Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patenkintas UAB „S“ direktoriaus prašymas ir baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, iš nuteistojo V. D. BUAB „A“ priteista 18540 Lt turtinei žalai atlyginti, išieškotojas BUAB „A“ pakeistas į UAB „S“.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta 1 para, išbūta suėmime nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. sausio 28 d., ir galutinė bausmė paskirta 44 MGL (5720 Lt) dydžio bauda.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį V. D. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. D. priteista 2700 Lt nusikaltimu padarytos žalos, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V. D. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: V. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; V. D. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. sausio 28 d. (1 para), 1 parą prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir galutinė bausmė nustatyta 53 MGL (6890 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ naudai iš V. D. papildomai priteista 15840 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. birželio 11 d. buvo gautas UAB „S“ prašymas pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-106/2012 išieškotoją BUAB „A“ į UAB „S“.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2015 m. birželio 26 d. nutartimi UAB „S“ prašymą patenkino. Teismas, įvertinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. XXX BUAB „A“ perleido naujam kreditoriui UAB „S“ reikalavimo teisę į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-106/2012, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių negalimas materialinių teisių perėmimas, išieškotoją BUAB „A“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, iš nuteistojo V. D. priteista iš viso 18540 Lt turtinei žalai atlyginti, vykdymo procese pakeitė nauju išieškotoju UAB „S“.

Nuteistasis V. D. skunde nurodo, kad teismas, baudžiamojoje byloje spręsdamas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatomis. Vienas esminių civilinio proceso principų – kitai bylos šaliai turi būti pateikti visi prašymo priedai, tačiau šiuo atveju teismas nepateikė nuteistajam reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopijos, dėl šios priežasties nuteistasis negalėjo pateikti prieštaravimų dėl šios sutarties teisėtumo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) nenumato procesinio veiksmo – išieškotojo pakeitimo, kai reikalavimo teisės perleidimas įvyksta neišnagrinėjus bylos. CPK nuostatos tokiu atveju negali būti taikomos. Įgijusi teises į civilinį ieškinį, UAB „S“ įgijo ir pareigą įrodinėti ieškinio pagrįstumą.

Išieškotojo pakeitimas galimas tik civilinio proceso tvarka ir tik tarp asmenų, turinčių tokį statusą. Nuteistojo manymu, BUAB „A“ šioje byloje nebuvo išieškotoju, nes buvo likviduota dar iki nuosprendžio priėmimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo išnagrinėjo nesilaikydamas paskirto termino nušalinimams ir atsiliepimams pateikti, t. y. pažeidė BPK 99 – 101 straipsnius, tuo padarė esminį proceso pažeidimą. Be to, teismas, vadovaudamasis BPK 362 straipsniu, prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nuteistasis tvirtina, kad BPK 362 straipsnyje nėra numatyta galimybė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas buvo išnagrinėtas pažeidžiant esminį principą – teisę būti išklausytam, o taip pat nuteistajam kyla abejonių, ar apie prašymo nagrinėjimą buvo informuoti kiti proceso dalyviai.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė reikalavimo teisės perleidimo sutarties aplinkybių. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinis ieškovas BUAB „A“ apie reikalavimo teisės perleidimą teismo neinformavo. Nuteistasis kelia klausimą, kodėl BUAB „A“ bankroto administratorius neinformavo teismo apie juridinio asmens (BUAB „A“) veiklos pasibaigimą 2014 m. gegužės 15 d. bei apie naują civilinį ieškovą, kuriam 2013 m. gegužės 30 d. buvo perleista reikalavimo teisė. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo civilinis ieškovas buvo likviduotas dėl bankroto, o teisių perėmėjo byloje nebuvo, dėl to abejojama ar teisingai nuosprendžiu buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Nuteistojo manymu, civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra prielaida proceso atnaujinimui baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis V. D. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „S“ prašymą atmesti arba grąžinti jį Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

BPK VII dalies normos reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 362 straipsnyje numatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi Klaipėdos apygardos teismas, gavęs UAB „S“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, pagrįstai jį išnagrinėjo vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nuostatomis.

Nuteistojo V. D. skundo argumentai dėl UAB „S“ pareigos įrodinėti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra nepagrįsti. Civilinio ieškinio klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo BUAB „A“ naudai iš V. D. papildomai priteista 15840 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taigi įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendis su pakeitimais turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (BPK 346 straipsnis). Su civilinio ieškinio pagrįstumu susiję klausimai šioje proceso stadijoje nenagrinėjami. Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio klausimo nagrinėjimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę (BPK 361 straipsnio 1 dalis). Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi išspręstas tik civilinio ieškovo pakeitimo klausimas. Kadangi BPK nereglamentuoja civilinio ieškovo pakeitimo vykdymo procese, sprendžiant šį klausimą žemesnysis teismas pagrįstai vadovavosi CPK normomis, o būtent: CPK 48 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje; CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nuteistojo V. D. skundo argumentai, kad teismas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta anksčiau šioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai šį prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis BPK 362 straipsniu. Šio straipsnio 4 dalyje be kita ko nustatyta, kad šioje dalyje išvardintiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, t. y. ši įstatymo nuostata suteikia teismui teisę savo nuožiūra spręsti dėl teismo posėdžio rengimo / nerengimo.

Galima sutikti su nuteistojo V. D. skundo argumentais, kad Klaipėdos apygardos teismas nesilaikė 2015 m. birželio 15 d. pranešime, remiantis BPK 362 straipsnio 5 dalimi, nustatyto keturiolikos dienų termino atsiliepimo, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų pateikimui, tačiau šis baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimas nelaikytinas esminiu. Pastebėtina, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad 2015 m. birželio 26 d. nuteistojo V. D. atsiliepime, adresuotame Klaipėdos apygardos teismui, dėstomi argumentai, kurie taip pat pakartoti ir skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties. Pastebėtina ir tai, kad BPK 364 straipsnis, nustatantis su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, nesuteikia skundą nagrinėjančiam teismui teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti skundžiamą nutartį priėmusiam teismui. Be to, šiuo atveju nuteistojo 2015 m. birželio 26 d. atsiliepime nurodomos aplinkybės jau išnagrinėtos ir aptartos nagrinėjant jo skundą aukštesniajame teisme.

Nuteistasis V. D. skunde nurodo, kad jam nebuvo pateikta 2013 m. gegužės 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp BUAB „A“ ir UAB „S“, todėl jis negalėjo pateikti prieštaravimų dėl šios sutarties teisėtumo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad minėtos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimas skundžiamoje nutartyje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. pranešimu informavo nuteistąjį apie UAB „S“ prašymo dėl išieškotojo pakeitimo nagrinėjimą ir pateikė šio prašymo kopiją, t. y. ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims pranešė apie gauto prašymo nagrinėjimo laiką (BPK 362 straipsnio 5 dalis). Be to, nuteistasis galėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis, t. y. teise susipažinti teisme su byla, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus.

Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškovo bankrutuojančios UAB „A“ atstovas neinformavo teismo apie reikalavimo teisės perleidimą bei juridinio asmens pasibaigimą, neturi įtakos skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo BUAB „A“ atstovas - buvęs direktorius S. P., kurio įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugpjūčio 12 d., BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotas asmuo, sudaręs ir 2013 m. gegužės 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo V. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.