Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., N. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5.1. P. A. B. ir A. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14);

5.2. P. A. B. ir A. B. santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė N. B. ir (duomenys neskelbtini) M. B. (el. b. l. 15, 20, 30);

5.3. Byloje taip pat pateikta 2021 m. gegužės 28 d. A. B. akcinės bendrovės Šiaulių bankas interneto paslaugų teikimo sutartis (el. b. l. 18–19);

5.4. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2024 m. kovo 2 d. buvo (duomenys neskelbtini). A. B. sutuoktinis buvo P. A. B., vaikai: N. B. ir M. B., vaikaičiai: E. V., I. V. ir V. L. (el. b. l. 30);

5.5. A. B. testamento nebuvo sudariusi (el. b. l. 16);

5.6. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose (el. b. l. 10–13).

6. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas P. A. B. yra palikėjos sutuoktinis, kuris paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės A. B. mirties P. A. B. perėmė palikėjai priklausiusius asmeninius mirusios sutuoktinės daiktus, paveikslus, indus ir visą kitą kilnojamąjį turtą, kurį ji turėjo palikimo atsiradimo momentui. Jokių ginčų dėl palikėjos A. B. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus P. A. B., niekas kitas į palikėjos A. B. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.

9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad P. A. B. po savo sutuoktinės A. B. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės A. B. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

10. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė P. A. B., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.