- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- 1-2936-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21762-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- G. Z.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. Z., 2025 m. birželio 21 d., apie 15.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.
G. Z. šiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji G. Z. nurodė, kad supranta kaltinimą, prisipažįsta kalta. Buvo išgėrusi iš vakaro. Baigė darbą 1 val. nakties, su dviračiu nuvažiavo pas draugą, pasiėmė taksį ir išvažiavo į klubą. Klube pabuvo apie valandą, ten gėrė alų, grįžo namo, gėrė, jau buvo prašvitę, nežino ar jau buvo kitos dienos rytas. Išgėrė 1-2 butelius. Atsigulė snausti, atsikėlė kitos dienos pietų metu, po 3 val. ir nusprendė nuvykti į parduotuvę nusipirkti ledų. Galėjo būti, jog porą valandų miegojo. Pasiėmė draugo automobilį ir išvažiavo į parduotuvę. Prieš važiuojant nevartojo alkoholio. Jos draugui priklauso automobilis, tą dieną leido vairuoti. Draugas nematė, nesuprato, jog ji buvo neblaivi, nes elgėsi adekvačiai. Draugas nebuvo blaivus. Pati pasiėmė raktelius, jis miegojo antrame aukšte, ji miegojo apačioje. Atsikėlė, paklausė ar gali pasiimti automobilį, atsakė, gerai. Grįžo iš parduotuvės ir važiuodama atbulomis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, sugrįžo į automobilio parkavimo vietą, šoko būsenoje išlipo, apsižiūrėjo, atsisėdo atgal, nesugalvojo ką daryti ir išvažiavo namo, apie kilometrą atstumo. Ją sustabdė policija, pareigūnai paprašė papūsti į alkotesterį, surašė protokolą, išvežė automobilį į saugojimo aikštelę. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Nežino, kodėl sėdo už vairo neblaivi. Neįvertino kiek yra išgėrusi. Jautėsi blaivi, savijauta buvo gera. Sutinka, jog vairavo neblaivi. Padarė eismo įvykį. Neturi problemų dėl alkoholio. Labai gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamoji, jos gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamosios G. Z. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. birželio 23 d. įtariamosios G. Z. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikios, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ji kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažino visiškai, labai galisi ir parodė, kad nuo priklausomybių nebuvo gydyta, į jokias įskaitas neįrašyta. Psichiatrinėse ligoninėse gydyta taip pat nebuvo, į jokias įskaitas neįrašyta. 2025 m. birželio 21 d. vakare, laiko nepasakys, dviračiu atvažiavo pas savo draugą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Būdama namuose, ji vartojo alų „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė du, 1.5 litro talpos, butelius. Begerdama alų, užsimanė ledų ir sugalvojo savo draugo automobiliu „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti iki „Lidl“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatve iki „Lidl“ parduotuvės. Tada atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, ten pastatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti ledų. Išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, ji atsitrenkė į kitą automobilį. Kad atsitrenkė, pajuto, tačiau labai to nesureikšmino ir iš įvykio vietos išvažiavo. Automobiliu ji tada vėl važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vėliau (duomenys neskelbtini) gatve, ir atvažiavo iki namo, kur gyvena draugas, kiemo. Jau kieme prie jos privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams pateikus alkotesterį neblaivumo patikrinimui, ji pripūtė į alkotesterį, tačiau koks tiksliai kiekis buvo nustatytas, nepasakys. Gailisi, kad vairavo automobilį neblaivi. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė (b. l. 76-78).
2025 m. birželio 25 d. įtariamosios G. Z. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikios, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažino visiškai, labai galisi ir parodė, kad tvirtina savo ankščiau duotus parodymus (b. l. 85-86).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) S. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad G. Z., 2025 m. birželio 21 d., apie 15.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. Z. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).
2025 m. birželio 22 d. liudytojo M. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. birželio 21 d. apie 15.30 val. buvo parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėjo automobilį „Audi A6“, valstybinių numerių šiuo metu neatsimena. Iš stovėjimo vietos staigiai, dideliu greičiu, pajudėjo atbula eiga minėta „Audi“, lyg būtų užstrigęs akseleratoriaus pedalas. Prie automobilio vairo sėdėjo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, automobilio salone daugiau jokių asmenų nebuvo. Staiga automobilis, važiuodamas atbula eiga, trenkėsi į gale stovintį kitą automobilį. Po smūgio iš karto automobilis pradėjo judėti staigiai į priekį, tačiau prieš pat kitą automobilį netvarkingai sustabdė automobilį. Po sustojimo keletą minučių moteris pasėdėjo automobilyje, po to išlipo iš automobilio, apsidairė ir vėl, atsisėdusi į automobilį, pradėjo važiuoti toliau. Jis policijai paskambino po pirmo smūgio, tačiau pareigūnai dar nebuvo atvykę. Po ko moteris išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis visą laiką važiavo paskui ir bendravo su policija telefonu, pranešinėdamas, kur važiuoja moteris. Važiuodama moteris po kelią nesimėtė, vairavo tvarkingai, tačiau lėtai. Moteris pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po to kirto (duomenys neskelbtini) gatvę per tiltą ir nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, į kiemus, kur policijos pareigūnai jau sustabdė minėtą „Audi“ automobilį. Nuo pirminio smūgio aikštelėje moterį visą laiką matė savo akivaizdoje, moteris jo akivaizdoje alkoholio nevartojo (b. l. 49-51).
2025 m. birželio 21 d. liudytojo E. A. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tarnybą pradėjo 2025 m. birželio 21 d. 15.00 val. ir tarnyba baigiasi 2025 m. birželio 22 d., 03.00 val. Dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) V. K., iš (duomenys neskelbtini), apie 15.30 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Lidl“ aikštelėje, galimai neblaivus „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė automobilį „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) Vykstant į nurodytą vietą, iš (duomenys neskelbtini) gavo papildomą informaciją, kad „AUDI A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) gatves kryptimi. Telefonu susisiekus su pranešėju, pastarasis nurodė, kad automobilis juda (duomenys neskelbtini) gatve ir įsuka į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) -ojo namo kiemą. Jiems įvažiavus į nurodytą kiemą, pamatė, kad automobilis „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), manevruoja ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį vairavo jo porininkas, V. K., kuris įjungė mėlynos ir raudonos spalvos bei garso specialius signalus, po ko „Audi“ automobilis nedelsiant sustojo. E. A. priėjo prie „Audi“ automobilio ir pradėjo bendrauti su vairuotoja, kuri automobilyje buvo viena. Automobilį vairavusi moteris prie savęs dokumentų neturėjo. Pasinaudojus policijos registrais, nustatė, kad automobilį „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo G. Z.. Jis paklausė vairuotojos, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, G. Z. atsakė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo apie vidurnaktį, t. y. 2025 m. birželio 21 d. 00.00 val. Atlikus vairuotojos neblaivumo požymių vertinimą, G. Z. pavyko paeiti tiesia linija ir rankos pirštu užsimerkus pasiekti nosį. Tuomet jis alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0451, 15.44 val. patikrino G. Z. blaivumą ir buvo nustatytas 2.51 promilių neblaivumas. Pakartotinai, t. y. 16.01 val., patikrinus G. Z. neblaivumą, buvo nustatytas 2.69 promilių neblaivumas. Paklausus G. Z., kodėl ji, vairuodama apgadino kitą automobilį ir apie tai niekam nepranešus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pastaroji atsakė, kad nežino ir daugiau nieko nekomentavo. Jis telefonu susisiekė su automobilio Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) savininke, A. B. J., kuri nurodė, kad jos automobilis, Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi prie parduotuvės „LIDL“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat nurodė, kad automobilis apgadintas, kas tai galėjo padaryti, ji nežino ir pageidavo įforminti eismo įvykį. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įformino eismo įvykį. Susisiekus telefonu su pranešėju, pastarasis nurodė, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis, tačiau šiuo metu yra išvykęs ir apie įvykį paliudyti galės kitą dieną. Automobilis „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 44-46).
2025 m. birželio 25 d. liudytojo M. B. apklausos protokole nurodyta, kad viskas įvyko šeštadienį, datos tiksliai neatsimena. Miegojo namuose (duomenys neskelbtini), jei gerai atsimena, tai buvo po pietų. Jis atsibudo ir G. paprašė jo, ar gali ji jo automobiliu „Audi A6“ nuvažiuoti iki parduotuvės. Jos būsena jam nesukėlė įtarimų, todėl jis leido jai paimti jo automobilį. To nesureikšmino, tačiau G. grįžo su policijos pareigūnais. Su juo policijos pareigūnai nekalbėjo, davė G. papūsti į alkotesterį. Koks buvo G. tikrinimo rezultatas, jis nematė. Jei būtų pastebėjęs, kad G. tikrai neblaivi, jis nebūtų jai davęs vairuoti savo automobilio. Automobilis: Audi A6“ buvo pirktas 2023 metų lapkritį, prieš maždaug 1,5 metų. Automobilis yra registruotas jo vardu. Prašo grąžinti jam automobilį (b. l. 39-41).
2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra BPC garso įrašai pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. birželio 21 d. 15_32_04“), „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. birželio 21 d. 15_40_06“), kuriame girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir vyro (b. l. 55-57).
2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas 2 pareigūnų kūno kamerų (BODY CAM) vaizdo įrašai:
- ,,PSS-20250621-154306UTC+0300’’, kurio trukmė 30 minučių. Įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Įraše matoma, kad policijos pareigūnai dienos metu atvyksta į vietovę, kuri randasi prie parko. Šalia žalios vejos stovi juodos spalvos automobilis. Šiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi jauna moteris, kur kažką valgo. Pareigūnas prašo moters pateikti kokį nors dokumentą. Moteris išlipa iš automobilio, jos kalba šiek tiek nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pareigūnas klausia, ar moteris vartojo alkoholį, ji atsako teigiamai, nurodo, kad alkoholį vartojo naktį. Moteris jokių asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo nepateikia, nurodo, kad neturi. Pareigūnui paklausia moters, kodėl pasišalino iš eismo įvykio, ji nieko konkretaus neatsako. Kitas pareigūnas pateikia moteriai alkotesterį, ji atlieka putimą. Nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. Moteris pareigūnams nurodo savo asmens kodą ir adresą - (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausius, ar anksčiau buvo sulaikyta neblaivi, moteris atsako, kad niekada. Pareigūnas paaiškina moteriai, kad po 20 min. bus atliktas antras pūtimas į alkotesterį. Pareigūnai per radijo ryšį praneša, kad kitas ekipažas patikrintų eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g., iš kurio moteris pasišalino. Pareigūnai pradeda apžiūrinėti moters automobilį. Moteris nurodo, kad automobilis priklauso jos draugui. Pareigūnas nurodo, kad automobilis bus paimtas, nes ji vairavo neblaivi. Taip pat pareigūnai tarnybiniame kompiuteryje nustato moters duomenis, automobilio ir kitus duomenis. Pareigūnas, siekdamas įvertinti moters bendrą būklę, prašo atlikti veiksmus: eiti tiesia linija, pirštu pataikyti į nosies galą. Moteris nurodo, kad alkoholį vartojo naktį, o dieną važiavo pirkti ledų. Toliau pareigūnai vėl pildo procesinius dokumentus ir atlieka būtinus ikiteisminio tyrimo pradėjimo veiksmus. Maždaug po 20 minučių pareigūnas nurodo, kad bus atliktas antras blaivumo patikrinimas. Moteris pučia į alkotesterį, rezultatas- 2,69 promilės. Pareigūnas moteriai išaiškina visus veiksmus, kurie bus atlikti, kur bus nuvežtas automobilis. Kiti vaizdo įraše esantys duomenys ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi;
- ,,PSS-20250621-161307UTC+0300“, kurio trukmė 30 minučių. Įraše užfiksuotas vaizdas yra pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas klausia moters, kodėl ji pasišalino iš eismo įvykio ir kiek automobilių apgadino. Moteris atsako, kad neįsivaizduoja. Pareigūnai toliau atlieka būtinus procesinius veiksmus ir pildo dokumentus. Pareigūnas telefonu susisiekia su automobilio, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, savininke ir susitaria dėl eismo įvykio įforminimo. Papildomos tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 53-54).
2025 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Z., nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija, pėda po pėdos- gali. Pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – gali. Grafoje po asmens informavimo, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, per vieną valandą, kai buvo atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas, prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis, po spausdinto teksto „G. Z.“ yra asmens parašas (b. l. 24).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ kvituose nurodyta, kad G. Z., 2025 m. birželio 21 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“, serijos Nr. ARFM-0451 15.44 val. nustatytas 2,51 promilių; 16.01 val. nustatytas – 2,69 promilių neblaivumas (b. l. 25).
VĮ „Regitra“ 2025 m. birželio 23 d. išrašo duomenimis, automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. B. (b. l. 29).
VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. birželio mėn. pažymos duomenimis, automobilio „Audi“ (USA) A6“ (duomenys neskelbtini)“, variklio darbinis tūris – 3000 cm, galia 231 KW, gamybos periodas – 2012-2015 m., 2013 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 14 250 Eur su PVM (b. l. 31).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamoji duodama parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija. Teigė, kad išgėrė 1-2 butelius alaus. Baigė darbą apie 1 val. nakties, buvo klube su draugu kur suvartojo minėtą kiekį alkoholio. Atsigulė snausti, miegojo porą valandų ir tada išvažiavo. Suprato, kad vartojo alkoholį, bet jautiesi gerai ir nusprendė važiuoti į parduotuvę nusipirkti ledų. Pasiėmė draugo automobilį ir išvažiavo. Stovėjimo aikštelėje važiuodama atbulomis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, nesugalvojo ką daryti ir išvažiavo namo. Nuvažiavo apie kilometrą ir ją sustabdė policijos pareigūnai.
Be G. Z. prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog prie parduotuvės „Lidl“, automobilių stovėjimo aikštelės pastebėjo automobilį „Audi A6“, kuris iš stovėjimo vietos staigiai, dideliu greičiu, pajudėjo atbula eiga, trenkėsi į gale stovintį kitą automobilį. Po to automobilis pradėjo judėti staigiai į priekį, automobilio vairuotoja išlipusi iš automobilio, apsidairė ir atsisėdusi į automobilį, pradėjo važiuoti toliau. Liudytojas kaltinamąją sekė ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Liudytojas ((duomenys neskelbtini)) E. A. patvirtino, jog kaltinime minimu laiku ir vietoje G. Z. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas M. B. patvirtino kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu pareikštą nuostatą, jog G. Z. prašė leidimo pasinaudoti M. B. automobiliu, kadangi liudytojui kaltinamosios būsena nesukėlė įtarimų jis leido jai pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu. Liudytojų parodymus papildo ir patvirtina S. S. tarnybinis pranešimas, 2025 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Aplinkybę, jog G. Z. automobilį vairavo būdama neblaivi patvirtina 2025 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ kvitai.
Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad G. Z. suvokė, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamoji nurodė, jog vartojo alkoholį 15 val., o pirmasis blaivumo patikrinimas buvo atliktas 15.44 val., nors G. Z. šių duomenų teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino teigdama, jog įvykio dieną, dienos metu ji alkoholio nevartojo, visgi patvirtino, jog išgėrus 2 butelius alaus ji miegojo tik porą valandų ir tada išvažiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. Z., 2025 m. birželio 21 d., apie 15.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamąją G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją patėvio V. G. atsakomybėn.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji G. Z. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodama parodymus kaltinamoji teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl G. Z. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodama automobilį būdama neblaivi G. Z. sukėlė eismo įvyki, kuriuo galėjo būti sukelta turtinė ar neturtinė žala, visgi pareikštame kaltinime aplinkybė, jog būdama neblaivi kaltinamoji sukėlė eismo įvykį nėra inkriminuota, todėl šiame procese nėra sprendžiamas eismo įvykio ir su juo susijusių padarinių klausimas. Eismo įvykio aplinkybės ir su ja susijusi žala yra nagrinėtinos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Iš liudytojo E. A. parodymų matyti, jog įvykio dieną buvo susisiekta su automobilio Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) savininke A. B. J. ir įformintas eismo įvykis dėl kurio yra pradėta administracinė teisena, šiuos duomenis patvirtina ir eismo įvykio duomenys Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-23). Todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog G. Z. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamoji dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės vadovo kaltinamoji yra charakterizuojama, kaip atsakinga, gebanti laikytis vidaus taisyklių ir nustatytų standartų (b. l. 114). Per pastaruosius 5 metus G. Z. buvo bausta administracine tvarka du kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals (b. l. 122). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog ji neturi priklausomybės alkoholiui. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog G. Z. ankščiau nebuvo teista, todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį G. Z. nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog G. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstatuotina, jog kaltinamoji atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios patėvį V. G.. Pateiktame V. G. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotojas turi didelę įtaką G. Z.. Laiduotojo teigimu jeigu įvykio dieną jis būtų buvęs šalia kaltinamosios ji nebūtų įvykdžiusi nagrinėjamos nusikalstamos veikos, G. Z. padarė teigiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laiduotojo einamos profesinės pareigos ((duomenys neskelbtini)), kuriose reikia bendravimo su žmonėmis, išklausymo, nuomonės pateikimo, neteisingos nuomonės nukreipimo, gali būti taikomi platesniu mastu ne tik vykdant darbines pareigas, tačiau ir jas taikant podukrai G. Z.. Laiduotojas yra įsitikinęs, jog podukrai galės daryti teigiamą įtaką su ja dažniau bendraujant. Ankščiau G. Z. klausė ir įsiklausydavo į jo patarimus buityje. G. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad laiduotojas jai gali daryti teigiamą įtaką, patėvis jai yra pavyzdys. Su patėviu susisiekus po nagrinėjamo įvykio jį ištiko šokas, todėl apie šį įvykį kalbėjo labai ilgai, buvo padaryta išvada nebesielgti neatsakingai, kaltinamoji tikisi nebevartoti alkoholio visą likusį gyvenimą.
Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog V. G. yra vertas teismo pasitikėjimo. Laiduotojas turi ryšį su G. Z. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. (duomenys neskelbtini) viršininkės laiduotojas yra charakterizuojamas, kaip atsakingas ir pareigingas asmuo ir kilsiančias problemas gebantis išspręsti abiem pusės priimtinu būdu (b. l. 172). V. G. per penkerių metų laikotarpį buvo tik vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 123), neteistas (b. l. 121). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Teismas konstatuoja, kad padarytas vienas, nešiurkštus administracinis nusižengimas rodo, jog V. G. linkęs laikytis įstatymų, todėl ši aplinkybė neturi reikšmingos įtakos sprendžiant klausimą dėl V. G., kaip laiduotojo, tinkamumo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (teigiamą G. Z. ir V. G. charakteristiką, abu asmenys nėra ankščiau teisti, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys), G. Z., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
G. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka sunkų girtumo laipsnį (nuo 2,51 promilių). G. Z. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamoji vairavo transporto priemonę dienos metu, policijos pareigūnų kaltinamoji buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, o iki to G. Z. buvo parduotuvės stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) g., taigi kaltinamoji automobilį vairavo mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Be to, G. Z. savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamosios vairavimas būnant neblaiviai buvo pavojingas, sukėlęs realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Atsižvelgiant į išdėstytą, G. Z. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d., t., y. nuo dienos, kai G. Z. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 87-90).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).
Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamoji G. Z. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr.(duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas remiantis „Regitra“ duomenimis yra M. B.. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji paklausė antrame aukšte miegojusio M. B. ar gali vairuoti jo automobilį, šis sutiko, visgi kaltinamosios teigimu draugas nesuprato, jog ji buvo neblaivi, nes ji elgėsi adekvačiai. Šią aplinkybę patvirtino ir pats M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad M. B. kaltinamajai leisdamas naudotis automobiliu būtų žinojęs, jog automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji G. Z. pateikė transporto priemonės „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nustatyta, jog automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr.(duomenys neskelbtini) vertė 2025 m. liepos 2 d. buvo 8390 Eur (b. l. 137-169). Turto vertinimo ataskaita yra parengta vadovaujantis Tarptautiniais standartais, Europos vertinimo standartais, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Turto ir verslo vertinimo metodika, pateiktoje ataskaitoje buvo taikomas lyginamasis turto vertinimo metodas. Vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos 2024 m. birželio mėn., transporto priemonės automobilio „Audi A6“, 2013 m., vertė buvo 14 250 Eur (su PVM), rinkos vertės suma yra žymiai didesnė nei 2025 m. liepos 2 d. automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) reali kaina.
Taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos duomenimis ir konfiskuoti vidutinę automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (14 250 Eur), šiuo atveju būtų neteisinga, ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Nagrinėjamu atveju taikant automobilio „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą turi būti vadovaujamasi 2025 m. liepos 2 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis ir iš G. Z. konfiskuotina „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę atitinkanti suma – 8390 Eur. Teismo vertinimu, toks automobilio vertės konfiskavimas nėra neproporcingai didelis ir nevaržo G. Z. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė G. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajai būnant neblaiviai, visgi, kaip nustatyta ankščiau toks kaltinamosios elgesys buvo atsitiktinis, ji padarė teigiamas išvadas, laiduotojo teigimu G. Z. po nagrinėjamo įvykio nevartoja alkoholio, problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu kaltinamoji neturi, priešingų duomenų byloje nėra. Todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina pertekline ir kaltinamajai neskirtina.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2025 m. birželio 23 d. nutarimu G. Z. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 87-90) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina; specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. birželio 25 d. nutarimu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė (b. l. 91-92) – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas byloje) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.
Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 6 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad G. Z. gynusio advokato V. F. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 289,59 Eur. 2025 m. liepos 7 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamosios turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, G. Z. dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių (automobilio vertės sumos išieškojimo), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. Z. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. 2025 m. birželio 25 d. M. B. leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 32).
Proceso išlaidų nėra, kaltinamoji nebuvo laikinai sulaikyta, civilinių ieškinių nepareikšta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu
nusprendžia:
G. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti G. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. birželio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr.(duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8390 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų) – valstybės naudai.
G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.
Iš G. Z. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 7 d. pažymą (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.