buvusi pripažinta nukentėjusiąja – nukentėjusiąja pripažinta tik A. G.. Dėl to teismas dėl minėto reikalavimo nenustatė visų atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovės prašė priteisti iš atsakovo 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 800 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių pareikštas ieškinys yra tenkintas iš dalies, į tai, kad priteistiną neturtinės žalos dydį pagal teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką nustato teismas, teismas priteisė ieškovei A. G. 550 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ir netenkino atsakovo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodė, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes neįvertino šių aplinkybių visumos: smurtas buvo pavartotas prie moterį – silpnesnį asmenį; atsakovas dirba LR VRM Viešojo saugumo tarnyboje vyresniuoju specialistu bei apsaugos darbuotoju privačioje įmonėje, todėl ne tarnybos metu jau keliami aukštesni profesiniai reikalavimai; smurtiniai veiksmai atlikti naktį ieškovei migdant mažametę dukrą; ieškovė patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį smurtą; tyčiniais veiksmais atsakovas siekė palaužti ieškovės valią, pasipriešinimą, siekė įbauginti, pažeminti; ieškovė smurtą patyrė iš neblaivaus atsakovo ,todėl patyrė neigiamus išgyvenimus dėl mažamečio vaiko saugumo; atsakovo veiksmais buvo pažeistas LR Konstitucijos 21 str. įtvirtintas gėris – teisė į neliečiamybė. LAT c.b. Nr. 3K-3-582/2009 paliko galioti teismo sprendimą, kuriame buvo priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos, padarytos sveikatai, atlyginimas. Taip pat didesnės sumos buvo priteistos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-2120/2012, LAT nutartimi c.b. Nr. 3K-3-196/2010.
Teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl ieškovės E. K. patirtos žalos. Ši ieškovė patyrė ne tik neigiamus išgyvenimus, bet ir žalą sveikatai, ką įrodo medicininė pažyma. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, jog žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų parodymai, jog E. K. elgesys pasikeitė staiga po atsakovo smurtinių veiksmų. Apeliantė pažymėjo, jog buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą būtent dėl atsakovo elgesio. Byloje neįrodyta, kad E. K. iki tol matė ar girdėjo tėvų nesutarimus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos teismų nutartys netaikytinos, nes jose buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės (žala, padaryta garbei, orumui, žala padaryta dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 284 str., 187 str., žala esant sunkiam sveikatos sutrukdymui).
Šalies argumentai
Ieškovė nutyli, jog atsakovas buvo nurodęs priežastį, įtaikojusią jo elgesį – ieškovės neištikimybė.
Ieškovė baudžiamojoje byloje jau susitarė su atsakovu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog vaikas buvo migdomas ir ši aplinkybė neįtakoja neturtinės žalos dydžio; neįrodė, kad patyrė psichologinį smurtą ir pan.
Atsakovas nepripažino fakto, jog E. K. patyrė neturtinę žalą, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neigiamų pasekmių. Tuo metu vaikas nematė tėvų konflikto, nes miegojo, sveikatos sutrikimo priežastis neurologui nurodė pati ieškovė. Be to padaryti nežymūs sveikatos sutrikimai nepriskirtini išimtiniams atvejams, kuomet kiti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad teismas neteisingai aiškino susitaikymo protokolą baudžiamojoje byloje, kaip neįrodantį, jog žala yra atlyginta. Be to, atsakovas pridėjo įrodymus, kad žala buvo atlyginta kitokiu būdu – susitariant dėl didesnės išlaikymo sumos vaikui. Apeliantas išdėstė analogiškas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Kadangi ieškinys buvo atmestas 82,25 proc. reikalavimų dalyje, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai paskirstytos ir iš ieškovės turėjo būti priteista 387,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas neatlygino ieškovei žalos. Baudžiamojoje byloje susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis BPK, todėl negali būti taikomos civilinį procesą reglamentuojančios normos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu. Apeliantė – ieškovė - nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu bei teismo išvadomis, dėl kurių buvo atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą jos mažametei dukrai. Apeliantas - atsakovas- iš esmės nesutiko su įrodymo - baudžiamojoje byloje pateiktu susitaikymo protokolu – vertinimu, nes mano, kad šis įrodymas patvirtino, jog žala yra atlyginta ir šis klausimas nebegali būti keliams iš naujo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Pritartina atsakovo argumentams, kad apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina, nes nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra analogiškos (padarytos skirtingo pobūdžio nusikalstamos veikos dėl ko atsirado sunkesni neigiami padariniai, tame tarpe LAT c.b. Nr. 3K-3-582/2009 ieškovas negalėjo dirbti tiesioginio radijo ir televizijos laidų vedėjo darbo dėl sumušto veido; c.b. Nr. 3K-3-196/2010 buvo padaryti gyvybei gresiantys kūno sužalojimai, pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu; Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje c.b. Nr. 2A-2120/2012 buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, sukėlęs sunkias tęstines pasekmes – ieškovė ilgam laikui neteko 50 proc. darbingumo). Neturtinės žalos dydžio nustatymui turi individualios šios bylos aplinkybės, kilusios pasekmės, į kurias teismas tinkamai atsižvelgė, spręsdamas dėl žalos dydžio. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą; duomenų, kad dėl to atsirado liekamieji reiškiniai, kad ieškovė buvo laikinai nedarbinga, nėra. Taigi, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas, nustatydamas atsakovo neteisėtų veiksmų faktą ir neigiamas pasekmes, vadovavosi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013, kuriame nurodytos visos neteisėtos veikos aplinkybės, ir konstatavo, kad atsakovė dėl to patyrė neturtinės žalos. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių. Taigi, kaip buvo minėta, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo padidinti ieškovei priteistą neturtinės žalos dydį.
Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl ieškovės E. K. patirtos neturtinės žalos bei žalos sveikatai. Be kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuo atveju faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atvejį išimtiniu, kuriam esant nuketėjusiojo asmens artimieji asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo pateiktus įrodymus ir priežastinio ryšio nustatymo aspektu. Pažymėtina, kad šią civilinės atsakomybės sąlygą turėjo įrodyti ieškovė. Apeliantė pripažino, jog sutuoktinių santykiai buvo įtempti nuo 2010 m., todėl labiau tikėtina, kad kartu su tėvais gyvenantis vaikas galėjo matyti ir ankstesnius tėvų konfliktus; taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnametės amžių, į tai, kad nuo įvykio iki gydytojo apžiūros praėjo 2 savaitės, tuo labiau, kad aplinkybės apie vaiko sveikatą gydytojui aiškino pati ieškovė (b.l. 16). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų bei LITEKO duomenų, tarp šalių 2014 m. vyko ir iki šiol vyksta ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaiku, t.y. šalių konfliktas tęsėsi ir po ginčo įvykio. Svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, jog E. K. dėl atsakovo veiksmų ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, šio klausimo baudžiamojoje byloje nekėlė ir ieškovė. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti neįrodytu priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų ir E. K. medicininėje pažymoje ir ieškovės nurodytų pasekmių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvuotoms išvadoms, paremtomis teismų praktika, kad vaiko neigiami išgyvenimai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apelianto argumentai, kad teismas neteisingai aiškino susitaikymo protokolą baudžiamojoje byloje, kaip neįrodantį, jog žala yra atlyginta, atmestini. Apeliantas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, tačiau jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles arba, kad nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, nenurodė. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindą pripažinti jas nepagrįstomis.
Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išlaikymo gavėjas yra vaikas, o vaiko motina tik paskirta šių lėšų tvarkytoja. LR CK aiškiai reglamentuotas tėvų ir vaikų turto atskyrimo principas, todėl apelianto argumentas, jog žala ieškovei buvo atlyginta kitokiu būdu – susitariant dėl didesnės išlaikymo sumos vaikui – yra nelogiškas ir prieštarauja išlaikymo paskirčiai, todėl tokie apelianto argumentai atmestini. Nesant objektyvių duomenų, kad ieškovei buvo atlyginta neturtinė žala, apie kurią buvo tariamasi baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad šalys buvo susitarusios dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje nebuvo teismo patvirtintas konkretus šalių susitarimas dėl neturtinės žalos tam tikro dydžio ir atsakovo įsipareigojimo įvykdymo sąlygų, todėl ieškovė neturėjo procesinės pareigos šioje byloje ginčyti konkretų susitarimą, o susitaikymo protokolo pateikimo teismui faktas nereiškia, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas buvo galutinai išspręstas baudžiamojoje byloje, todėl teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė turi teisę į ieškinio pareiškimą civiline tvarka. Be to, ieškovės pareiškimas susitaikymo protokole, kad ji jokių reikalavimų atsakovui neturės, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CK 5 str. 2 d.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšminga tai, jog šioje byloje ieškovės teisės buvo pripažintos pažeistomis. Dėl to vien klausimo kokiu mastu šios teisės turėjo būti apgintos išsprendimas nerodo patenkintos reikalavimų dalies proporcingumo. Dėl to teismas pagrįstai nukrypo nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Kadangi abu apeliaciniai skundai atmesti, todėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.