Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. ieškinį atsakovui E. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad K. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. O. ir atsakovo E. P. duktė. Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimu buvo nutraukta R. P. (dabar O.) ir E. P. santuoka, ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nepilnametės šalių dukters K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina R. P. (dabar O), o E. P. įsipareigojo nepilnametės dukters K. P. išlaikymui teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 litų nuo 2008 m. spalio 30 d. iki dukters pilnametystės. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-848-547/2015) buvo patvirtinta R. O. ir E. P. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. P. nuo šios taikos sutarties patvirtinimo įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-848-547/2015) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. P. dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-848-547/2015) priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. P. periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, sveikatos problemomis, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, ženkliai pabrango prekės ir paslaugos.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. P. padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams po Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta vaiko tėvų R. O. ir E. P. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. P. nuo šios taikos sutarties patvirtinimo įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dabar šalių nepilnametei dukrai Kornelijai yra 13 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. P. lanko papildomas anglų kalbos ir matematikos pamokas, dėl sveikatos būklės (jai nustatytos šios diagnozės: hipopituitarizmas (augimo hormono trūkumas), astigmatizmas (regos sutrikimas), lėtinis gastroduodenitas (lėtinis skrandžio ir 12-pirštės žarnos gleivinės uždegimas)), turi specialiųjų poreikių, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Taigi, įvertinus šias ieškovės nurodytas aplinkybes sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu iš atsakovo priteistos 120 Eur išlaikymo K. P. sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, sveikatos priežiūrai, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per daugiau nei 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Nors pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos kompensavimui yra numatyta indeksacija, kuri taikoma teikiant išlaikymą, tačiau, teismo vertinimu, maždaug 3,00 Eur didesnis išlaikymas palyginus su 2015 m. rugsėjo mėnesį teiktu išlaikymu, esant dabartinei ekonomikos rinkai, yra neadekvatus ir neproporcingas vyraujančioms kainoms. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius K. P. poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip jau buvo minėta ankščiau, atsakovas neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog priteisto 120 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis išlaikymo dukrai K. P. šiuo metu nebeužtenka, tačiau atsakovas ir jo atstovas nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo K. P. suma. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, jog ieškovės nurodyta K. P. išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma - 780,98 Eur - yra aiškiai per didelė, neatitinkanti vaiko tėvų turtinės padėties, ir tai sąlygoja, jog iš atsakovo prašoma priteisti dukters K. P. išlaikymui 300 Eur suma taip pat yra aiškiai per didelė, neatitinkanti atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.

Sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl prašomos iš atsakovo priteisti K. P. išlaikymui 300 Eur kasmėnesinių įmokų sumos, pagrįstumą, svarbu nustatyti vaiko poreikių dydį, o jau po to nuspręsti, kaip šį dydį paskirstyti tarp tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, šis orientacinis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Kaip jau minėta, ieškovė dukters K. P. poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo nutartį, kuria iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas 120 Eur išlaikymas, duktė buvo 9 metų amžiaus, dabar – 13 metų, dėl vaiko amžiaus išaugo jos poreikiai maistui, pabrango apranga, batai, jai reikalingas papildomas lavinimas, ugdymas, papildomos lėšos sveikatos problemų sprendimui. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnametės dukters K. P. poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 615,41 Eur sumos (neskaitant išlaidų, susijusių su sveikatos problemomis), kurią sudaro išlaidos: 1) maistui – 225 Eur; 2) vaisiams, sultims – 25 Eur; 3) vitaminams – 4 Eur; 4) drabužiams, avalynei – 97,33 Eur; 5) higienos priemonėms – 10 Eur; patalynei – 10 Eur; 6) kirpyklai – 5 Eur; 7) telefonui – 11,88 Eur; 8) asmens draudimui – 2,50 Eur; 9) laisvalaikiui, pramogoms, ekskursijoms – 12 Eur; 10) knygoms, žurnalams – 3 Eur; 11) vaistams dėl bendro pobūdžio susirgimų – 5 Eur; 12) mokyklos reikmenims – 12,50 Eur; 13) papildomoms pamokoms – 66,66 Eur; 14) lavinimui menų mokykloje – 42,91 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad išlaidas dėl specialių K. P. poreikių (sveikatos problemų) per mėnesį sudaro 165,57 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, iš viso K. P. išlaikymui per mėnesį reikalinga suma – 780,98 Eur.

Grįsdama ieškinyje nurodytą aplinkybę K. P. išlaikymui reikalingos kasmėnesinės sumos ieškovė pateikė įrodymus dėl K. P. lankomos fotepijono dalyko programos Varėnos J. Č. menų mokykloje bei jos vykimo į koncertines išvykas bei įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su K. P. lavinimu šioje menų mokykloje. Be to, ieškovė pateikė įrodymus dėl K. P. lankomų papildomų anglų kalbos ir matematikos pamokų bei ieškovės dėl to patiriamų išlaidų. Kartu su ieškiniu taip pat buvo pateikti pirkinių kvitai, mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai, taip pat ieškovės sudaryti paskaičiavimai dėl dukters K. P. išlaikymui reikalingų lėšų būtiniems jos poreikiams tenkinti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neišgali apmokėti brangių dukters K. P. lavinimui skirtų užsiėmimų menų mokykloje, taip pat papildomų anglų kalbos ir matematikos pamokų, be to, atsakovo atstovo teigimu, išlaidos maistui, kitiems būtiniems poreikiams, nurodytos ieškovės paskaičiavime, įvertinus šalių turtinę padėtį, yra per didelės.

Pasisakydamas dėl ieškovės byloje pateiktų maisto produktų ir kitų prekių pirkimo kvitų teismas pažymi, jog šie kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės (ir kurios) buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiui vaikui K. P. ir kas už šias prekes atsiskaitė. Be to, manyti, kad apskaičiavus per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, manyti neracionalu, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas (kai kurios prekės yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį). Tai, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt., yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

Palyginti, kaip konkrečiai pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio teismui padavimo dienos, teismas galimybių neturi, nes priteisiant K. P. 120 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą, kuris buvo susitartas šalių sudaryta taikos sutartimi, vaiko išlaikymui reikalinga suma nebuvo nustatinėjama. Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, teismui nekyla abejonių, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai esmingai pasikeitė lyginant juos su buvusiais 2015 m. rugsėjo mėnesį. Visgi, siekdamas nustatyti, ar ieškovės nurodoma K. P. poreikių tenkinimui reikalinga suma (neskaitant išlaidų, susijusių su sveikatos problemomis) – 615,14 Eur - yra protinga ir reali, teismas atsižvelgia į šalyje nustatytą minimalaus mėnesio atlyginimo dydį, vaiko amžių, vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, tėvų siekį pagerinti savo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.

Vertinant, ar ieškovės nurodomos dukters K. P. poreikių tenkinimui reikalingos 615,41 Eur išlaidos (neskaitant išlaidų dėl turimų sveikatos problemų) yra protingos ir realios, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio pateikimo teismui dieną (2019 m. spalio 8 d.) minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, buvo 555 Eur, atskaičius mokesčius – 395,77 Eur. 2015 m. rugsėjo mėnesį, kuomet K. P. buvo priteistas 120 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas, minimalus mėnesio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo 325 Eur, atskaičius mokesčius – 267,29 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra 607 Eur, atskaičius mokesčius – 437,23 Eur. O tai rodo, jog minimalus mėnesio atlyginimas, atskaičius mokesčius, lyginant buvusį 2015 m. rugsėjo mėnesį ir esamą šiuo metu, padidėjo 1,63 karto. Tuo tarpu K. P. priteistą išlaikymą ieškovė prašo padidinti nuo indeksuotos 123 Eur sumos iki 300 Eur, t. y. 2,44 karto.

Viena vertus, kaip jau buvo nurodyta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kita vertus, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Užsiėmimų/būrelių lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. tėvams turint finansines galimybes, jie gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų/būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint, turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai/būreliai. Teismas nagrinėjamu atveju vertina realias tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, įskaitant ir išlaidas, susijusias su pirmiau nurodytu mergaitės dalyvavimu menų mokykloje, taip pat jai lankant papildomas anglų kalbos ir matematikos pamokas.

Ieškinyje nurodytos ieškovės turtinę padėtį patvirtinančios aplinkybės įrodytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovės, dirbančios (duomenys neskelbtini), atlyginimas yra 600 Eur. atskaičius mokesčius. Ieškovės sutuoktinis A. O. dirba vairuotoju, atlyginimas pagal darbo sutartį atskaičius mokesčius – apie 2200 Eur). Ieškovės šešių asmenų šeima gyvena jai ir sutuoktiniui A. O. nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto bendras plotas - 63 kv. m., gyvenamasis plotas - 49,22 kv. m. Be dukros K. P., ieškovė turi dar du išlaikomus asmenis, antroje santuokoje gimusius du vaikus: G. O., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. O., gimusią (duomenys neskelbtini). Jų poreikiai lyginant su 2015 metais, kuomet buvo šalių sutartimi pakeistas išlaikymo dydis nepilnametei K. P., vaikams paaugus padidėjo. Ieškovės ir atsakovo sūnus - N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pilnametis. Šešių asmenų šeimai gyventi 49,22 kv. m. plote (gyvenamasis buto plotas) ankšta, vaikams neužtikrintos minimalios higienos ir privatumo sąlygos, todėl ieškovė ir jos sutuoktinis, paėmę iš banko 20 000,00 Eur paskolą ir pasiskolinę iš tėvų 15 000,00 Eur, 2019 m. liepos 19 d. įsigijo 1975 m. statybos gyvenamąjį namą su 0,0932 ha sklypu (duomenys neskelbtini). Namas yra medinis, apmūrytas, jo gyvenamasis plotas - 62,35 kv. m., yra galimybė palėpėje įsirengti papildomas patalpas. Namui reikalingas remontas, todėl ieškovės šeima planuoja parduoti butą, gautas lėšas investuoti į namo remontą. Pagal paskolos grąžinimo grafiką ieškovės šeima bankui privalo mokėti 440,75 Eur įmokas. Skola tėvams mokama palaipsniui pagal atskirą susitarimą. Ieškovės vardu yra registruotas automobilis H. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė ieškovė, pirktas už sūnaus N. P. lėšas ir priklauso N. P.. Tai patvirtina N. P. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 11 d., kai buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš sąskaitos paimta bendra 800 Eur suma. Sutuoktinio A. O. vardu registruotas sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis automobilis O. Z., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2005 metų, jo rinkos vertė yra apie 700 Eur.

Atsakovas E. P. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas nedirba, dėl kokių priežasčių – teismui nežinoma. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui yra nustatytas nedarbingumas, jog jis turi sveikatos problemų, pats atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir šių aplinkybių nepaaiškino. Todėl teismas laiko, jog atsakovas turi galimybes susirasti darbą, tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti savo vaikams išlaikymą.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą K. P. poreikių lentelę, šalių nepilnametės dukters amžių, jos gabumus, šalių turtinę padėtį, šiuo metu šalyje nustatytą minimalaus mėnesio atlyginimo, atskaičius mokesčius, dydį – 437,23 Eur, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 614,14 Eur suma (neskaitant išlaidų, susijusių su sveikatos problemomis) vaiko K. P. poreikiams tenkinti yra per didelė, neatitinkanti šalių turtinės padėties bei jų galimybių. Tokią išvadą teismas padarė nevertindamas atskirų ieškovės nurodytų išlaidų maistui, aprangai, batams, higienai, lavinimui menų mokykloje, papildomiems užsiėmimams, mokesčiams už komunalines paslaugas, vitaminams, ekskursijoms ir pan., nes šios vaiko poreikių tenkinimui skiriamos lėšos vaikui gyvenant skirtingose šeimose skiriasi priklausomai nuo pasirinktų prioritetų. Vienose šeimose daugiau lėšų išleidžiama maistui, kitose - daugiau skiriama aprangai, laisvalaikiui, trečiose - vaikų lavinimui, tačiau akivaizdu viena – vaiko išlaikymui turi būti skiriamos protingos, tėvų galimybes atitinkančios lėšos. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, tai patvirtina ir pridėti rašytiniai įrodymai, jog šalių dukros lavinimui Varėnos J. Č. menų mokykloje turi būti skiriama 42,91 Eur per mėnesį suma (teismo nuomone, ši suma, pridėjus 10 Eur kas mėnesį mokamą mokestį, turėtų būti 52,91 Eur), o K. P. papildomų anglų kalbos ir matematikos užsiėmimų lankymas per mėnesį kainuoja 66,66 Eur. Ieškovės atstovės teigimu, lankyti mokykloje užsiėmimus, kurių metu mokytojai mokiniams teikia konsultacijas, šalių dukra negali dėl didelio užimtumo menų mokykloje. Teismui suprantamas ieškovės noras visapusiškai lavinti dukrą K. P., tiek sudarant jai galimybes lankyti papildomas anglų kalbos ir matematikos pamokas, tiek ir lankyti užsiėmimus menų mokykloje, vykti į koncertines išvykas. Visgi teismas pažymi, kad vaiko motinai priimant atitinkamus sprendimus dėl vaiko ugdymo, pirmiausia turi būti diskutuojama su vaiko tėvu, ar šis turi finansines galimybes prisidėti prie vaiko ugdymo, kai tokiam ugdymui skiriamos lėšos kartu su vaiko būtiniems poreikiams tenkinti skiriamomis lėšomis žymiai viršija šalyje nustatyto MMA dydį. Be to, teismas pažymi, kad 2019 m. III ketvirtį šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 834,30 Eur, kas rodo, jog vidutinius darbo užmokesčius gaunanti mūsų šalyje gyvenanti šeima vargiai galėtų skirti vieno vaiko (iš šeimoje esančių dviejų ar trijų vaikų) poreikių tenkinimui ir lavinimui ieškovės nurodytą sumą. Keturių asmenų šeimoje, dviem asmenims dirbant ir gaunant vidutinius darbo užmokesčius, vienam asmeniui tektų 417,15 Eur (834,30 Eur x 2 : 4). Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad ieškovė turi tris išlaikomus nepilnamečius vaikus, o atsakovas dar yra įsipareigojęs teikti ir 130 Eur išlaikymą pilnamečiui sūnui N. P.. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gali susirasti darbą ir teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau net ir atsakovui gaunant 834,30 Eur darbo užmokestį (išsilavinimo neturinčiam asmeniui rasti darbą, kuriame mokamas vidutinis darbo užmokestis, nėra lengva) jo galimybės abiem vaikams (K. P. ir N. P.) teikti bendrai 430 Eur išlaikymą būtų ribotos, nes jam pačiam pragyvenimui liktų apie 400 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas važinėja prabangiais automobiliais, dirba gerai apmokamą darbą, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera – jis jokio turto neturi. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, kai nesant gerai tėvų turtinei padėčiai ieškovė vienašališkai priima sprendimą ugdyti ir lavinti šalių dukrą papildomai, kas sudaro nemažas išlaidas, ji turi prisiimti atsakomybę dėl išlaidų, skiriamų kitiems dukters poreikiams tenkinti, mažinimo. Taip gyvena dauguma šeimų, kur, nusprendus didinti vaiko išlaikymo išlaidas vienoje kurioje pozicijoje, nesant tam pakankami finansinių galimybių, išlaidos kitai išlaikymo pozicijai mažinamos. Be to, kaip matyti iš ieškinio turinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šalių duktė K. P., vykdama į koncertus, buvo apdovanota už pasiekimus šioje srityje, kas sudarytų pagrindą išvadai, jog ieškovės pastangos yra susijusios su ypatingų šalių dukros K. P. gabumų lavinimu muzikos srityje. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, šalių dukra K. P. Varėnos J. Č. menų mokykloje mokosi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta R. O. ir E. P. sudaryta taikos sutartis, kuria E. P. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai K. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur, priimta 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. tuo metu, kai mergaitė menų mokykloje mokėsi metus laiko. Kaip pasikeitė ieškovės išlaidos K. P. besimokant šioje menų mokykloje nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., ieškovė nenurodė ir nepagrindė.

Teismo nuomone, ieškovė neįrodė nurodytos aplinkybės, jog dėl šalių dukrai nustatytų diagnozių - lėtinio gastroduodenito ir hipopituitarizmo (auginio hormono trūkumo) – vaiko išlaikymo išlaidos yra ženkliai didesnės lyginant su buvusiomis, nes maistas turi būti įvairus, energetiškai naudingas, šviežias. Ieškovė nepateikė duomenų, jog dėl šių K. P. nustatytų diagnozių buvo kreiptasi į dietologą, jog buvo sudarytas specialus valgiaraštis, ir kad dėl specialius reikalavimus atitinkančio maisto išlaidos maistui yra ženkliai didesnės nei įprastai tokio amžiaus vaikui.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių duktė K. P. dėl sveikatos problemų turi specialių poreikių, kurias sudaro 165,57 Eur. Ieškinyje, taip pat ir šiame ieškinyje išdėstant ieškinio argumentus detaliai nurodyta, kokios diagnozės nustatytos K. P., kiek kainuoja jos gydymas bei vykimas į Vilnių, kur yra kai kurios gydymo įstaigos, teismas laiko šias aplinkybes įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Abejonių dėl ieškovės nurodytos K. P. specialiųjų poreikių tenkinimui reikalingos sumos – 165,57 Eur, teismui nekyla. Visgi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didžiają dalį šios sumos – 139,11 Eur sudaro lėšos, skiriamos K. P. ortodontiniam gydymui (100,44 Eur), kelionėms į Vilnių (26,67 Eur), specialioms priežiūros priemonėms (12 Eur). Kaip matyti iš Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateikto 2020 m. sausio 3 d. rašto, K. P. aktyvus gydymas breketų sistema dar gali tęstis iki 1,5 metų, apytikslė kaina iki aktyvaus gydymo breketų sistemomis pabaigos – apie 600 Eur. Įvertinęs šią aplinkybę bei atsižvelgdamas į tai, kad priteisto išlaikymo nepilnametei K. P. dydį prašoma padidinti iki jos pilnametystės, tuo tarpu jos gydymas breketų sistemomis gali užtrukti apie 1,5 metų, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodyta K. P. specialių poreikių tenkinimui reikalinga suma – 165,57 Eur yra per didelė.

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į šalių dukters amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, jo gabumus, specialius poreikius, tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys K. P. išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku K. P., jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Taigi, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo teismo nustatytą sumą 480 Eur (iš 540 Eur atėmus 60 Eur vaiko pinigus) vaiko išlaikymo sumą skirstyti po lygiai atsakovui ir ieškovei. Nors atsakovas jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jis bylos duomenimis yra sveikas, darbingas, todėl turi galimybę susirasti ir dirbti darbą, t. y. savo pastangomis siekti gauti kuo didesnį darbo užmokestį, kad galėtų teikti išlaikymą savo vaikams N. P. ir K. P.. Nustačius, kad šalių dukters racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 540 Eur per mėnesį, iš šios sumos atėmus 60 Eur vaiko pinigus, iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas nepilnameteis dukrai K. P., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistini 35,10 Eur (250 Eur – 120 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, 282 straipsniais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-848-547/2015 iš atsakovo E. P. nepilnametei dukrai K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 8 d.) priteisti iš atsakovo E. P. dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. O.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. P. 35,10 (trisdešimt penkis eurus 10 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.