Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.1; 1.2.14.1.3; 1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.7

2026 m. kovo 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltus padaręs:

nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 5 d. vagystė) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugpjūčio 1 d.-2024 m. rugpjūčio 6 d. vagystė) ir jam paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugsėjo 11 d. vagystė) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 13 d. vagystė) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 19 d. vagystė) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 21 d. vagystė) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 35 parų arešto bausmės dalį – 20 parų arešto, 35 parų arešto bausmės dalį – 20 parų arešto, 35 parų arešto bausmės dalį – 20 parų arešto, 35 parų arešto bausmės dalį – 30 parų arešto, 35 parų arešto bausmės dalį – 30 parų arešto ir A. Š. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta A. Š. pripažinti recidyvistu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinių ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus civilinius ieškinius nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Č.:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2024 m. liepos 5 d. vagystės 316,77 Eur, dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. vagystės 280,65 Eur, dėl 2024 m. rugpjūčio 3 d. vagystės 239,60 Eur, dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. vagystės 240,68 Eur, dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. vagystės 187,65 Eur, iš viso 1 614,80 Eur turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 231 Eur turtinei žalai atlyginti;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. liepos 5 d. apie 09.23 val., Partizanų g. 134, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę vieną butelį viskio „JACK DANIELS TENNESSEE HONEY“ 22,95 Eur vertės, keturias dėžutes skustuvo galvučių „GILLETTE FUSION PROGLIDE MANUAL“, bendros 95,96 Eur vertės, vieną dėžutę skustuvo galvutės „GILLETTE VENUS BREEZE“, 17,99 Eur vertės, tris dėžutes skustuvo galvučių „GILLETTE FUSION“, bendros 119,97 Eur vertės, du butelius tekilos „SIERRA ANTIGUO ANEJO TEQUILA“, bendros 59,90 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės, t. y. 316,77 Eur, vertės turtą, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 316,77 Eur dydžio turtinę žalą;

1.2. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 08.02 val. Partizanų g. 134, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę 3 butelius suktinio midaus nektaro, bendros 119,85 Eur vertės, vieną butelį šampano „MOET&CHANDON CHAMPAGNE BRUT IMPERIAL“, 49,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „VEUVE CLICQUOT BRUT YELLOW LABLE“, 54,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „CHARLES MONTAINE BRUT CHAMPAGNE BLANC/DR“, 27,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „CHARLES MONTAINE DEMI SEC CHAMPAGNE“, 27,95 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 280,65 Eur vertės turtą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 3 d. apie 08.13 val., Partizanų g. 134, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę du butelius likerio „JEGERMEISTER“, bendros 43,90 Eur vertės, vieną butelį šampano „MOET&CHANDON CHAMPAGNE BRUT IMPERIAL“, 49,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „CHARLES MONTAINE BRUT CHAMPAGNE BLANC/DRY“, 27,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „CHARLES MONTAINE DEMI SEC CHAMPAGNE“, 27,95 Eur vertės, du butelius viskio „WALKER BLACK LABLE“ , bendros 59,90 Eur vertės, vieną butelį konjako „LARSEN VS COGNAC“, 29,95 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 239,60 Eur vertės turtą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 08.35 val., Partizanų g. 134, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę du butelius viskio „JAMESON IRISH“, bendros 39,98 Eur vertės, vieną butelį šampano „MOET&CHANDON CHAMPAGNE BRUT IMPERIAL“, 49,95 Eur vertės, vieną butelį viskio „WALKER RED LABEL“, 29,95 Eur vertės, du butelius viskio „ALLANTINES SCOTCH“, bendros 57,90 Eur vertės, vieną butelį šampano „MOUTARD GRANDE CUVEE BRUT CHAMPAGNE“, 29,95 Eur vertės, vieną butelį šampano „PAUL CHAMBOIS CHAMPAGE BRUT WHITE“, 32,95 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 240,68 Eur vertės turtą. Tokiu būdu iš viso pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 760,93 Eur;

1.3. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 12.19 val., Kovo 11-osios g. 67, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę tris butelius „Jack Daniel's Tennessee honey“, bendros 77,85 Eur vertės, du butelius „Jameson Irish“, bendros 59,90 Eur vertės, du butelius „Jim Beam Kentucky Bourbon“, bendros 49,90 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 187,65 Eur turtinę žalą;

1.4. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. spalio 13 d. apie 08.40 val., Kovo 11-osios g. 67, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), įsidėjo į su savimi turėtą baltą maišą tris butelius „Jack Daniel's Tennessee honey“, bendros 77,85 Eur vertės, keturis butelius „Ballantines Scotch“ bendros 119,80 Eur vertės, keturis butelius „Tatratea atbatos likeris“, bendros 151,80 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą ir padarė bendrą 349,45 Eur turtinę žalą;

1.5. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. spalio 19 d. apie 12.34 val., Pramonės pr. 29, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „Eurokos“, įsidėjo po savo rūbais 1 vnt. dėžutę Carolina Herrera good Girl supreme 50 ml, 122 Eur vertės, 1 vnt. dėžutę Carolina Herrera good Girl 50ml, 109 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės, t. y. 231,00 Eur, vertės turtą, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 231,00 Eur dydžio turtinę žalą;

1.6. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. spalio 21 d. apie 11.21 val., Savanorių pr. 290, Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, įsidėjo po savo rūbais dvi dėžutes CS-H3 Belaides wi-fi kameras, bendros 258 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šias prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės, t. y. 258,00 Eur, vertės turtą, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 258,00 Eur dydžio turtinę žalą.

2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas A. Š. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės pasitvirtino, todėl teismas darė išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę teismas nurodė, jog A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstamos veikos tyčinės, yra baigtos, todėl kaltinamajam A. Š. už baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimo padarymą skirtinos griežčiausios rūšies bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Teismas nurodė, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi nenustatytos aplinkybės, kurios suponuotų pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą ar atlikus tik jos dalį. Taip pat sprendė, kad turi būti priteisti visi byloje pareikšti civiliniai ieškiniai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė ir vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pripažintos tęstine nusikalstama veika, bei skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog paskirta bausmė yra per griežta, o prokuroras jam pasunkino kaltinimą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais..

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, tačiau abejoja jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d.-2024 m. rugpjūčio 6 d. vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos.

6. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra nurodyti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai: daug tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veiksmų, atitinkančių to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius, nusikalstamų padarinių bendrumas, bendra tyčia (sumanymas), vienas objektas, vienas dalykas, tas pats šaltinis, į kurį kėsinamasi (tas pats nukentėjusysis), ir pan.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

8. Pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavęs pradinis sumanymas dėl sekančio nusikalstamos veikos epizodo ne tik neturi būti labai konkretus, bet gali būti atspindimas ir per asmens suvokimą, kad jis toliau darys tą patį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų įgyvendinamas per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones gali būti pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Dėl minėtų priežasčių, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko (ne)prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, atsižvelgiant į atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą bei situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog nuteistasis laikotarpiu 2024 m. rugpjūčio 1 d.-2024 m. rugpjūčio 6 d. (per 3 kartus) iš tos pačios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pagrobė bendros 760,93 Eur vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai nuteistojo padarytas 3 vagystes kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nustatyti ne tik objektyvieji tęstinę veiką patvirtinantys požymiai, bet ir subjektyvieji, nuteistojo vieningą nusikalstamą sumanymą patvirtinantys požymiai, dėl ko pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra.

10. Šioje byloje nustatyta, jog atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungia bendra kaltininko tyčia, nuteistasis savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, juos iš esmės vertina kaip susiformavusį gyvenimo būdą. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo vagiama sistemingai ir reguliariai iš to paties šaltinio, t. y. tos pačios parduotuvės. Visas 3 vagystes nuteistasis įvykdė analogiškais veiksmais, t. y. atėjęs į parduotuves, pasiimdamas išsirinktas prekes ir nepastebėtas išeidamas iš parduotuvių už prekes nesusimokėjęs. Visos jo vagystės įvykdytos per neilgą (t. y. per 6 dienas) laikotarpį. Iš esmės buvo vagiami analogiško pobūdžio daiktai, t. y. greitai ir lengvai realizuojami alkoholiniai gėrimai. Todėl akivaizdu, jog išleidus už parduotas pavogtas prekes pinigus, nuteistasis vėl eidavo vogti. Dėl to darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas tik patvirtina jo vieningą tyčią atitinkamam tikslui pasiekti, t. y. užsidirbti pinigų ir patenkinti savo poreikius iš vagysčių.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą bei nuteistojo veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, konstatuoja, kad jis turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų, ir šį tikslą realizavo nuolat grobdamas svetimą turtą. Aptariami 3 vagystės epizodai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, apjungta bendro sumanymo – vieningos tyčios, nuteistajam suprantant savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai nuteistojo teiginiai, kad prokuroras jam neteisingai pasunkino kaltinimą, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, o nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytas nusikalstamas veikas prašo paskirti švelnesnę bausmę, nurodydamas, jog galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė, jos dydis atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo dėl sekančių motyvų.

13. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (5 veikos) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir BK 65 straipsniu, skirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, numatytam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

16. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

17. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog nuteistasis padarė 5 baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: tai, kad nuteistasis ne kartą teistas už vagystes, nusikalstamas veikas darė sisteminga, eilę kartų teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Taip pat jis daugybę kartų už vagystes baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė ir savo tikslų nepasiekė, nes jis po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, niekur nedirba. Be to, teismas teisingai nuteistąjį pripažino recidyvistu, pagrįstai tai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BPK 307 straipsnis). Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, o įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, taip pat atsižvelgus į tai, jog nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

19. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistojo atžvilgiu taikymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: tai, kad praeityje apeliantas teistas eilę kartų, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas; jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, todėl visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

20. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės rūšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, tame tarpe ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

21. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

22. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. Š. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl A. Š. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį – 229,17 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo, kuris nuteistas laisvės atėmimo bausme, nedirba, teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.