- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-14
- Bylos Nr.
- M1-81-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39274-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis atsakovas
- S. G., K. G.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis, Giedrė Dainorė, Ana Ustinovič
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Loretai Dvilevičienei, Violetai Kavaliauskienei, Kristinai Vaičiūnienei,
nukentėjusiajai R. K., nukentėjusiosios atstovams advokatui Rimantui Prėskieniui, advokato padėjėjai Giedrei Dainorei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, įtariama padariusi įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, būtent: nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl neatsargumo, o būtent: ji, dėl neatsargumo, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344, 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis dobermano veislės šuo būtų tinkamai laikomas, dėl ko 2021 m. spalio 31 d., apie 12:10 val., šuo išbėgo iš namo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kelyje, minėtas šuo įkando nukentėjusiajai R. K. į dešinę blauzdą, dėl ko nukentėjusiajai R. K. buvo nustatytos dvi kąstinės žaizdos dešinėje blauzdoje, iš kurių viena yra kąstinė-plėštinė su kraujagyslės sužalojimu ir poodine kraujosruva blauzdos ir pėdos minkštuosiuose audiniuose, tai yra sužalojimai, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiais veiksmais, būdama šuns savininke, nevykdydama aukščiau nurodytame įstatyme numatytų pareigų dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą.
2. K. G., apklausta 2021 m. lapkričio 29 d., parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su S. G., kartu gyvena apie 28 metus, santuokos neregistravo, tačiau veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Šunį dobermano veislės nupirko prieš du metus jos sūnus K. G., tai yra, ji davė pinigus šuns pirkimui, o sūnus nupirko ir atvežė šunį namo. Šis šuo yra jų bendras, prižiūri jį visi – tiek ji, tiek sūnus, tiek jos sugyventinis S.. Sūnus gyvena kartu su ja ir S. adresu (duomenys neskelbtini). Ar šuo yra registruotas, ji nežino, čipo neturi. Šuo visą laiką yra laikomas voljere prie namų, laisvai po teritoriją prie namų nevaikšto. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2021 m. spalio 31 d., jos sūnus K. išvažiavo į laidotuves, o S. paprašė pamaitinti šunį. Tikslaus laiko nepamena, galimai apie 12:30 val., ji išėjo iš namų ir nuėjo prie šuns voljero norėdama jį pamaitinti. Ji atidarė voljero duris, įėjo į voljerą, tačiau voljero durų pilnai neuždarė. Šuo, matyt pajuto, kad duris atidarytos, palindo jai po kojomis, o kadangi ji turi problemų su stuburu (turi antros grupės invalidumą), ji neišlaikė pusiausvyros ir parkrito. Jei ji nebūtų parkritusi, ji spėtų (būtų spėjusi) uždaryti voljero duris, ir šuo nebūtų išbėgęs, tačiau šuo išbėgo iš voljero ir pradėjo bėgioti prie namų. Tuo metu jos vyras S. buvo prie namų, rūkė. S. pamatė, kad šuo bėgioja prie namų, todėl pradėjo jį šaukti vardu. Šuo atbėgo prie jo ir jau buvo arti namų, tačiau tuo metu pro jų namą važiavo dviračiu moteris – nuo jų namų iki moters buvo apie 150 metrų atstumas. Jų namo teritorija nėra aptverta, tvoros nėra. Šuo pamatė dviratininkę ir pradėjo bėgti link jos. Vyras pamatęs, kad šuo sureagavo į pašalinį žmogų, bandė šunį sustabdyti, griebė už kailio, tačiau, kadangi šuo buvo be antkaklio, sunku buvo jį pagauti. Šuo išbėgo iš namo teritorijos ir puolė moteriškę. V. S. greitai sureagavo ir atitraukė šunį nuo moters, šunį uždarė į voljerą. Vyras atsiprašinėjo moters už šuns elgesį. Ji priėjo prie moters, norėdama jos atsiprašyti ir padėti. Ji atsiprašinėjo moters, tačiau ši su ja bendrauti nenorėjo. Žaizdos moteris jai neparodė, paprašė jos išeiti, pasakė, kad jei neišeis, susipyks dar labiau. Ji šios moters nepažinojo ir nepažįsta, matė ją iki šio įvykio vieną kartą, tačiau nei jos vardo, nei pavardės nežino. Žino, kad gyvena kažkur netoli jų. Jokių santykių tarp jų nebuvo ir nėra. Atvyko greitosios pagalbos medikai, kas iškvietė medikus, ji nežino. Ji stovėjo nuošalyje ir stebėjo. Matė, kad atvykę medikai ją apžiūrėjo, palydėjo į greitosios pagalbos automobilį ir išvažiavo kartu su moterimi. Po šio įvykio, ji tiksliai neatsimena kada, kokiu būdu ir kas su kuo susisiekė – ar S. su ta moterimi, ar ta moteris su jos vyru, tačiau telefonu buvo pokalbis tarp nukentėjusiosios moters ir jos vyro, jos vyras bandė atsiprašyti moters, tačiau ji nieko girdėti nenorėjo, pasakė, kad kreipsis į policiją. Nori paaiškinti, kad kiek ji žino, dobermano veislės šunys nėra laikomi pavojingos veislės šunimi, leidimo laikyti tokios veislės šunį nereikalingas. Šuo visą laiką laikomas voljere, kaip sakė, palaidas po kiemą nebėgioja. Sūnus eina pasivaikščioti su šunimi, tačiau kai eina pasivaikščioti toliau nuo namų, visada vedžioja su pavadėliu ir antsnukiu. Tai, kas įvyko tą dieną, tai buvo atsitiktinumas, šuo yra jaunas, jam apie 2 metai. Anksčiau tokių įvykių nebuvo, niekam nebuvo įkandęs, nusiskundimų iš kaimynų dėl šuns nebuvo (1 t., b. l. 74-77).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nuketėjusioji R. K. parodė, kad tą dieną atvažiavo draugė P., buvo gera diena, ruošėsi pasivažinėti dviračiu, išvažiavo kartu iš kiemo, ji (P.) užvažiavo prie M. pieno, sankryžoje ji (P.) ją (nukentėjusiąją) pasivijo, kai reikėjo sukti ji (nukentėjusioji) pamatė S., bėgiojo šuo. S. rūkė, suprato, kad sankryžos negalės pravažiuoti, pasuko į dešinę, bandė apvažiuoti, užvažiavo į aklavietę, po 10 min. grįžo į tą pačią vietą. Stovėjo S., vaizdas po 20 min. nepasikeitė, šuo gulėjo lapuose, jai (nukentėjusiajai) privažiavus, šuo atsikėlė ir ėjo link kelio, S. net nebandė sustabdyti šuns. Šuo pradėjo bėgti, numetė ją (nukientėjusiąją) nuo dviračio, pradėjo pulti, ji (nukentėjusioji) buvo su 2 striukėmis, šuo įkando į koją. Parodė, kad S. vietoje to, kad pabandytų šuns pražiodyti žandikaulį, traukė šunį už kojų ir jai (nukentėjusiajai) išdraskė mėsą iš kojos. Jis (S.) šunį išnešė ant rankų, ji (nukentėjusioji) paskambino kaimynei, gulėjo 20 min. ant kelio, atėjo K. po 20 min., sakė ko čia guli, striukę nupirksim, šuo neagresyvus. Paaiškino, kad susirinko vietiniai gyventojai, girdėjo pokalbių „kada tai pasibaigs, kam toks šuo, jei nėra tvoros“, K. pasakė, kad kaip nori, taip ir laiko. Paaiškino, kad suma galėtų būti ir didesnė, ji (nukentėjusioji) prarado darbą, turėjo darbintis kitame darbe, buvo gera vieta, apie kurią svajojo daug metų. Paaiškino, kad žaizdą siuvo be vaistų, kraujavo, plyšo kapiliaras, visas butas buvo užpiltas krauju, siuvo iš naujo. 4 mėnesius vartojo antibiotikus, nei vienas gydytojas negalėjo paaiškinti, kodėl keičiasi jos (nukentėjusiosios) koja, pasakė, kad bus pasekmės, nepagydoma liga, turi nuolat vartoti vaistus, daryti masažus, pirkti elastinius bintus arba kojines. Paaiškino kad vaistai kainuoja 40 Eur, draugai atveža iš užsienio, čekių negali pateikti. Gydymas tęsiamas be galo, liga reikalauja nuolatinio gydymo. Reikia kelti kas pusę valandos koją į viršų, negali nešioti suknelių, važinėti dviračiu, nurodė bijanti. Paaiškino, kad S. grįžo, atsiprašė ir sakė, kad nupirks striukę, kad neskambintų į policiją. Patikslino, kad pastebėjo šunį kai jis pradėjo keltis, kad guli lapuose, apie 300 m. nuo sankryžos. Šunį pamatė kai pradėjo važiuoti iš aklavietės į sankryžą. Paaiškino, kad daug vietinių gyventojų skundėsi agresyviu šunimi. Patikslino, kad Detralex kainuoja apie 40 Eur, elastinės kojinės 50 Eur, prie suknelės kojinės 100 Eur, masažams prietaisas nuo 1 500 Eur. Masažas turi būti pastovus, manualinis, 15 Eur vienas seansas, reikalingas 10 masažų kursas. Paaiškino, kad gulėjo 4 dienas, po to buvo nedarbingumas. Ji (nukentėjusioji) yra (duomenys neskelbtini). Nedirbo, prarado gerą darbą, dirbo iki 11-25 d. ir nuo pirmos dienos turėjo pradėti kitame salone. 4 000 Eur vertina neturtinę žalą. Nike striukė kainuoja 90 Eur, akiniai kainavo 250 Eur, džinsai buvo perpjauti ligoninėje.
4. R. K., 2021 m. lapkričio 10 d. apklausta kaip liudytoja ir 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja, parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini). turi jai priklausančią sodybą, kurioje dažnai leidžia laisvalaikį. 2021 m. spalio 31 d. buvo minėtoje sodyboje ir suplanavo pasivažinėti dviračiu, kadangi buvo labai geras oras. Iš sodybos išvažiavo apie 12:30 val., planavo nuvažiuoti iki Aliejūnų ežero. Iki ežero ji turėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ir tada pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji važiuodama pastebėjo, kad kieme adresu (duomenys neskelbtini), laksto palaidas dobermanų veislės šuo – kiemas aptvertas nebuvo, šuo lakstė be pavadėlio ar antsnukio, ar antkaklio, šalia dirbo šuns savininkas S. (asmens pavardės nežino), todėl ji nusprendė apvažiuoti minėtą kiemą ir iki ežero privažiuoti kitu keliu, todėl pasuko keliu link (duomenys neskelbtini). Važiuojant minėtu keliu, privažiavo kelio pabaigą ir suprato, kad iki ežero šiuo keliu neprivažiuos, todėl apsisuko ir grįžo iš kur buvo atvažiavusi. Nusprendė, kad važiuos per (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) sankryžą iš lėto pasuko į dešinę (link metalo apdirbimo cecho). Jai tik pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji pamatė link jos bėgantį tą patį dobermanų veislės šunį, kuris bėgo iš sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuris ant jos užšoko ir nuvertė nuo dviračio bei pradėjo draskyti. Draskydamas jis įsikando jai dešinės kojos blauzdą, ir tada pamatė, kad pribėgo šuns šeimininkas S. ir už galinių šuns kojų pradėjo traukti šunį nuo jos, nors ir jis dar buvo įsikandęs. Dėl šios priežasties žaizda tapo dar didesnė. Toliau matė, kaip S. paėmė šunį ant rankų ir jį nusinešė į namus, tada grįžo, ir (duomenys neskelbtini) sakė: „Tik nepranešk policijai, ji tau striukę atpirks ir t.t.“, ir ji daugiau S. nematė. Po to pribėgo vietiniai gyventojai, kurie išgirdo jos šauksmą, tada ji telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Jai belaukiant pagalbos su ja visą laiką buvo vietiniai gyventojai L. su vyru, girdėjo kaip gyventojai šnekėjo su atėjusia S. žmona (jei gerai pamena, jos vardas K.) apie tai, kad jų šuo yra labai problematiškas, reiškė jai įvairias pretenzijas, ji suprato, kad tai jau ne pirmas atvejis. Tada atvyko greitoji medicinos pagalba, ir ją pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo diagnozuota dešinės blauzdos kastinė žaizda (15 cm. ilgio) – žaizda jai buvo susiųta. Grįžus namo iš ligoninės, po poros valandų jai labai ištino koja ir sprogo kraujo arterija, dėl ko ji vėl kvietėsi GMP, ją vėl pristatė į Lazdynų ligoninę ir tada paguldė trim dienom į ligoninę gydimui, kadangi neteko labai daug kraujo. Kaip paaiškėjo vėliau, šuo buvo neskiepytas, todėl ją taip pat paskiepijo nuo pasiutligės. Ji konkrečiai nei su vienu iš šuns šeimininkų nebendravo, jokio atsiprašymo ar žalos atlyginimo nesulaukė. Šuo draskydamas suplėšė striukę „Nike“, džinsus, sulaužė kišenėje buvusius akinius, šuo kartu su kepure iš kairės ausies išplėšė auksinį auskarą su deimantu. Bendrai dėl įvykio patyrė tiek turtinę, tiek moralinę žalą, kurią vertina 4 000 Eur sumai. Ž. S. parašė, kad šiai dienai jai yra padaryta 4 000 Eur žala, tačiau jai buvo atrašyta, kad niekas jai jokių pinigų dėl įvykio nemokės. Aiškino, kad tai yra pirmas kartas, šuo pabėgo netyčia bandant jį pamaitinti, šuo įprastai taip nesielgia. Apie įvykį parašė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jai atsiliepė vietiniai gyventojai, kurie teigia, kad panašus atvejis yra ne pirmas, tinklo vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad tai sena problema, kurios neįmanoma išspręsti ir pan. Dėl to paties šuns jau yra nukentėję kiti kaimo gyventojai (1 t., b. l. 42-45, 46-47). 2021 m. lapkričio 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. šuo, kuris ją apkandžiojo, draskydamas suplėšė jai priklausančius daiktus: 120 Eur vertės gamintojo „Comma“ striukę; 90 Eur vertės megztinį „Nike“; 69 Eur vertės džinsus „Sysley“ ; 10 Eur vertės apatinę maikutę bei sulaužė kišenėje buvusius 250 Eur vertės akinius. Šuo kartu su kepure iš kairės ausies išplėšė auksinį auskarą su deimantu – auskaro vertę nustatys specialistai, jo vertę pateiks vėliau. Teisė pateikti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, tikslų civilinį ieškinį pateiks vėliau. Apie įvykį parašė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jai atsiliepė vietiniai gyventojai, kurie teigia, kad panašus atvejis yra ne pirmas, tinklo vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, kurios asmeniškai ji nepažįsta, jos kontaktinių duomenų nežino, paaiškino, kad tai yra sena problema, kurios neįmanoma išspręsti. Taip pat per „Viber“ programėlę jai parašė jai nepažįstamas asmuo, kurio ji vardo ir pavardės nežino, kontaktinių duomenų neturi, kuris patvirtino, kad tai yra ne pirmas kartas, tačiau vėliau žmogus ištrynė žinutę, todėl jos pateikti negali. Prie apklausos protokolo nori pridėti žinutę, kurią jai atsiuntė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 49-52).
5. Civilinis atsakovas K. G. teismo posėdžio meru parodė, kad civilinio ieškinio nepripažįsta. Tą dieną buvo laidotuvėse, sužinojo apie įvykį iš tėčio, jis paskambino. Bandė skambinti nukentėjusiai, ji sakė, kad silpnai jaučiasi ir negali susitikti. Nurodė, kad buvo strese, buvo išvykęs. Šunį palieka tėvams kai išvyksta. Paaiškino, kad šuo būna voljere, vežasi jį į miškus, šunį šerdavo tėvai kai jo nebūdavo. Tuo momentu šunį maitino mama. Paaiškino, kad jokių pinigų nesiūlė, tik suteikti pagalbą, žino ką reiškia turėti traumą. Gavo žinutę, kad reikia 4 000 Eur, mamai pasakė, kad atims iš jų kuo daugiau. Paaiškino, kad mama ligota, sveiko proto, šiuo metu irgi yra ligoninėje. Parodė, kad pretenzijų dėl šuns nėra girdėjęs iš kaimo. Kai jo nėra, tėvai maitina šunį, užeina į voljerą, pamaitina, užėjus uždaro voljerą. Šuo virš 2 metų amžiaus. Išbėgęs nebuvo, jis paklusnus, niekur nebėga. Laisvai šuo lakstydavo tik mažas, kai paaugo būdavo voljere, iš pradžių namie, po to voljere, nebuvo ištrūkęs niekada. Paaiškino, kad mama turi daug ligų, sugeba pamaitinti šunį. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, paskambino tėtis, sakė, kad rūkė ir pamatė kaip ji (nukentėjusioji) važiavo ir bėgo šuo. Paaiškino, kad šiuo metu nedirba, turi su keliu problemų, pajamų neturi, stovi darbo biržoje. Šeimoje niekas nedirba, tėvai turi invalidumą. Nežino, kad mama serga psichine liga, žinojo, kad jai (duomenys neskelbtini), ji važinėja pas gydytojus visa laiką. Ji teisių neturi, veža tėtis arba jis, arba brolis. Mano, kad priverstinio gydymo jai nereikia, ji viską supranta, sprendžia savo bėdas. Parodė, kad savo kaltės nejaučia.
6. Liudytoja L. M., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad dienos nepamena, buvo spalio pabaiga, buvo namuose, paskambino R., kažkas buvo atvažiavęs pieno, R. pasakė, kad ją apkandžiojo šuo, ji (liudytoja) sakė, kad nereiktų traukti mašinos iš garažo, važiavo su dukterėčia, nuvažiavo, pamatė didelę žaizdą, ji (nukentėjusioji) sakė, kad iškvietė greitąją. Stovėjo K., ji kažką sake apie šunį, kad gali laikyti kokį nori šunį. Parodė, kad šuns nematė. K. pažįsta apie 10 metų, artimai nebendravo, serga kaip ir visi. S. toje vietoje nebuvo, jis buvo išėjęs. Paaiškino, kad su šuniu problemų nėra turėjusi, girdėjo, kad žmonės skundėsi, kad negali pravažiuoti dviračiu. Nematė lakstančio šuns, voljere matė.
7. Liudytoja L. M., apklausta 2021 m. lapkričio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su vyru B. M. gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). Beveik visą dieną (2021 m. spalio 31 d.) su vyru buvo namuose. Apie pietus (apie 12 val.) būdama kieme, kažkur išgirdo tolumoje žmogaus šauksmą ir po poros minučių jai paskambino R., pasakė, kad ją sudraskė šuo, ir paprašė, kad ji atvažiuotų, R. jai nurodė vietą kurioje jį buvo (prie metalo apdirbimo cecho). Ji po penkių minučių, gal dar ir greičiau atvyko prie metalo apdirbimo cecho. Ji rado R. sėdinčią ant akmens ir verkiančią, aplink žmonių nebuvo. Ji matė, kad R. dešinė koja yra sužalota, taip pat, kad suplėšyta jos striukė. Tada atvažiavo daugiau vietinių gyventojų, atvyko greitoji medicinos pagalba, taip pat atėjo iš (duomenys neskelbtini) namo gyventoja K., kuri sakė, kad čia viskas įvyko netyčia, šuo buvo pririštas ant virvutės, tačiau nutrūko. Aiškino, kad įstatymas jai leidžia nusipirkti ir laikyti kokį ji nori šunį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė R. į ligoninę. Kiek matė, R. dviratį pas ją į kiemą atvarė (duomenys neskelbtini) gyventojas S., kuris dviratį paliko atremtą į jos gyvenamojo namo sieną. Šiuo metu dviratis yra pas jas. Paties įvykio, kai buvo draskoma R., ji nematė, kai atvyko, šuns jau nebuvo, ji gyvena kiek toliau nuo įvykio vietos, tačiau yra girdėjusi, kad kaimynai skundžiasi dėl minėto šuns, kad jis yra kovinis ir labai agresyvus. Tiksliai nežino, bet K. pavardė galimai yra G. (galimai, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), S. (pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). R. namus bei automobilį ji užrakino (1 t., b. l. 68-71).
8. Civilinis atsakovas S. G., teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu. Paaiškino, kad sūnus išvažiavo į laidotuves ir paprašė pamaitinti šunį. Mama sakė, kad nueis prie namų ir pamaitins šunį. Jis (S. G.) sau darėsi kavos išgerti ir nepraėjo porą minučių, šuo išbėgo ir lakstė prie namų. Jis šunį kvietė namo, bet jis (šuo) nėjo. Tada išgirdo šunį lojant, pro krūmus matė, kad moteris su dviračiu važiuoja. Jis kvietė šunį namo, o šuo bėgo į tos moters pusę. Paaiškino, kad mėgino už antkaklio paimti, bet nieko ten nebuvo. Šuo pribėgo iš kitos pusės ir įkando tai moteriai iš kitos pusės. Suplėšė jai striukę ir jis šunį nutempė namo, į voljerą pasodino. Matė, kad perkando tai moteriai koją. Paaiškino, kad žmona šiek tiek pravėrė voljero dureles, norėjo pažiūrėti, kaip šuo ten, šuo prabėgo ir išbėgo iš voljero. Paaiškino, kad sūnus nesakė konkrečiai, kas turi šunį pamaitinti. Yra žmona anksčiau prižiūrėjusi tą šunį. Kiemas neaptvertas. Šuo visą laiką laikomas voljere. Voljeras 3x3. Būda viduje voljero. Ir stogas yra. Nežino apie žmonos (duomenys neskelbtini). Žmona namuose įprastus darbus dirba. Patvirtino, kad žinojo, kad žmona gydosi pas psichiatrą, bet kiek laiko gydosi – nežino. Pats vežiojo ją pas daktarą. Paaiškino, kad jo žmona gali pati savimi pasirūpinti, priverstinis gydymas nereikalingas. Paaiškino, kad turi II grupę po infarkto, gauna nedarbingumo pensiją, gauna pašalpą. Žmona gal 300 Eur ar kiek daugiau gauna. Paaiškino, kad šuns negalima pamaitinti neatidarius voljero durų. Kai nubėgo paimti šunio, nepamena, kur šuo buvo įsikandęs tai moteriai. Nežino, kodėl jo nevakcinavo naujai. Tą dieną nematė ar K. maitino šunį.
9. Liudytojas S. G., apklaustas 2021 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventine K. G., kartu su ja gyvena kartu apie 30 metų, kartu augina bendrus vaikus. Jis K. laiko savo žmona, nors oficialiai nėra susituokę. Nurodytu adresu gyvena ir jų sūnus K. G. ir E. G.. Prie namų, voljere, jie laiko dobermanų veislės šunį. Šuo neturi dokumentų, nėra registruotas, tai yra jų visų šuo – jie visi jį prižiūri, maitina, rūpinasi juo. 2021 m. spalio 31 d. sūnų nebuvo namuose, K. prieš išvažiuodamas paprašė jo ir žmonos K. pamaitinti šunį, tai yra paprašė, kad kas iš jų galės, tas kad ir pamaitintų. Apie 12:00 val., kai namuose buvo tik jis ir žmona K., K. nusprendė nueiti ir pamaitinti šunį. Jis tuo metu buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Kai žmona išėjo maitinti šunį, jis taip pat nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Jis išėjo į terasą, esančią prie namų, prisėdo parūkyti. Jis pamatė, kad žmona užėjo į voljerą, kuriame laikomas šuo. Ar K. pilnai uždarė voljero duris ar ne, jis nematė, jis tik pamatė, kad šuo išbėgo iš voljero ir bėga į jo pusę, link namų. Kadangi šuo yra laikomas voljere, be antsnukio ir pavadėlio nėra vedžiojamas, jis pradėjo jį kviesti, kad uždarytų į voljerą. Tada jis pamatė, kad netoli namų, apie 50 metrų atstumų nuo jų namų važiuoja dviratininkė. Šuo nukreipė savo dėmesį į ją, pribėgo prie jos ir įkando jai į koją. Jis iš karto kai pamatė, kad šuo bėga link dviratininkės, pradėjo vytis šunį, norėdamas jį pagauti. Šuo yra jaunas, dviejų metų, todėl linkęs greitai bėgioti, tačiau jis nespėjo pagauti šuns iki kol jis pribėgo prie dviratininkės – kai jis pribėgo, šuo jau buvo įkandęs dviratininkei, todėl jis atitraukė šunį nuo jos. Atitraukė griebdamas šunį už kailio. Iš karto uždarė šunį į voljerą. Dviratininkės jis asmeniškai nepažįsta, pažįsta tik iš matymo, žino, kad nesenai nupirko namą netoli jų, tačiau jos vardo ir pavardės jis nežino. Su ja nebendravo. Jis matė, kad šuo įkando moteriai į koją, kurią tiksliai, nepamena. Jis iš karto atsiprašė moters. Nuvedęs šunį į voljerą jis nuėjo namo, o prie moters nuėjo jo žmona K.. K. su ja bendravo. Kiek žino, K. jos atsiprašinėjo. Vėliau matė, kad atvažiavo greitojo pagalba. Apie tą įvykį jis kalbėjo vėliau su žmona, ji jam pasakė, kad kai ji užėjo į šuns voljerą, nepilnai uždarė voljero duris, o kadangi šuo yra jaunas, stiprus ir žaismingas, jis pasinaudojo proga išbėgti iš voljero, o išbėgdamas iš voljero pargriovė jo žmoną – ji nespėjo sureaguoti ir uždaryti voljero durų. Nori pasakyti, kad šuo yra laikomas voljere, kai sūnūs jį vedžioja netoli namų, jis visada būna su antsnukiu ir pavadėliu. Jis pamatęs, kad šuo palaidas bėgioja po kiemą, iš karto pradėjo jį kviesti pas save, kad uždarytų jį į voljerą, tačiau, kaip sakė, jaunas šuo sureagavo į pro šalį važiuojančią dviračiu moterį į ją puolė. Tai pirmas kartas, kai jų auginamas šuo puolė žmogų, anksčiau nieko panašaus nebuvo. Teritorija aplink jų namą nėra aptverta, nes tokio poreikio nebuvo. Atstumas iki kaimynų yra didelis, dauguma jų kaimynų nėra aptvėrę savo namų teritorijos. Kaip sakė, šuo buvo nuolat laikomas voljere, vedžiojamas buvo su antsnukiu ir pavadėliu. Apie tai, kad gali nutikti toks nelaimingas atsitikimas nei jis, nei jo šeimos nariai negalėjo nuspėti (1 t., b. l. 85-88).
10. Ekspertas Mantas Juodakys, apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad nėra matęs jokių duomenų apie tiriamosios būklės pasikeitimus, todėl palaiko ekspertizės išvadą, kuri yra suformuluota ekspertizės akte. Paaiškino, kad išlieka tiriamajai (K. G.) psichikos sutrikimai. Išlieka rizika, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali pasireikšti socialinio pavojingumo rizikos veiksniai. Tokiu atveju, mano, tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Pasirinktos mažiausiai ribojančios, būtent ambulatorinis stebėjimas. Šie psichikos sutrikimai nėra pagydomi. (duomenys neskelbtini) yra linkusi progresuoti. Tikėtinas būklės blogėjimas ir ateityje. Šiai dienai, įvertinus visus duomenis, pakaktų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, atsižvelgiant į psichikos sutrikimo pobūdį, veikos aplinkybes. Patikslino, kad pati formuluotė – tai nėra priverstinis gydymas. Psichikos būklės stebėjimas. Pats tikslas yra tiesiog stebėti psichikos būklę gydytojui psichiatrui. Pagal jo nustatytą reguliarumą spręsti, ar reikalingos medikamentinės priemonės ar kitoks gydymas. Reiktų orientuotis į psichikos būklės stebėjimą. Konkretaus gydymo, rekomenduojant priverčiamąsias medicinos priemones, jie nenurodo. Psichikos būklės stebėjimas. Reikalingas priverstinis gydymas todėl, kad išlieka nepakankama kritika psichikos sutrikimo atžvilgiu. Prie veikos pavojingumo didžiąja dalimi prisidėjo psichikos sutrikimo požymiai. Tai reiškia, kad jiems išliekant nepakankamai koreguotiems, išlieka tam tikra rizika, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Šiuo atveju, mano, kad yra reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Ne priverstinis gydymas, o priverstinės medicinos priemonės taikymas – stebėjimas. Jis neapriboja asmens laisvės. Turi gydytojas pareigą stebėti. Stebėti apsilankymo reguliarumą ir reaguoti reikalui esant. Pats asmuo, kuriam paskirtos priverčiamos medicinos priemonės, turėtų pareigą bendradarbiauti su gydytoju. Mano, kad reikalingas tų medicininių priemonių taikymas. Paaiškino, kad kaltinamoji dėl demencijos negalėjo suvokti savo veiksmų.
11. Ekspertė R. G., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad limfedema kažkiek gali būti priežastis, kad įkando šuo. Tačiau ji negali įtakoti dabartinės sveikatos sutrikdymo masto, nes pagrindinis pagal padarinius vertinimas turėtų būti vertinama čiurnos funkcijos sutrikimas, didėjimas per čiurnos sąnarį. Limfedema šiuo atveju neturi įtakos. Limfedema sveikatos sužalojimo mastui įtakos neturi. Nesikeičia sveikatos sutrikdymas. Nurodė negalinti kategoriškai teigti, bet gali būti įtakota. Paaiškino, kad žaizdos gijimas užtrunka daugiau nei dešimt dienų. Pagal pobūdį, kadangi buvo pažeista ir kraujagyslė, siekia raumens fascijas. Parodė, kad matė nukentėjusiąją (R. K.) po maždaug 14-15 parų, t. y. daugiau nei 10 parų. Būklė tos žaizdos nebuvo iki galo sveikai atrodanti, nebuvo visiškai sugijusi. Tokio pobūdžio žaizdos vertinamos pagal trukmę. Kadangi tai yra apatinės galūnės žaizda, galimas toks gijimas. Komplikuotas gijimas. Dėl komplikacijos – užtrukusio gijimo – tai yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Limfedema – tai limfos apytakos sutrikimas, tinimas audiniuose. Užsilaiko skysčiai audiniuose ir negali jie normaliai cirkuliuoti. Tas tinimas, diskomfortas – matė tą vieną nuotrauką. Dabar galvoja, kad čia tikriausiai dėl to patinimo. Dėl tos limfedemos ir buvo kreiptasi. Nuotrauka spalviškai neinformatyvi, tačiau patinimas matomas. Jeigu visiškai apriboja limfedema čiurnos funkciją, galima būtų vertinti pagal išlikusius padarinius. Tačiau, kur dabar yra pateikti dokumentai, čiurnos sąnario funkcijos nėra įvertintos iš tų duomenų, kurie jai buvo pateikti. Dėl limfedemos, kokia dabar yra čiurnos funkcija, negalėjo atsakyti.
12. Į bylą pateiktame 2022 m. gegužės 24 d. – birželio 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-117/2022 konstatuojama, kad įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu K. G. konstatuojamas pasikartojantis (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę K. G. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu K. G. konstatuojamas pasikartojantis (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę K. G. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl K. G. psichikos būklės jos apklausa netikslinga, ji negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. K. G. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 7-14).
Motyvuojamoji dalis
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. tris kartus gydyta (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – 2012-06-28 – 2012-07-09, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172-173, 178).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. du kartus gydyta (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – 2006-01-24 - 2006-02-10, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171, 178).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. ambulatoriškai gydoma (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170, 178).
16. 2022 m. vasario 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-68/2022 nurodyta: kadangi K. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini), tikslinga objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, todėl rekomenduojama K. G. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 178).
17. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 10 d. protokole – pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-39274-21 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėja (R. K.), pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 12:10 val., (duomenys neskelbtini), ją, važiuojančią dviračiu, užpuolė dobermanų veislės šuo, kuris išbėgo iš (duomenys neskelbtini) ir įkando į dešinės kojos blauzdą – Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje Ligoninėje R. K. buvo nustatyta dešinės blauzdos kastinė žaizda, taip pat pažeista kraujo arterija, susidarė kraujo krešulys dėl ko žaizda pūliuoja. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (1 t., b. l. 18).
18. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas – gatvė šalia metalo perdirbimo pastato. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kelio dalis, esanti šalia metalo perdirbimo įmonės (duomenys neskelbtini). Į minėta vieta patenkama važiuojant per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasukant į kairę ir važiuojant apie 30 metrų. Stovint didėjančia tvarka gilyn į (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas vieno aukšto, pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) metalo perdirbimo įmonės pastatas. Prie įsukimo į metalo perdirbimo įmonę, nuo (duomenys neskelbtini), šalia įvažiavimo dešinėje pusėje, ant žolės matomas pilkos spalvos pailgos formos akmuo. Ant metalo perdirbimo įmonės pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra, įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar aplinkybių nenustatyta (1 t., b. l. 19-25).
19. Į bylą pateiktame 2021 m. gruodžio 6 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota papildomos įvykio vietos, apžiūra. Apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo adreso (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad papildoma įvykio vietos apžiūra pradedama nuo sankryžos adresu (duomenys neskelbtini) kaimas ((duomenys neskelbtini) sankryža). Atvykus (duomenys neskelbtini) gatve nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), atsiduriama minėtoje sankryžoje. Stovint (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą ir žiūrint tolyn į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje matomas gyvenamasis namas (adresas (duomenys neskelbtini)), kurio sklypo teritorija nėra aptverta. Sklypo teritorijoje matomi augantys medžiai. Pasukus į kairę, patenkama į (duomenys neskelbtini), kur praėjus 65 metrus link (duomenys neskelbtini) gatvės ((duomenys neskelbtini)), už namo (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje matomas šuns voljeras. Grįžus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą bei žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), paėjus 110 metrų žvyrkeliu link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas didelis akmuo. Už 10 metrų stovi komercinės paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Pridėtas planas – schema (1 t,, b. l. 27-39).
20. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota nukentėjusiosios savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 53-54) pateiktų daiktų – striukės, megztinio ir akinių apžiūra, kurie yra apžiūros objektas. Nurodyta, kad apžiūrima žalsvos spalvos moteriška striukė „Comma“. Striukė yra suplėšyta kairėje pusėje, prie kišenės. Apžiūrimas juodos spalvos megztinis „Nike“. Megztinis yra suplėšytas kairėje pusėje, prie kairės kišenės. Apžiūrimi akiniai „Porsche Design“, akiniai yra rudos spalvos, sulaužyti per pusę (1 t., b. l. 55-61). Po apžiūros minėti daiktai – striukė, megztinis ir akiniai grąžinti nukentėjusiajai R. K. pagal 2021 m. lapkričio 16 d. pakvitavimą (1 t., b. l. 62).
21. Į bylą pateiktoje 2021 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3053/2021 (01) nurodyta, kad remiantis R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą:
21.1. R. K. nustatyta dvi kąstinės žaizdos dešinėje blauzdoje iš kurių viena yra kąstinė – plėštinė su kraujagyslės sužalojimu ir poodinė kraujosruva blauzdos ir pėdos minkštuosiuose audiniuose;
21.2. Sužalojimai padaryti kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), tikėtina šuns dantimis, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 31 d. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ir gydymas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį (1 t., b. l. 92-93).
22. BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje nustatyta, kad K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinama ir ji neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką.
23. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas jas taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020, 2K-87-697/2021). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį, t. y. pagal poreikį gali taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-628/2021, 25 punktas). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad „pirmas kriterijus, parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020)“ (LAT 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021, 9 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos visos trys priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygos. K. G. padarė BK uždraustą veiką, atitinkančią BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Kaip nustatyta ekspertizės akte, taip pat ką nurodė ekspertas teisiamojo posėdžio metu, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, konstatuotina, kad veikos padarymo metu K. G. negalėjo suvokti jos daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl veikos padarymo metu buvo nepakaltinama. Iš byloje esančių duomenų (nukentėjusiosios parodymų, duomenų apie K. G. ligos istoriją, eksperto paaiškinimų) darytina išvada, kad K. G. be atitinkamo gydymo, stebėjimo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną gali būti pavojinga visuomenei, tam kad būtų valdomas jos psichikos sutrikimas, K. G. turi būti stebima gydytojo psichiatro. Esant tokioms aplinkybėms, K. G. taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.
25. Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš kaltinamosios civilinio ieškovo naudai 584,60 Eur dėl padarytos žalos (3 t., b. l. 9-10). Civilinis ieškovas R. K. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinių atsakovų K. G., S. G., K. G. solidariai civilinio ieškovo naudai 12 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 1 479 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 197-198).
26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-18 nutartis Nr. 2K-77/2011). Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina įstatymo analogija, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
27. Pažymėtina ir tai, kad veikos padarymo metu K. G. nebuvo teismo pripažinta neveiksni ar ribotai veiksni, kiti civiliniai atsakovai – K. G. ir S. G. nebuvo paskirti K. G. globėjais ar rūpintojais, todėl šioje baudžiamojoje byloje negali būti svarstomas jų civilinės atsakomybės klausimas (žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma) už K. G. padarytą veiką. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši nutartis neužkerta kelio nukentėjusiajai civilinio proceso tvarka reikšti ieškinį nurodytiems asmenims.
28. Į bylą taip pat pateiktas prašymas atlyginti nukentėjusiajai R. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – viso 550 Eur (3 t., b. l. 2-3). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. kaltės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, K. G. atžvilgiu nepriimtas nuosprendis, nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, taip pat atsižvelgiant į nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes ir cituojamą teismų praktiką, taip pat į šios nutarties 27 punkte nurodytus motyvus, prašymas dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutarė:
Pripažinti, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje būdama nepakaltinama.
Taikyti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir R. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
R. K. prašymą dėl proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisimo atmesti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus