Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-305-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-1-876/2017Nutartis · 2017-03-24Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-19Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-01-17Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2018-01-17Kauno apygardos teismas
  5. T-183-876/2018Nutartis · 2018-05-02Marijampolės apylinkės teismas
  6. KasacijaNutartis · 2018-10-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. T-106-876/2019Nutartis · 2019-02-20Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
1S-305-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65346-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-305-290/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65346-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. N1-1-876/2017 perduota prokurorui trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. N1-1-876/2017, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o būtent tuo, kad:2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, surastu raktu atrakinę V. T. priklausančio garažo duris, įsibrovė į garažą, iš ten pagrobė V. T. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2500 Eur, o iš garaže esančioje spintelėje buvusių dviejų piniginių, pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur grynųjų pinigų, tuo padarė jam 2900 Eur turtinę žalą. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatą, kuriame dirbtuves nuomojasi Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, iš ten pagrobė Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausantį automobilį „GAZ SAZ 3507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 507,99 Eur, tuo Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarė 507,99 Eur turtinę žalą.2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, nuplėšę pakabinamą spyną, įsibrovė į A. F. S. priklausantį garažą, esantį garažų masyve už (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė A. F. S. priklausantį automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, tuo A. F. S. padarė 500 Eur turtinę žalą.2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos pagrobė UAB „Np“ priklausantį automobilį „MAN 18.222“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 5231,43 Eur, tuo UAB „Np“ padarė 5231,43 Eur turtinę žalą.2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatą, kuriame dirbtuvių patalpas nuomojasi UAB „Gf“, iš ten pagrobė UAB „Gf“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur, tuo UAB „Gf“ padarė 800 Eur turtinę žalą.2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos kiemo pagrobė didelės vertės svetimą turtą - UAB „E“ priklausantį automobilį „MAN TGZ 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16000 Eur, tuo UAB „E“ padarė 16000 Eur turtinę žalą.Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas konstatuojant, kad kyla abejonių dėl inkriminuotų veikų kvalifikavimo, kad galimai gali būti inkriminuotos veikos kaip tęstinės, be to, nurodė, kad netiksliai pateikta turto vertė, kuri turi didelę reikšmę veikos kvalifikavimui. 2016 m. spalio 25 d. nutartimi teismas informavo bylos šalis apie kaltinimų, nurodytų kaltinamajame akte, galimą pakeitimą. Antrą kartą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, 2017 m. vasario 6 d. nutartimi buvo dar kartą atnaujintas įrodymų tyrimas konstatuojant, kad kaltinime nėra aiškios faktinės aplinkybės apie tai, kokiais veiksmais buvo padaryta žala, o nustačius, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintas turtas, manytina, kad kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami ir pagal kitus BK straipsnius. 2017 m. vasario 10 d. nutartimi teismas proceso šalims pranešė apie galimą kaltinimo pakeitimą ir konstatavo, kad kaltinime nurodyta veikos kvalifikacija galimai nėra tinkama, kaltinimai yra tikslintini ir išdėstė iš dalies pakeistą kaltinimą, tam tikruose epizoduose papildomai inkriminuojant asmenims dar ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2017 m. kovo 2 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokuroras Audrius Ažukas nurodė, kad nepalaiko teismo pakeisto kaltinimo. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. N1-1-876/2017 perduota Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai ir nustatytas 2 mėnesių terminas, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju, kaltinamasis aktas turi tokių trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Nors teismas ėmėsi iniciatyvos ir buvo priimtos nutartys, kuriomis kaltinamieji ir jų gynėjai informuoti apie galimą veikų kvalifikavimo keitimą, tačiau net ir to nepakako, kadangi visų esančių nustatytų kaltinamojo akto trūkumų ištaisyti teisme keičiant kaltinimą nėra galimybės. Teismas laikė, kad byloje pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą, išdėstyti faktines aplinkybes taip, iš kurių būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus ir kokiu tikslu atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų tikslą naujai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, atsižvelgiant į posėdžių metu kaltinamųjų nurodytas įvykių aplinkybes vertinti nusikalstamų veikų tęstinumą ir kitus nutartyje nurodytus aspektus.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas, nesutikdamas su priimta nutartimi, skundžia ją prašydamas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Skunde apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nurodo, kad teismas iš esmės reikalauja nustatyti kaltinamųjų tikslą ir naujai suformuoti kaltinimus, nors toliau nutartyje teigiama, jog teismas jau nustatė tikslą. Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas kaip netikslią nurodė kaltinamajame akte nurodytą formuluotę, dėl ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, tačiau pabrėžė, jog tokia formuluotė praktikoje yra įprasta, kai tiksliai nenustatomas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Dėl dar vieno nutartyje nurodomo trūkumo, kad nebuvo tirta ir analizuojama dėl galimo veikų tęstinumo, prokuroras skunde pažymi, jog tai yra teismo nuomonė, kurią gali išsakyti priimdamas sprendimą keisti veikos kvalifikavimą ar išteisindamas kaltinamuosius.Skunde nurodoma, kad teismas reikalauja nustatyti kaltinamųjų nusikalstamų veikų tikslą, tačiau pažymi, jog nusikalstamos veikos tikslas įrodinėjamas tik tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į nusikalstamą veiką uždraudžiančio įstatymo dispoziciją, todėl tai nėra privaloma įtraukti į kaltinimą, o be to, teismas pripažino, kad jau yra nustatęs šias aplinkybes, todėl tai negali būti kliūtimi išnagrinėti bylą. Dėl dar vieno teismo nurodyto kaltinimo trūkumo – dėl žalos padarymo būdo ir padarinių neatskleidimo bei nenurodytos teisingos žalos, prokuroras pažymėjo, kad kaltinime šie duomenys yra nurodyti, ir teismas gali spręsti, ar žalos dydis yra teisingas ir manant, jog pateikti civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti, žalos dydį gali mažinti ar jų netenkinti, tačiau tai vėlgi negali būti kliūtimi išnagrinėti bylą.Prokuroro manymu, teismas netiesiogiai verčia jį pakeisti kaltinimą, nors kaltinamasis aktas yra proceso dokumentas, priklausantis išskirtinai tik prokuroro kompetencijai. Mano, kad atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo teisme ypatybes, t.y. į įrodymų tyrimo atnaujinimus ir teismo priimtą skundžiamą nutartį, teismas vilkina bylos nagrinėjimą ir tą bando maskuoti tariamais kaltinamojo akto trūkumais.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro Audriaus Ažuko skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.BPK 218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BPK teismui suteikia ribotas galimybes koreguoti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme, jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtis teisingo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4)duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva kelis kartus atnaujino įrodymų tyrimą, papildomai tyrė naujus įrodymus, informavo proceso dalyvius apie galimą veikų perkvalifikavimą, o nutartyje perduoti bylą prokurorui iš esmės rėmėsi naujausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose (2016 m. lapkričio 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-507/2016) kartu nurodant trūkumus, kurie iš esmės buvo atskleisti teisiamųjų posėdžių metu. Pažymėtina, jog kaltinamasis aktas surašytas 2016 m. gegužės 2 d., t.y. dar iki minėtos kasacinės nutarties priėmimo, tačiau ir prokuroras turi pareigą domėtis naujausia teismų praktika, aktualia tinkamam nusikalstamų veikų kvalifikavimui, ir bylos eigoje gali prašyti kaltinimą pakeisti, tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš prokuroro pasisakymo teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinio skundo, jis savo pozicijos nekeičia.Sutiktina su prokuroro skunde dėstomais argumentais, jog kaltinamojo akto surašymas yra prokuroro prerogatyva, todėl nustačius, kad iš esmės jis atitinka reikalavimus, nėra pagrindo įpareigoti jį keisti. Iš kaltinamojo akto matyti, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodytos būtinos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kitos svarbios aplinkybės, kurios buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamajame akte yra pateiktas veikų, kurių padarymu kaltinami asmenys, kvalifikavimas, nurodant BK straipsnius ir jų dalis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu veikų kvalifikavimu, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę, bylą nagrinėjant teisme, pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kiti bylos trūkumai. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas taip pat privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Kaip paminėta aukščiau, teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias pats ištyrė teisiamuosiuose posėdžiuose, ir bylą galėjo išnagrinėti jos negrąžinus prokurorui, o dėl tam tikrų nurodomų aspektų pasisakyti galutiniame procesiniame dokumente.Aukštesnysis teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, prokuroras, pagal savo kompetenciją, ištyręs 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas, surašė jo manymu, tinkamą kaltinamąjį aktą, kuriame nurodomą veikų kvalifikavimą palaiko, o teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atsižvelgęs į visus byloje esančius duomenis turi teisę priimti jo vidiniu įsitikinimu paremtą teisingą nuosprendį. Tai, kad teismo ir prokuroro nuomonės nesutampa tam tikrais klausimais, negali būti pagrindas vis tęsti baudžiamąjį procesą ir taip pažeisti kaltinamųjų teises, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. N1-1-876/2017 grąžinti toliau nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis