- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1074-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- AAS ,,Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B., P. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1909-199/2012 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui AAS ,,Gjensidige Baltic“, tretiesiems asmenims M. B., P. B. dėl draudimo išmokos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 32 000 Lt dydžio neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-13 trečiajam asmeniui M. B. važiuojant Kalpoko gatve, Kaune į kalną prie namo Kalpoko g. 21 įvyko autoavarija, kurios metu automobilis Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovei D. B., ties viaduku, keliui sukantis į kairę susidūrė su priešinga kelio juosta važiavusiu automobiliu Honda Civik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu I. M., kurį vairavo tretysis asmuo P. B.. Autoavarijos metu buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl šio autoįvykio kaltę pripažino automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. B.. Kadangi abu automobiliai buvo drausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiųjų nebuvo, vairuotojas P. B. savo kaltę pripažino, todėl autoįvykio dalyviai policijos nekvietė, o užpildė autoįvykio deklaraciją, kurią patvirtino savo parašais, ir visus reikiamus dokumentus pateikė atsakovui. Atsakovas 2009-08-17 apžiūrėjo ieškovei priklausančią transporto priemonę Seat Leon, užfiksavo sugadinimus, tačiau draudimo išmoka nebuvo paskaičiuota ir išmokėta. 2009-09-11 automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Arsaulitus“, dalyvaujant atsakovo ekspertui R. M., sudaryta remonto darbų sąmatą, kurioje remonto darbai, įskaitant keistinas detales, nurodyta 48 809,83 Lt. Tačiau atsakovas informavo, kad negali išmokėti 48 809,83 Lt, kadangi remonto sąmata viršija automobilio vidutinę rinkos vertę, o gali išmokėti apie 32 000 Lt. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasis dr. V. M. įmonės „Impulsana“ pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad esminiai automobilio Seat Leon sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tretysis asmuo M. B. dar kartą nuvyko į įvykio vietą, įdėmiai ją apžiūrėjęs, patikslino eismo įvykio aplinkybes (kad galėjo trenktis ne į viaduko kampą, bet į jo šlaitus, grįstus akmenimis), įvykio vietos apžiūros nuotraukas pateikė atsakovui ir prašė pakartotinai spręsti žalos atlyginimo klausimą. Dr. V. M. įmonė „Impulsana 2010-05-31 raštu Nr. 31 papildomai informavo atsakovą, kad pakartotiniame prašyme išdėstytos aplinkybės techniniu požiūriu yra neįtikėtinos ir atsisakė peržiūrėti 2009-10-22 specialisto išvadą Nr. MV 2009-21. Kadangi išvada nebuvo pakoreguota, todėl atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas 2010-03-09 kreipėsi į Kauno m. apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, įtarimai buvo pareikšti abiejų transporto priemonių vairuotojams, tačiau Kauno m. apylinkės prokuratūra 2010 m. birželio 2 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakovo pasirinktas ekspertas V. M. savo išvadas padarė neapžiūrėjęs nei automobilių, nei autoįvykio vietos, todėl ieškovė mano, kad atsakovas neturi pagrindo remiantis šia išvada atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovei D. B. 32 000 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki visiško sprendimo įvykdymo, 960 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Dr. V. M. įmonei „Impulsana“ 423,50 Lt už specialisto paslaugas, o valstybei 46,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2009-08-13 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis Seat Leon, v/n (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininku pripažintas P. B., vairavęs automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas eismo įvykio nepripažino draudiminiu, tačiau teismas šį argumentą atmetė, kaip neįrodytą, ir sprendė, jog nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atleisti atsakovą nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Teismas tokią išvadą grindė aplinkybėmis, jog buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, apie įvykį pranešta atsakovui, be to rėmėsi Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-00297-10, kuriuo nebuvo nustatyta, kad M. B., P. B. sukčiautų ar imituotų eismo įvykį. Teismas nurodė, kad Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialistas V. M. eismo įvykio vietoje nebuvo, neapžiūrėjo bordiūrų, tilto atramos, viaduko šlaito aukščio, neišmatavo jų kampo, transporto priemonių neapžiūrėjo. Išvada, kad transporto priemonių sugadinimai nepagrįsti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, padaryta įvertinus tik atsakovo pateiktus dokumentus ir nuotraukas. Todėl remiantis tokia išvada nėra pagrindo pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu, jos pagrindu negalima teigti, kad eismo įvykio apskritai nebuvo, kad automobiliai neturėjo kontakto ir nebuvo sugadinti ar kad automobiliai būtų dalyvavę kitame eismo įvykyje. Atsakovo atstovas pats dalyvavo nustatant automobilio sugadinimus, nuotraukose užfiksuoti eismo įvykio pėdsakai, liudytojas V. D. parodė, kad automobilį pervežė po autoįvykio iš Kalpoko gatvės į autoservisą. Priteisdamas 32 000 Lt draudimo išmoką, teismas vadovavosi atsakovo išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje automobilio rinkos vertė iki eismo įvykio nurodyta 45 300 Lt, jo likutinė vertė - 9 132 Lt, skirtumas 36 168 Lt, todėl prašoma priteisti 32 000 Lt suma neviršija kainų skirtumo tarp rinkos vertės iki eismo įvykio ir jo likutinės vertės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą, nepilnai ištyrė ir neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovas neįrodė, kad nėra aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Draudikas, siekdamas įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, ėmėsi veiksmų, o būtent kreipėsi į nepriklausomą specialistą – Dr. V. M. įmonę „Impulsana“ bei dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. 2010-06-02 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad abejoti dr. V. M. įmonės pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad esminiai automobilio Seat Leon sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o nurodyta automobilio Seat Leon padėtis po eismo įvykio yra negalima, nėra jokio pagrindo, tačiau vien tik tuo remiantis konstatuoti buvus nusikalstamą veiką negalima. Teismas neįvertino ir kitų byloje esančius įrodymų, patvirtinančių, jog Seat Leon vairuotojas M. B., nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, buvo nenuoseklus, jas keitė, t.y. pradžioje nurodė, kad automobilis atsitrenkė į viaduką, vėliau - į jo kampą, dar vėliau - į viduko pylimą. Be to, teismo posėdžio metu dr. V. M. patvirtino, kad esminiai automobilio sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog Seat Leon vairuotojas M. B. ir V. D., kuris po įvykio transporto priemonę nugabeno į UAB ,,Lampėdis“ aikštelę, yra pažįstami, nepateiktas paslaugos apmokėjimo kvitas, kuriame būtų nurodyta vieta, iš kurios automobilis paimtas, ir šis liudytojas negalėjo nurodyti, kaip transporto priemonės stovėjo po eismo įvykio. Todėl darytina išvada, jog draudžiamojo įvykio faktas yra neįrodytas. Draudimo bendrovė yra kompetentinga nustatyti vairuotoją, atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą, vadovaudamasi eismo įvykio deklaracijoje nurodyta informacija ir nubraižyta schema, draudikas nėra saistomas draudėjo kaltės dėl eismo įvykio prisiėmimo ir draudimo išmoką išmoka tik nustatęs draudžiamojo įvykio faktą. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus. Ieškovei padaryta žala nėra pagrįsta, kadangi ne visi automobilio Seat Leon sugadinimai atitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, o nurodytos techniniu požiūriu yra nepagrįstos, todėl atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką dali būti pagrįstas tik nustačius esant suklastotais esminius įvykį darančius nedraudžiamuoju duomenis. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad eismo įvykio dalyviai pranešė apie realiai įvykusį, o ne išgalvotą eismo įvykį, tik netiksliai ir nekvalifikuotai nurodė įvykio aplinkybes. Kad įvykis įvyko eismo dalyvių nurodytoje vietoje, patvirtina nustatytas faktas, kad ginčo automobilis po įvykio negalėjo būti eksploatuojamas ir iš įvykio vietos buvo išvežtas techninės pagalbos darbuotojų. Be to, automobilio apžiūroje dalyvavęs liudytojas A. G., parodė, kad apžiūrint automobilį nesimatė buvus keliems susidūrimams. Specialisto dr. V. M. išvada padaryta atsakovo prašymu, remiantis paties atsakovo sudaryta žalos tyrimo byla, o deklaracijoje netiksliai nurodyti duomenys galėjo atsirasti dėl patirto šoko ir blogo matomumo išsiskleidus oro pagalvei. Be to, specialistas neapžiūrėjo nei įvykio vietos, nei sugadintų automobilių, specialistui pateiktose fotonuotraukose nesimato viaduko pylimas, jo būklė, nuolydis, be to, įvykio vietoje buvo ir daugiau kliūčių, kurias galėjo kliudyti M. B. vairuojamas automobilis (tilto atrama, bordiūras, akmenys, kanalizacijos šulniai ir kt.). Todėl remiantis vien specialisto išvada negalima teigti, kad automobiliai neturėjo kontakto, kad šio įvykio metu jie nebuvo apgadinti ar kad įvykio apskritai nebuvo. Nepagrįstas argumentas, kad liudytojas V. D. yra M. B. pažįstamas, kadangi pastarasis tai paneigė, o liudytoją V. D. patvirtino pažįstas kitas tretysis asmuo P. B.. Atsakovo argumentai, jog ieškovei padarytos žalos dydis nėra pagrįstas, nes ne visi automobilio Seat Leon sugadinimai atitinka eismo dalyvių nurodytas aplinkybes, taip pat nepagrįsti. Automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, įrodymų, kad jis būtų apgadintas kito eismo įvykio metu, byloje nėra. Kadangi buvo nustatyta, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, o prašoma priteisti suma neviršija automobilio kainų skirtumo tarp rinkos vertės iki eismo įvykio bei po eismo įvykio nustatytos likutinės vertės, todėl ieškinys patenkintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, Kalpoko gatvėje eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis „Seat Leon“ v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo tretysis asmuo M. B.. Į automobilį atsitrenkė į priešingą eismo juostą įvažiavęs automobilis Honda Civik v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens P. B., kuris pripažino savo kaltę, todėl eismo įvykio dalyviai policijos nekvietė, o užpildė eismo įvykio deklaraciją ir sudarė įvykio schemą. Kaltininko vairuojamas automobilis įvykio metu buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovo bendrovėje, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei mokėti draudimo išmoką, remdamasis Dr. V. M. „Impulsana“ pateikta išvada, kad automobilio sugadinimai negalėjo atsirasti įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.
Dėl įrodymų vertinimo ir draudžiamojo įvykio buvimo fakto nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo
Atsakovas savo apeliacinį grindžia tuo, kad draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, o byloje draudžiamojo įvykio faktas nebuvo įrodytas. Iš tikrųjų LR Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2007-11-15 įstatymo Nr. X-1324 redakcija) numato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Tačiau kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos ieškovei sumokėjimo nurodytu pagrindu, t.y. atsakovais įrodymais nepaneigė draudžiamojo įvykio buvimo fakto. Atsakovo teigimu, ginčo draudžiamojo įvykio buvimo faktą paneigia nepriklausomo specialisto – Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ išvada, kurioje konstatuota, kad esminiai ieškovės automobilio „Seat Leon“ v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o nurodyta šio automobilio padėtis po eismo įvykio yra negalima. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į automobilio „Seat Leon“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo - trečiojo asmens M. B. paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes nenuoseklumą, jam aiškinant pradžioje, kad automobilis atsitrenkė į viaduką, vėliau - į viaduko kampą, po to - į viaduko pylimą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovas neigė buvus eismo įvykį jo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t.y. faktiškai neigė patį eismo įvykį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 str.), tačiau jis buvo nutrauktas (t.1, b.l. 30-35) nesurinkus duomenų, kad būtų padaryta nurodyta veika, t.y. baudžiamąja tvarka nebuvo nustatyta, kad šiuo atveju buvo pranešta apie neesantį, išgalvotą eismo įvykį. Atvirkščiai, Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, kad pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad eismo įvykio dalyviai draudimo bendrovei pranešė apie realiai įvykusį, o ne išgalvotą įvykį. Kad autoįvykis įvyko būtent eismo įvykio dalyvių nurodytoje vietoje, patvirtina ir liudytojo V. D. parodymai (t.2, b.l. 44- 45), kuris patvirtino, kad po eismo įvykio nebevažiuojantis ieškovės automobilis „Seat Leon“ v/n (duomenys neskelbtini) nurodytą įvykio dieną iš nurodytos eismo įvykio vietos Kalpoko gatvėje autovežiu buvo nugabentas į autoservisą „Lampėdis“. Nors apeliantas mano, kad negalima remtis šio liudytojo parodymais, kadangi jis yra ginčo automobilio vairuotojo M. B. pažįstamas, tačiau tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi autovežį iškvietė ne M. B., o kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas P. B., ką patvirtina tiek šių trečiųjų asmenų paaiškinimai, tiek paties liudytojo V. D. parodymai. Be to, nėra duomenų, kad P. B. su V. D. buvo artimi pažįstami, kadangi P. B. nurodė tik turėjęs telefono numerį, kuriuo paskambinus galima tartis dėl automobilio pervežimo paslaugų, o liudytojas V. D. šią aplinkybę iš esmės patvirtino. Apelianto nurodyta aplinkybė, neva leidžianti abejoti šio liudytojo parodymais dėl to, kad buvo neišduotas apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitas, nepaneigia nurodytais įrodymais nustatytos aplinkybės, jog automobilis buvo nuvežtas būtent iš įvykio vietos Kalpoko gatvėje. Be to, liudytojas V. D. pats patvirtino, kad jam už paslaugą buvo sumokėta, tačiau jis kvito neišdavė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pagrindas nustatyti, jog ieškovės nurodytas eismo įvykis buvo, atsakovo pateikta Dr. V. M. įmonės „Impulsana“išvada ( t.1, b.l. 84-95) ir šio liudytojo parodymai (t.2, b.l. 45-47) nepaneigia paties eismo įvykio buvimo fakto, o išvada, kuri grindžiama tuo, kad automobilio sugadinimai negalėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tik leidžia spręsti, kad eismo įvykio dalyviai dėl tam tikrų priežasčių (patirto streso, autoįvykio metu išsiskleidusių oro pagalvių, trukdžiusių matomumą ir pan.), užpildydami įvykio deklaraciją bei sudarydami įvykio schemą, galėjo šias aplinkybes netiksliai ir nekvalifikuotai įvertinti bei nurodyti. Todėl trečiojo asmens M. B. paaiškinimų netikslumai dėl kliūties, į kurią atsitrenkė jo vairuojamas automobilis (ką akcentuoja ir specialistas savo išvadoje), nepaneigia paties įvykio fakto ir atsiradusių pasekmių – automobilio sugadinimo. Liudytojas V. M. neteigė, kad ginčo automobilis yra patyręs ne vieną kontaktą, t.y. kad jis galėjo dalyvauti ir kitame eismo įvykyje, o automobilį apžiūrėjęs autoserviso darbuotojas liudytojas A. G. (t.2, b.l. 44) paneigė, kad galėjo būti pakartotiniai smūgiai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išvada buvo duota neapžiūrėjus automobilio ir įvykio vietos, o tik iš atsakovo pateiktos įvykio aplinkybes patvirtinančios medžiagos. Pažymėtina, kad ir specialistas, apibendrindamas tyrimą, pats darė tam tikras prielaidas ir išreiškė tam tikras abejones (išvados 2.6 punktas). Todėl tokia specialisto išvada nelaikytina pakankamu įrodymu, paneigiančiu kitus įvykį patvirtinančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis buvo ir jo metu buvo padaryti sugadinimai, kurie beje nustatyti dalyvaujant ir paties atsakovo atstovui. Atsakovas kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo atsikirtimus ir paneigtų buvus draudžiamąjį įvykį neteikė (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos byloje pateiktų įrodymų pagrindu, yra visiškai pagrįstos.
Tokiu būdu atsakovui nepagrindus savo atsikirtimų dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, o jo pateiktą įrodymą – specialisto išvadą pripažinus nepakankamu įrodymu draudžiamajam įvykiui paneigti, atmestinas ir skundo argumentas, kad ne visi automobilio sugadinimai atitinka įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, todėl žala yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dalis eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų yra atsiradę ne dėl šio eismo įvykio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.