Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 22 d. veika), ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 21 d. veika), ir jam paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. P. paskirta galutinė bausmė - 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

K. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą - nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2025 m. gruodžio 17 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, teigdamas, kad buvo nuteistas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

7. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-90-813/2025). Teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais, nustatant tiesą byloje, nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-628/2021, Nr. 2K-198-976/2023, Nr. 2K-99-628/2025).

9. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

14. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo kaltę įrodo teisiamajame posėdyje pagarsinti E. B., mirusio 2024 m. gruodžio 3 d., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis narkotines medžiagas platinimui ir vartojimui įsigydavo iš asmens, kurio nurodyti negali, kadangi bijo. 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsigijo ir vėl narkotinių medžiagų iš to paties asmens, susitarė per mobilaus ryšio telefoną susitikti netoli gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nusipirko fentanilio už 150 eurų grynais ir viską susidėjo į kelnių kišenę. Tuomet einant link namų jį sulaikė policijos pareigūnai. Narkotines medžiagas perpardavinėdavo kitiems žmonėms ir taip užsidirbdavo (4 t., b. l. 105-108). Šiuos E. B. parodymus, taigi ir aplinkybę, kad narkotines medžiagas kaltinime nurodytu metu E. B. įgijo būtent iš nuteistojo K. P., neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu vykdant E. B. telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys, t. y. susirašinėjimas tarp E. B. ir K. P. apie parduodant narkotines medžiagas gautas pinigines sumas, turimus narkotinių medžiagų kiekius ir susitarimas susitikti. Vykdant E. B. slaptą sekimą, jis atvyksta adresu, kuriuo gyvena K. P., išėjęs jis kažką spaudė dešinėje rankoje. Nustatyta, kad sulaikymo metu dešinėje rankoje jis laikė prie savęs plastikinius maišelius, kurių viduje buvo narkotinės medžiagos – karfentanilis (1 t., b. l. 27-28). Aplinkybę, kad K. P. ir E. B. nuolat bendravo dėl narkotinių medžiagų turėjimo, jų įsigyti atvykstančių asmenų, K. P. nurodydavo E. B. kada pas jį ateiti, galimai paimti narkotinių medžiagų, patvirtina 2025 m. vasario 7 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 116-123). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys, tiek juos vertinant atskirai, tiek jungiant į vientisą loginę grandinę, paneigia nuteistojo bylos nagrinėjimo teisme metu pasirinktą poziciją, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. B. neperdavė narkotinių medžiagų dviejų maišelių ir patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus toje apimtyje, kad įsigytas narkotines medžiagas būtų vartojęs savo reikmėms, tačiau paprašytas, jų būtų pardavęs ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių dėl apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, jog nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

15. Papildomai reikia pažymėti, kad teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apklausta ikiteisminį tyrimą pradėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos vyresnioji tyrėja L. S., kuri parodė, kad ikiteisminiame tyrime dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo turint tikslą jas platinti 2024 m. kovo 12 d. buvo pradėta elektroninių ryšio priemonių kontrolė K. P. atžvilgiu. Per dvi savaites nuo kontrolės pradžios pasidarė aišku, kad jis veiklą vykdo kartu su E. B., buvo pasiskirstę rolėmis, bendraudavo telefonu, pagrinde žinutėmis. K. P. vykdavo įsigyti narkotinių medžiagų iš V. A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Grįždavo namo, pakuodavo, sverdavo ir perduodavo E. B., jis išplatindavo galutiniams vartotojams. Pats K. P. turėjo nedidelį ratą, kur pats perduodavo. E. B. kelis kartus per dieną ateidavo pas jį, prieš tai susitarę žinutėmis. K. P. rašydavo žinutes jam kiek liko, kiek pinigų surinko. Rugpjūčio 22 d. K. K. sulaikymo metu išbarstė narkotines medžiagas. Vėliau E. B. buvo slaptai sekamas. Jis nuėjo į laiptinę kur gyveno K. P., prieš tai pranešęs, kad laukia paskutinio žmogaus, kuris ateis. Išėjus iš laiptinės jis buvo sulaikytas. Po E. B. sulaikymo K. P. nesinaudojo tais telefono numeriais. Apygardos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių šiais parodymais negalėtų vadovautis, todėl juos įvertinęs aukščiau aptartų duomenų kontekste, sprendžia, kad nuteistojo teisme nurodyta versija laikytina gynybine, pasirinkta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau neatspindi objektyviosios tiesos byloje.

16. Sulaikymo metu pas E. B. rastuose dviejuose paketuose rasta 0,00114 g karfentanilio. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g, tačiau ne daugiau kaip 0,018 g – karfentanilio pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) laikoma dideliu kiekiu, todėl nuteistojo padaryta 2024 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

18. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei tai teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltę padarius 2024 m. spalio 21 d. veiką patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. L., P. Š. ir M. G., dalyvavusių nuteistojo slaptame sekime ir sulaikyme, parodymai, taip pat slapto sekimo protokoluose nurodyta informacija. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas M. G. parodė, jog pradėtame tyrime dėl narkotikų platinimo turėjo informacijos, kad P. gali atvykti įsigyti narkotinių psichotropinių medžiagų, buvo atliekamas slaptas sekimas. Buvo vakaras, K. su žmona ir dukra automobiliu pajudėjo iš savo namų link (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini), P. su dukra įėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Išėjo po penkių minučių, sėdo į automobilį ir nuvažiavo link namų. Buvo sekamas nuo namų iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki pat namų, nebuvo paleistas iš akių. Vieni kolegos buvo arčiau prie namų, jis pats buvo toliau, įvažinėjo, pasistatė automobilį ir įbėginėjo, pribėgus K. P. gulėjo ant žemės parverstas kito kolegos, jam uždėjo antrankius ir jį pakėlus, po juo ant žemės rado maišelį. Kadangi buvo be uniformų, sulaikymo metu body kamerų nenaudojo (6 t., b. l. 100-103). Liudytojas P. Š. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime dalyvavo P., S. ir B. sulaikyme. Sulaikinėjo K. P. sugyventinę, kad nebūtų sunaikinti įrodymai, po to ėjo daryti kratą į butą. Radijo ryšiu girdėjo, kad dukra U. galimai kažką perdavė K. P.. Kai sulaikinėjo, iš kolegų girdėjo, kad po K. P. gulėjo paketas. Pats to nematė, nes sulaikinėjo B.. Buvo dviejų-trijų metrų atstumu nuo K. P.. Po to matė, kaip buvo supakuotas paketas. K. P. sulaikinėjo R. L. ir dar buvo kolega iš (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 53-55). R. L. parodė, kad prie jo namų spalio mėnesį apie pusę devynių vakaro vykdant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo nustatyta kad K. P. su savo žmona B. ir dukra grįžinėjo, kaip įtarė, iš vietos, kur įgijo narkotinių medžiagų tolimesniam platinimui. Atvažiavę į kiemą, pasistatė mašiną šalia namo, išlipo iš mašinos K. su dukra U. ir praeidinėjo prie savo buto laiptinės. Priėjęs prie laiptinės, jis sustojo ir žiūrėjo į laiptinę prisidengęs mergaite, o B. buvo už kokių dešimties-penkiolikos metrų dešiniau. Priėmus sprendimą sulaikyti asmenį, pribėgo, prisistatė, parvertė asmenį ant žemės. Kolega M. G. pribėgo ir uždėjo antrankius. Kai jį pakėlė, po juo, ties pilvu buvo juodos spalvos polietileninis maišelis, kuriame, kaip buvo nustatyta, buvo narkotinės medžiagos, ir sudaužytas Dilight buteliukas. Asmenį nusivedė į butą ir atliko kratą. Sulaikymo metu nenaudojo filmavimo kamerų, nes buvo su civiliais rūbais. Sulaikant atbėgo Š., M. A.. Kai gulėjo asmuo ant žemės, pirmas pribėgo M.. Kratos metu buvo rasta polietileno maišelių skiaučių, kurios buvo panašios į kurias dedamos narkotinės medžiagos, elektroninės svarstyklės, švirkštų. Kai rado maišelį po K. P., jis nieko neaiškino. Nematė, kad kas filmuotų sulaikymo momentą (6 t., b. l. 53-55). Iš aptartų parodymų matyti, kad jie esminėse detalėse sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, nurodoma veiksmų seka atitinka. Šių liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikalstamos veikos padarymu nenustatyta, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir byloje esančiame slapto sekimo protokole (1 t., b. l. 163-165), taigi akivaizdu, kad liudytojų parodymai išliko nepakitę nuo tyrimo pradžios, todėl jais nesivadovauti pagrindo nėra. Iš aptarto yra akivaizdu, kad pareigūnų parodymai teisme ir slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo parodymus, duotus būtent ikiteisminio tyrimo, o ne teisiamojo posėdžio metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi.

19. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, daroma abejonių nekelianti išvada, kad nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, bei laikė narkotines medžiagas prie savęs. Nuteistajam apeliaciniame skunde nenurodžius nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų, jo skundo lakoniškas argumentas, jog nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių ir yra grindžiamos spėliojimais, atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Sulaikymo metu po K. P. rastame ir paimtame pakete narkotinių medžiagų (karfentanilio) masė pagal minėtas Rekomendacijas atitinka didelį kiekį, todėl nuteistojo veiksmai dėl 2024 m. spalio 21 d. veikos pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

20. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad jo sulaikymas 2024 m. spalio 21 d. buvo filmuojamas, tačiau vaizdo įrašų teismas neapžiūrėjo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. spalio 21 d. atliekant K. P., jo gyvenamosios vietos bei automobilio „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) slaptą sekimą, buvo filmuojami tam tikri epizodai, tačiau nuteistojo sulaikymas filmuotas nebuvo. Todėl byloje nebuvo gauta ir peržiūrėta tokia filmuota medžiaga.

21. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma, atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė dviejų disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentaniliu, turint tikslą jas platinti aplinkybes. Kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs K. P., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

22. Kadangi nuteistasis apeliaciniu skundu prašė priimti priešingą apylinkės teismui sprendimą, kas apibrėžia plačiausias apeliacijos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pasisako ir dėl paskirtosios bausmės.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad individualizuodamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, tačiau nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus, ne kartą baustas administracine tvarka, pakaltinamas, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį vaiką. Įvertinęs nuteistojo veikas, baustumus administracine tvarka, teismas sprendė, kad K. P. pragyvena iš nusikalstamų veikų vykdymo, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, jog nusikalstamas jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti ypatingai cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant vienintelę straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

24. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (du tyčiniai baigti sunkūs nusikaltimai) ir nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, paskutiniais trimis nuosprendžiais pripažintas kaltu už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą), teisėjų kolegija sprendžia, jog K. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir nuteistajam palankesniu – daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta galutinė bausmė atitinka bausmės tikslus, taip pat teisingumo ir proporcingumo principus. Būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nuteistasis kartoja nusikalstamus veiksmus, kas rodo jo nepakankamas pastangas keisti savo netinkamą gyvenimo būdą, todėl ir jam skiriama bausmė turi būti adekvati. Konstatuojama, kad apylinkės teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

25. 2026 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 305,71 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, jo apeliacinis skundas šia nutartimi netenkinamas. Nors byla nėra mažos apimties, ji nėra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina. Pažymėtina, kad šios išlaidos iš nuteistojo nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo K. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.