Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2025 m. birželio 25 d. pateikė papildomus paaiškinimus bei naujus rašytinius įrodymus, kuriuose prašoma priimti dokumentą kaip papildymą prie atskirojo skundo ir įvertinti pateiktus naujus įrodymus (VĮ Registrų centras pažymas) ir jų teisinę reikšmę. Atsižvelgus į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama, taip pat į tai, kad papildomi rašytiniai įrodymai neturės teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą, pareiškėjos pateikti papildomi paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai nepriimtini į bylą ir nevertintini (CPK 314, 323, 335, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, manydama, kad antstolio D. J. vykdymo proceso metu atlikti veiksmai pažeidė jos teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja prašė panaikinti 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. vykdomojo proceso faktinių aplinkybių konstatavimo metu prie gyvenamojo namo stovinčio kilnojamojo turto nuotraukas, žemės valdos (sklypo) nuotraukas, automobilio nuotraukas, vaizdo įrašus ir nuotraukas, atvaizduojančias pareiškėją, dokumentus – protokolus, aprašus, aprašančius aukščiau minėtą gyvenamąjį būstą ir prie jo esantį turtą, automobilį.

13. Taip pat nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka vykdomosiose bylose, kuriose skolininkas – V. Š.. Kaip teigia pati pareiškėja, skolininkas yra jos pilnametis sūnus, nėra jos bendraturtis ar bendraskolis, pareiškėja teigia nesanti susijusi su vykdomais išieškojimais, todėl antstolio veiksmai ją ir jos turtą fotografuojant, peržengia antstoliui suteiktus įgaliojimus. Dėl to pareiškėja prašo įpareigoti antstolį sunaikinti apie pareiškėją ir jos turtą surinktus duomenis.

14. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

15. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

16. CPK 633 straipsnyje nurodyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

17. Taigi skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi.

18. Antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti savo suinteresuotumo vykdymo proceso rezultatu įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 34 punktas). Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė nėra vykdymo proceso šalis, t. y. nei skolininkė, nei išieškotoja, tačiau mano, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė jos teisėtus interesus ją filmuodamas ir rinkdamas apie pareiškėją ir jos turtą informaciją. Todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar pareiškėja gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, t. y. ar antstolio atliekami procesiniai vykdymo veiksmai gali sukelti pareiškėjai teisines pasekmes.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio D. J. atliekami priverstinio vykdymo veiksmai nėra susiję su pareiškėja ir negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis ar suinteresuotas asmuo ir ji betarpiškai nedalyvauja vykdymo procese, kuriame pateikė skundą antstoliui. Tokią aplinkybę skunde teismui nurodė ir pati pareiškėja, teigdama, kad nei ji, nei jos sutuoktinis, nei kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai nėra antstolio D. J. vykdomų išieškojimų procesų dalyviai ar suinteresuoti asmenys. Tai reiškia, kad pareiškėja nėra asmuo, vykdymo procese galintis skųsti antstolio veiksmus ar neveikimą, tokia teisė jai nesuteikta įstatymo (CPK 510, 633 straipsniai), nes antstolio vykdomame priverstiniame išieškojime atliekami procesiniai veiksmai nedaro įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, t. y. nėra išieškoma iš pareiškėjos turto ar jo dalies, ji nėra skolininko sutuoktinė, kreditorė ar pan.

21. Teismui teiktame skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja teigia, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.213 straipsniu jai suteiktą teisę į privatų gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai manant, jog antstolis neteisėtais veiksmai padarė jai žalą, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 68 punktas).

22. Asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas), nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjai nesutikta teisė skųsti antstolio D. J. priverstinio vykdymo proceso veiksmų vykdomosiose bylose skolininko V. Š. atžvilgiu, o tokiai aplinkybei paaiškėjus jau po šio procesinio dokumento priėmimo – civilinę bylą pagal skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

24. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu vykdymo procese ir neturi teisės reikšti skundo dėl antstolio veiksmų, nepagrįstai priėmė skundą bei jį išnagrinėjo iš esmės, šią aplinkybę nustačius bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria skundas atmestas, ir bylą pagal skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.