Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-1909-199/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-1909-199/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08538-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
AAS „G. B.“
Trečiasis asmuo
M. B., P. B.
Advokatai
Ina Kurauskienė
Civilinė byla Nr. 2- 1909-199/2012 (Proceso Nr. 2-05-3-08538-2011-8) Procesinių sprendimų kategorija: 73.2.5, 73. 2.5.5.; 73.26. 116.1; (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. Sausio 24d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant V. B., nedalyvaujant ieškovei D. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, dalyvaujant atsakovo AAS „G. B.“ atstovui A. V., trečiajam asmeniui M. B., trečiajam asmeniui P. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui AAS “G. B.“ , tretieji asmenys M. B., P. B. dėl draudimo išmokos , ir

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 32000Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009-08-13, apie 21 vai. 37 min., M. B. važiuojant Kalpoko gatve, Kaune, prie namo Kalpoko g. 21, į kalną, įvyko autoavarija, kurios metu automobilis Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis D. B., ties viaduku, keliui sukantis į kairę susidūrė su priešinga kelio juosta važiavusiu automobiliu Honda Civik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu I. M., kurį vairavo tretysis asmuo P. B.. Autoavarijos metu buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl šio autoįvykio kaltę pripažino automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. B.. Kadangi abu automobiliai buvo drausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiųjų nebuvo, vairuotojas P. B. savo kaltę pripažino, todėl policijos autoįvykio dalyviai nekvietė, o užpildė autoįvykio deklaraciją, kurią patvirtino savo parašais ir visus reikiamus dokumentus pateikė atsakovui. 2009-08-17 ieškovei priklausančią transporto priemonę buvo apžiūrėta ir automobilio SEAT LEON sugadinimai užfiksuoti, įforminant transporto priemonės techninės apžiūros protokolą. Tačiau atsakovas nepateikė ieškovei duomenų, įvertinus automobilio sugadinimo laipsnį, kokia turėtų būti priskaičiuota ir išmokėta draudiminė išmoka ieškovei. Automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimą patvirtina atsakovo išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/ABA 6170820, galiojęs laikotarpiu nuo 2009-04-14 iki 2010-04-13. 2009-08-17 ieškovei priklausančią transporto priemonę buvo apžiūrėta ir automobilio SEAT LEON sugadinimai užfiksuoti, įforminant transporto priemonės techninės apžiūros protokolą. 2009-09-11 UAB „Arsaulitus", apžiūrėjęs automobilį, dalyvaujant atsakovo ekspertui R. M., sudarė remonto darbų sąmatą, kurioje remonto darbai, įskaitant keistinas detales, nurodyta 48 809,83 Lt. Tačiau draudimo bendrovės atstovai informavo, kad negali išmokėti 48 809,83 Lt, kadangi remonto sąmata viršija automobilio vidutinę rinkos vertę, o gali išmokėti apie 32000lt. 2009-10-29 raštu Nr.1090; 40-108-2961 atsakovas, vadovaujantis Dr.M. įmonės „Impulsana" pateikta išvada, atsisakė atlyginti žalą, patirtą aukščiau minėto autoįvykio metu. Gavus iš atsakovo neigiamą atsakymą tretysis asmuo M. B. dar kartą nuvyko į įvykio vietą, įdėmiai ją apžiūrėjęs, patikslino eismo įvykio aplinkybes, kurias galimai netiksliai nurodė deklaracijoje dėl patirto šoko. Po pakartotinės eismo įvykio vietos apžiūros M. B. konstatavo, kad galėjo trenktis ne į viaduko kampą, o į jo šlaitus grįstus akmenimis. Patikslintas eismo įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros nuotraukas M. B. pateikė atsakovui prie 2010-05-05 d. prašymo pakartotinai spręsti žalos atlyginimo klausimą. Dr.M. M. įmonė „Impulsana" 2010-05-31 raštu Nr.31 „Dėl 2009-08-13 d. eismo įvykio" papildomai informavo AAS „G. B." Lietuvos filialą, kad 2010-05-05 M. B. prašyme išdėstytos aplinkybės techniniu požiūriu yra neįtikėtinos ir atsisakė 2009-10-22 specialisto išvadą Nr. MV 2009-21 peržiūrėti/koreguoti. Atsakovas atsakydamas į M. B. 2010-05-05 d. prašymą, 2010-06-02 d. raštu Nr. (03-3.1 )-6.1/40-108-2961-3756 pastarąjį informavo, kad Dr.V. M. įmonei "Impulsana" atsisakius koreguoti išvadą, atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos. Atsakovas siekdamas išvengti žalos atlyginimo 2010-03-09 kreipėsi į Kauno m. apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d., dėl sukčiavimo. Įtarimai buvo pareikšti abiejų transporto priemonių vairuotojams. 2010 m. birželio 02 d. nutarimu Kauno m. apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., nutraukė, nenustačiusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo pasirinktas ekspertas V. M. savo išvadas padarė neapžiūrėjęs nei automobilių, nei autoįvykio vietos, todėl mano, kad remtis tokia išvada nėra pagrindo atsakovui atsisakyti išmokėti išmoką.

Atsakovas AAS.”G. B.” su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovo atstovas paaiškino bei atsakovas nurodė atsiliepimuose, kad P. B. vairuojamas automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AAS „G. B." Lietuvos filiale, draudimo liudijimas ABA 6170820. AAS „G. B." Lietuvos filialo ekspertai apžiūrėjo eismo įvykio dalyvių automobilius, užfiksavo jiems padarytus sugadinimus yra transporto priemonės apžiūros protokolas, transporto priemonių nuotraukos. Apžiūrėjus sugadintas transporto priemones, kilo įtarimų, jog eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi automobiliams padaryti apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. AAS „G. B." Lietuvos filialas kreipėsi į nepriklausomą specialistą, siekdamas nustatyti, ar apgadintų automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir ar eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra pagrįstos. Tyrimą atliko specialistas - technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 metų. Eismo įvykio deklaracijoje P. B. pripažino savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, yra eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai. Specialisto išvadoje MV Nr. 2009-21 nurodoma, jog esminiai automobilio SEAT sugadinimai, t.y. P. B. ir M. B. nurodytos deklaruoto eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos. L R transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 18 p.: „Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė". Pagal Įstatymo 19 str. 5 d., išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis. Taisyklių 17 p. nustato būtinas sąlygas įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką: 1) draudžiamojo įvykio fakto buvimas, 2) žalos dydžio nustatymas, 3) aplinkybė, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginta dėl eismo įvykio padaryta žala ar yra atlyginta tik dalis žalos. Atsižvelgiant į tai, jog esminės eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o visi automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti vien deklaruojamo 2009-08-13 eismo įvykio metu, darytina išvada, kad draudžiamojo įvykio faktas yra neįrodytas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovės automobiliui padarytos žalos yra atsakingas P. B., t.y. kad būtent jam kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio. Taisyklių 38 p. numato, kad, jeigu priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo negauta kompetentingų teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijų surašytų dokumentų apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę, kadangi eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai (Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais), atsakingas draudikas ar Biuras, spręsdamas draudimo išmokos mokėjimo klausimą ir nustatydamas atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją, vadovaujasi eismo įvykio deklaracijoje nurodyta ir eismo įvykio dalyvių parašais patvirtinta informacija ir nubraižyta schema. Iš to seka, jog draudimo bendrovė yra kompetetinga nustatyti vairuotoją, atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą, vadovaudamasi eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodyta informacija ir nubraižyta schema. Tai pat pažymėtina, jog draudikas nėra saistomas draudėjo kaltės dėl eismo įvykio prisiėmimo ir draudimo išmoką moka tik nustatęs draudžiamojo įvykio faktą. Ieškovei padaryta žala nėra pagrįsta, kadangi automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai neatitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, o nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos. P. B. civilinė atsakomybė dėl eismo įvykto neįrodyta. Remiantis tuo, AAS „G. B." Lietuvos filialas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 32000lt sumą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio žala jai buvo padaryta eismo įvykio metu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties tarp AAS „G. B." Lietuvos filialo ir I. M. pagrindu ieškovė reikalauja, kad atsakovas atlygintų menamo eismo įvykio metu jai padarytą žalą. Iš draudimo sutarties vykdymo kyla ginčai dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką, o ne dėl žalos atlyginimo. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą kyla ne iš delikto, bet iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Prašo atmesti ieškinį.

Tretysis asmuo M. B. prašo ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo M. B. paaiškino, kad 2009-08-13 vakare, tarp 21 ir 22 val., važiavo Kalpoko gatve į viršų, netoli viaduko į priešpriešinį eismą išvažiavo automobilis. Jis, kad išvengti tiesioginio susidūrimo su automobiliu, suko vairą į dešinę pusę, šiek tiek kliudęs automobilį, išvengė tiesioginio susidūrimo. Jis negalėjo suvaldyti automobilio, suko į kairę ir atsitrenkė į šlaitą, sužalojo lengvai petį. Automobilis iki 2009-08-03 eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas. Šeima su juo važinėjo, buvo apynaujis, 2007-2008 metų. Automobilio defektai po eismo įvykio neatrodė taip baisiai, kaip pasirodė po apžiūros. Važiuoti automobiliu buvo neįmanoma, jis nesikūrė, ratai išlūžę. Su kaltininku Bankausku jie nusibraižė schemą, ir jis išsikvietė pagalbą. Kaltas B., nes jis išvažiavo į priešpriešinę juostą. Automobilį vežė į Raudondvario pl. esantį autoservisą. Automobilį paliko servizo aikštelyje. Kitą dieną atvažiavęs į autoservisą, jis užpildė dokumentus. Dokumentai pateikti byloje. Nuostolių dydis paaiškėjo po apžiūros. Draudimo atstovą kvietė autoservisas, nes jie bendradarbiauja. Greitis kurio važiavo buvo apie 60 km, nes vengdamas susidūrimo padidino greitį. Saugos diržą buvo prisisegęs. Techninės paslaugos kainavo 100lt., kvito neturi, nes jo nedavė. Draudimą automobilis turėjo. Po eismo įvykio jo automobilis stovėjo kitoje juostoje, kur reikia leistis žemyn. Visas derybas vedė jis, kadangi ieškovės eismo įvykio metu nebuvo. Autoserviso atstovas pateikė sąmatą, kurios dydis buvo didelis, neapsimokėjo to automobilio remontuoti. Draudimo atstovai po kurio laiko liepė iš naujo užpildyti deklaraciją.

Tretysis asmuo P. B. palaiko ieškinį.

Tretysis asmuo P. B. paaiškino, kad leidosi Kalpoko gatve, važiavo nuo parduotuvės „IKI“ žemyn nuo kalno į Jonavos gatvę, išvažiavo už viaduko į priešpriešinę juostą. Važiavo 50-60 km. greičiu, kodėl išvažiavo į kitą juostą, negali pasakyti. Jis ieškovės bei trečiojo asmens B. nepažįsta. Jis iš pradžių to automobilio nematė. Jie susilietė automobilių priekiniais šonais, P. B., vairuojamas automobilis trenkėsi. Jo automobilis buvo mažesnis. Jis už savo automobilio remontą sumokėjo 500lt. Nuo smūgio jis trenkėsi į sieną, nuvažiavo per bordiūrą. Jis iškvietė traliuką, nes turėjo telefono numerį, yra tekę vežti automobilį, vairuotojas Vytas, pavardės nežino. Po dienos, jis nuėjo į draudimą ir pranešė apie eismo įvykį. Jie kontaktą turėjo kairiais automobilių šonais. Jis trenkėsi į viaduko kraštą, t.y. kalną šalia viaduko. Kaip įvykis įvyko tiksliai nematė. Tiksliai į kurią vietą jis atsitrenkė, negali pasakyti. Kur ieškovės automobilis stovėjo, kaip atvažiavo traliukas, negali pasakyti, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad nuo 2009-04-14 iki 2010-04-13 automobilio HONDA CIVIC , v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. civilinė atsakomybė buvo apdraustas AAS „G. B.“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutarties liudijimo LT Nr LT /ABA 6170820/. Liudijime nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį per 3 darbo diena pranešti draudikui/ 1t b. l. 65/. Byloje yra pateikta eismo įvykio deklaracija 2009-08-13 21 37 val. apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), dalyvavusios eismo įvykyje transporto priemonės nurodytos: HONDA CIVIC , (duomenys neskelbtini) 088, valdytojas P. B., draudimo įmonė AAS. „Gjensidige, liudijimas LT. Nr ABA 6170820, SEAT LEON (duomenys neskelbtini), valdytojas M. B., draudimo įmonė UAB „ERGO Lietuva“, sudaryta schema. Pagal trečiųjų asmenų paaiškinimus, eismo įvykio kaltininku yra HONDA Civic , v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas P. B./ 1t b.l. 139/. Byloje pateiktas M. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2009-08-13 važiavo Kalpokų gatve į kalną. Keliu sukantis į kairę pusę iš po viaduko išvažiavusi mašina išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė jo vairuojamą automobilį. Toliau nurodė, kad išvengti susidūrimo suko į kelkraščio bordiūrus, ant jų išvažiavo ir atsitrenkė į viaduko sienos kampą. Nuo smūgio automobilis atsidūrė vidurį kelio. Nurodo, kad patikslina schemą/ 1t 142/. Byloje yra pateikta 2009-10-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovė D. B. pardavė transporto priemonę SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos už 6000lt S. G./ 2t b.l. 31/. Iš pateikto liudijimo matyti, kad automobilis SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ieškovei. 2009-08-17 M. B. kreipėsi su prašymu atlyginti žalą į atsakovą, nurodęs nukentėjusiąja automobilio SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini) savininke D. B., autoįvykio kaltininką P. B., vairavusį automobilį HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2009-08-13 apie 21 val. važiavo Kalpokų g. į kalną, kelio posūkyje išvažiavo iš priešingos eismo juostos automobilis į jo važiotą dalį ir rėžėsi į jo vairuojamą automobilį . Nurodo, kad vengdamas susidurti suko į šalį, ko pasėkoje atsitrenkė į bordiūrą bei viaduką. Prašyme nubraižyta įvykio schema/ 1t b.l. 4, 5, 140,141, 142/. Taip pat 2009- 08-17 M. B. atsakovui pranešė apie įvykį, be to, apie 2009-08-13 įvykį pranešė atsakovui P. B. /1t b.l. 143, 144/. Atsakovas AAS. „Gjensidige“ išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę, nurodo automobilio SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini) , vardinę vertę 45300lt, likutinę vertę 9132lt, skirtumą tarp vardinės ir likutinės vertės 36168lt/ 1t b.l. 156, 157/. UAB „Arsaulitus“ 2009-09-11 remonto sąmatoje nurodo transporto priemonės SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), kurios savininke nurodyta D. B., remonto darbus, dalys, dažymo darbus, kainas, remonto kaina nurodyta 48809,83lt/ 1t b.l. 148-155/. Atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką raštu 2009-10-29 Nr 1090; 40-108-2961 ieškovei pranešė, kad įvykio dalyvių patiekti duomenys neatitinka tikrovės. Nurodė, kad tokio pobūdžio apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas kreipėsi į V. M. įmonę „Impulsana“ dėl trasologinės išvados pateikimo/ 1t b.l. 21/. Byloje yra pateikta V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr 2009-21 2009-10-22, kuria atsakyta į klausimus užduotus atsakovu šiai įmonei, tyrimą atliko specialistas technikos mokslų daktaras V. M., turintys eismo įvykių, ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją , kuris yra įspėtas pagal LR BK 235str ir CPK 215str. už melagingus parodymus. Specialistui buvo pateiktos tyrimui atsakovo žalos bylos Nr 40-108-2961 eismo įvykio dokumentų kopijos bei skaitmeninės nuotraukos. Specialistas V. M. išvadoje nurodo: 2.1. kad tyrimui pateiktose nuotraukose pavaizduota situacija ties eismo įvykio vieta, t.y. 1-2 -nuotraukose pateiktas vaizdas link tilto automobilio SEAT judėjimo kryptimi; 3-oje nuotraukoje matosi tilto atramos (kampo) apgadinimai, kurie yra 25-45 cm atstumu nuo atraminio (šaligatvio) paviršiaus; 4-6 nuotraukose pateikti dešinį važiuojamosios dalies kraštą ribojančio bordiūro paviršiaus ištrupėjimai ir pėdsakai, kurie, sprendžiant pagal pateiktas šio eismo įvykio aplinkybes, užfiksuoti galimoje automobilio SEAT nuvažiavimo nuo važiuojamosios dalies vietoje; sprendžiant pagal šias padarytas su masteline liniuote nuotraukas, bordiūro aukštis ties galima automobilio SEAT nuvažiavimo nuo važiuojamosios dalies vieta -10-12 cm. Išvados 2.2. p. nurodo, kad tyrimui pateiktose automobilio HONDA nuotraukose matosi, kad dėl nestipraus slystančio kontakto apgadintos jo priekinės dalies kairės pusės detalės: įskilęs priekinio kairiojo posūkio rodiklio sklaidytuvas, įbrėžtas ir nestipriai deformuotas priekinis kairys sparnas, apibrozdintas priekinio bamperio kairys šonas (7-8 nuotraukos/. Išvados 2.3.p. nurodo, kad tyrimui pateiktose nuotraukose identifikuojami tokie išoriniai automobilio kėbulo SEAT sugadinimai: labai nežymiai apibrozdinta priekinio bamperio kairiojo šono briauna ir priekinio kairės pusės sparno arkos briauna (10 nuotrauka); sprendžiant pagal nurodytas eismo įvykio aplinkybes, šie sugadinimai turėjo susidaryti dėl betarpiško kontakto su automobilio HONDA priekinės dalies kaire puse (8 nuotrauka); stipriai apibrozdintas ir deformuotas kryptimi iš priekio atgal priekinis dešinys sparnas, apibrozdintas priekinio bamperio dešinys šonas, deformuotos priekinės dešinės pusės durelės (11-12 nuotraukos) - sprendžiant pagal nurodytas eismo įvykio aplinkybes, šie sugadinimai turėjo susidaryti dėl susidūrimo su tilto atramos kampu. Intensyvūs sugadinimai yra jo priekinės dalies dešinės pusės apačioje: - kryptimi iš priekio ir iš dešinės deformuota dešinio slenksčio priekinė dalis bei jo jungtis su priekiniu dešiniuoju statramsčiu bei dugnu - 13-14 nuotraukos; pažeista priekinio dešiniojo rato pakaba, stipriai deformuotas priekinio dešinio rato ratlankis , pažeista ir dehermetizuota priekinio dešiniojo rato padanga, pažeistas dešinys priekinis stabdžių diskas /15-16 nuotraukos/, pažeistas prie dugno tvirtinamos apsaugos /17-18 nuotraukos/ - visų šių detalių sugadinimų susidarymas, sprendžiant pagal jų pobūdį ir nurodytas eismo įvykio aplinkybes, paaiškinimus betarpišku kontaktu su bordiūru. Automobilyje suveikė abi frontalinio smūgio oro saugos pagalvės, kurių suveikimas, sprendžiant automobilio sugadinimus, siejamas su automobilio kontaktu priekinės dalies dešine puse su žema standžia kliūtimi. V. M. išvados 2.4p nurodė, kad 14- oje nuotraukoje matosi, kad dešinio slenksčio priekinė dalis deformuota kryptimi iš priekio ir iš dešinės, o 18-oje nuotraukoje identifikuojama/ pagal pažeistas dugno detales/, kad deformuojančio poveikio kryptis buvo nukreipta nuo šio slenksčio priekio link užpakalinio kairiojo automobilio rato. Pagal pateiktus eismo įvykio aplinkybes suprantama, kad šie slenksčio sugadinimai turėjo susidaryti dėl betarpiško kontakto su bordiūru/ 4-6 nuotraukos/, kuris nurodytoje vietoje yra ne aukštesnis kaip 10-12 cm. Todėl techniniu požiūriu abejotina, kad priekiniam dešiniajam automobilio ratui pravažiavus tokio aukščio bordiūrą būtų staigiai dehermetizuota šio automobilio padanga ir dešiniojo slenksčio priekinė dalis galėtų siekti tokį palyginus neaukštą bordiūrą. Įvertinant šiuos faktus, taip pat iš tyrimui pateiktų nuotraukų spręstina, kad šio automobilio dešiniojo slenksčio priekinės dalies deformacija susidarė deformuojančiam poveikiui veikiant iš priekio ir iš dešinės, esant pasuktiems didesniu kampu į dešinę vairuojantiesiems ratams. Išvados 2.6.p V. M. nustatė: 1/. esminiai automobilio SEAT priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai(dešiniojo slenksčio ir gretutinių detalių, priekinio dešiniojo rato ratlankio ir padangos, priekinės dešinės pakabos), taip pat su šių sugadinimų kilimu siejamas frontalinio smūgio oro pagalvių suveikimas,

susidarė dėl betarpiško kontakto su žema standžia kliūtimi, pagal charakteringus požymius -

automobiliui judant šoninio slydimo režimu (į priekį ir į dešinę) su išsuktais į dešinę

vairuojamaisiais ratais; toks šio automobilio režimas negalėjo išsivystyti, jei SEAT vairuotojas po

galimo nestipraus kontakto su automobiliu HONDA nusuktų į dešinę, nes tokiam šoniniam

slydimui išsivystyti reikalingos tam tikros sąlygos (pakankamai didelis greitis ir erdvė, staigus

vairaračio pasukimas į kairę); 2/. abejotina, kad automobilių HONDA ir SEAT priekinės dalies kairės pusės sugadinimai susidarė vien dėl galimo šių automobilių kontakto, nes atitinkami automobilio SEAT sugadinimai ženklai mažesni, nei automobilio HONDA sugadinimai; 3/.abejotina, kad užfiksuoti automobilio SEAT priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai

susidarė P. B. ir M. B. nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytoje vietoje, nes dešinės

pusės bordiūro (pagal nurodytą automobilio SEAT judėjimo kryptį) aukštis yra per mažas, kad per jį pravažiavus priekiniu dešiniuoju ratu būtų taip intensyviai pažeistas šio automobilio dešinys slenkstis ir gretutines detalės; 4/. jei automobilis SEAT nurodytoje eismo įvykio vietoje priekiniu dešiniuoju ratu įvažiuotų per bordiūrą ir patirtų atitinkamus užfiksuotus sugadinimus, tai jis judėtų dešinėn ir jo susidūrimas su tilto atrama techniniu požiūriu yra neįmanomas; 5) jei priimti prielaidą, kad vis dėl to po nuvažiavimo nuo važiuojamosios dalies per bordiūrą įvyktų automobilio SEAT slystantis kontaktas priekiniu dešiniuoju kampu su tilto atrama, tai automobilis po tokio susidūrimo judėtų pirmyn (po tiltu) ir, galimai, kiek pasisuktų galine dalimi pagal laikrodžio rodyklę, t.y. P. B. ir M. B. nurodyta automobilio SEAT padėtis po deklaruoto įvykio (kad automobilis buvo atblokštas atgal ir pasisuko beveik 180° kampu pradinės važiavimo krypties atžvilgiu), techniniu požiūriu yra neįtikėtina. Tuo remiantis yra pagrindas teigti, kad užfiksuoti esminiai automobilio SEAT sugadinimai {priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai) nepagrindžiami objektyviais duomenimis - šio automobilio judėjimo dinamika (po galimo pervažiavimo per dešinį važiuojamosios dalies kraštą ribojantį bordiūrą, taipogi - po deklaruojamo susidūrimo su tilto atrama), t.y. P. B. ir M. B. nurodytos deklaruoto eismo įvykio aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos. V. M. pateikė išvadą, kad esminiai automobilio Seat Leon v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Nurodyta automobilio Seat Leon v/n (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio techniniu požiūriu negalima/ 1t b.l. 84-95/. Tokiu būdu, atsakovas raštu, adresuotu ieškovei, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad gavus V. M. firmos „Impulsana“ išvadas, nustatyta, kad užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai nepagrindžiami eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis/ 1t b.l. 21/. 2010-05-05 M. B. pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, nurodęs, kad po atsakovo atsakymo nuvyko į eismo įvykio vietą, ją nufotografavęs ir išanalizavęs suprato, kad klaidingai nurodė įvykio aplinkybes. M. B. nurodė, kad tai atsitiko dėl to, kad nuo smūgio suveikusių oro pagalvių nebegalėjo tiksliai matyti aplinkos ir iš karto tiksliai suvokti visų aplinkybių. Tretysis asmuo M. B. 2010-05-05 prašė atsakovo priimti patikslintą prašymą ir spręsti pakartotinai žalos atlyginimo klausimą. M. B. pakartotiname prašyme nurodė, kad 2009-08-13 21 val. 37 min. važiavo Kalpoko gatve į kalną. Keliui sukantis į kairę, iš po viaduko važiuodamas priešinga eismo juosta, išvažiavo P. B. vairuojamas automobilis HONDA CIVIC , v/n (duomenys neskelbtini). Siekiant išvengti susidūrimo su automobiliu HONDA CIVIC, jis staigiai pasuko automobilį į dešinę, tačiau išvengti automobilių susidūrimo nepavyko – automobilis HONDA CIVIC kaire priekine puse atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Pastebėjęs, kad dėl į dešinę pusę susukto vairo, pervažiavęs kelkraščio bordiūrą, staigiai artėjo prie viaduko atraminio pylimo, staigiai pasuko automobilio vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo su akmenimis grįstu viaduko pylimu jam nepavyko – automobilio dešine priekine puse atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Pastebėjęs, kad dėl į dešinę pusę susukto vairo, pervažiavęs kelkraščio bordiūrą, staigiai artėja prie viaduko atraminio pylimo, staigiai pasuko automobilio vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo su akmenimis grįstu viaduko pylimu jam nepavyko - automobilio dešine priekine dalimi slystančiu smūgiu susidūrė su akmenimis grįstu bei vietomis žemais krūmeliais apaugusiu viaduko atraminiu pylimu, judėjo link viaduko. Dėl į kairę susukto vairo, po smūgio į viaduko pylimą, automobilis išvažiavo į kelio vidurį ir apsisuko, taip, kad automobilio priekis buvo nukreiptas priešingai pradinei važiavimo krypčiai. Dėl automobilio smūgio į akmens grįstą pylimą suveikė oro pagalvės ir tolesnės įvykio eigos, nurodo, kad neprisimena. Kadangi automobilio dešinė pusė buvo stipriai apgadinta, pagalvojo kad automobilis atsitrenkė į viaduko betoninę atramą. Nurodė, kad iš karto nesuprato, kad atraminis viaduko pylimas yra grįstas akmenimis, nes jie apaugo žolėmis, samanomis ir krūmeliais. Pridėta įvykio schema bei nuotraukos /1t b.l. 22-26, 159-163/. Tokiu būdu, tretysis asmuo M. B. 2010-05-05 pakeitė savo paaiškinimus dėl eismo įvykio 2009-08-13 aplinkybių bei pateikė naują įvykio schemą 2010-05-05. UAB „Impulsana“ 2010-05-31 raštu Nr 31 atsakydama atsakovui dėl eismo įvykio 2009-08-13 dėl 2010-05-05 M. B. prašyme išdėstytų aplinkybių nurodė, kad jo nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra neįtikėtinos, nes automobilio SEAT LEON priekinis dešinys sparnas sugadintas dėl betarpiško slystančio kontakto su objektu, turėjusiu vertikalią briauną; sprendžiant iš pateiktų prie prašymo nuotraukų, tokie automobilio sugadinimai jokiu būdu negalėjo susidaryti dėl kontakto su viaduko pylimu. Jei kontaktas su viaduko pylimu būtų įvykęs, tai automobilio SEAT LEON judėjimo trajektorija techniniu požiūriu yra neįtikėtina. Nurodo, kad M. B. prašyme išdėstytos aplinkybės techniniu požiūriu yra neįtikėtinos. Dėl to nėra pagrindo šiuos teiginius atitinkamai įvertinti bei peržiūrėti surašytą 2009-10-22 specialisto išvadą/ 1t b.l. 27, 28/. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu „ Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr 22-1-00297-10. Nutarime konstatuota, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad abejoti V. M. įmonės pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad esminiai automobilio „Seat Leon", v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai techniniu požiūriu negalėjo susidaryti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, kurios išvadoje detalizuotos, o nurodyta automobilio „Seat Leon", v.n. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio yra negalima, nėra jokio pagrindo, tačiau vien tik tuo remiantis konstatuoti buvus nusikalstamą veiką griežtai negalima. Nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad eismo įvykio dalyviai draudimo bendrovei pranešė apie realiai įvykusį, o ne išgalvotą eismo įvykį, tik aiškiai netiksliai ir nekvalifikuotai nurodė šio autoįvykio vietą, transporto priemonių padėtį po jo, kelio kliūtis, sudarė netikslią schemą ir kt. Nei M. B.,. nei P. B. nėra policijos pareigūnai, ar asmenys, turintys įgūdžių nepriekaištingai įforminti eismo įvykio protokolą bei sudaryti jį atitinkančią schemą, jau nekalbant apie tai, kad po autoįvykio abu vairuotojai nurodė buvę šoko būsenoje, ir tai visiškai suprantama. Tai, kad į įvykio vietą nebuvo kviesti policijos pareigūnai taip pat neprieštarauja galiojantiems teisės norminiams aktams, tačiau tenka tik apgailestauti dėl tokiomis aplinkybėmis vis dažniau atsirandančios profesionalumo stokos tokiose ir analogiškose situacijose ir dėl to kylančių ginčių su draudimo kompanijomis. Dar vienas akivaizdus faktas, liudijantis, kad, kaip jau minėta, nevisiškai tiksliai, tačiau nurodytoje vietoje vis gi įvykio eismo įvykis yra tai, kad po jo automobilis „Seat Leon" nebegalėjo būti eksploatuojamas ir iš įvykio vietos buvo išvežtas techninės pagalbos darbuotoju, ši aplinkybė patvirtinta ne tik įtariamųjų, tačiau ir liudytojų, tame tarpe paties V. M. parodymais. Vadovaujantis priešinga logika tektų kelti itin mažai tikėtiną versiją, kad siekiant inscenizuoti eismo įvykį automobilis „Seat Leon" buvo kažkieno tyčia atvežtas į šią vietą ir čia paliktas. Kaip jau minėta, tai itin mažai tikėtina versija jau nekalbant apie tai, kad nurodyta vieta Kauno mieste yra pakankamai judri ir akivaizdžiai matoma, o nurodytą eismo įvykį realiai buvus liudija įvykio vietoje likusios slydimo žymės, išlaužyti krūmai ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko gauti jokių duomenų, kad M. B. ir P. B. galėjo veikti iš anksto susitarę, kad jie galėjo pažinoti vienas kitą iki įvykio, nenustatyta ir jokių kitų eismo įvykio liudytojų. Visiškai logiška, kad V. M. pateikė išvadą dėl aplinkybių, kurios buvo nurodytos tik pirminiuose abiejų vairuotojų paaiškinimuose ir gavo neigiamas išvadas, tačiau visiškai nebuvo tirta ar automobiliai galėjo susidurti kiek kitoje vietoje, trenktis į kitas kliūtis, važiuoti kitu nei nurodyta greičiu ir kitokia trajektorija. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. nurodė naujas aplinkybes patikinęs, kad sudarydamas eismo įvykio schemą tik spėjo, atsitrenkė į viaduko atramą, o įdėmiau apžiūrėjęs įvykio vietą suprato, kad galėjo atsitrenkti ne į. ją, o į šalia esančius akmeninius viaduko šlaitus, be to, automobilio „Seat Leon" judėjimo trajektorijos po susidūrimo dėl objektyvių priežasčių negalėjo matyti ir kitos transporto priemonės vairuotojas- P. B., o tai paaiškintų V. M. išvadoje iškeltas abejones dėl automobilio apgadinimo bei tilto atramą aukščių tarpusavio nesutapimo, tikėtina esmingai pakeistų ir šio automobilio judėjimo kryptį po susidūrimo. Šio atveju prokurorui pakanka konstatuoti, kad nurodytas eismo įvykis buvo, tik kitomis nei dėl objektyvių priežasčių nurodytomis aplinkybėmis. Esamomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų, pasėkoje nėra jokių kitų tikslingų ir protingų proceso priemonių objektyviai nustatyti tiesą ir pagrįsti faktą, kad M. B. ar/ir P. B. galėjo turėti tyčią sukčiauti (LR BK 182 str. prasme), o tarp šalių esant ginčui dėl tikrai įvykusio eismo įvykio aplinkybių bei žalos atlyginimo šis klausimas spręstinas civilinės teisenos tvarka, kadangi baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonių taikymas eismo įvykio atveju būtų akivaizdžiai perteklinis. Be to, nutarime užfiksuota D. B. kaip liudytojos apklausa. D. B. parodė, kad nuo 2009 metų gegužės iki spalio mėnesio turėjo savo vardu registruotą, automobilį „Seat Leon", kuriuo naudojosi kartu su savo draugu M. B.. Liudytoja patikino žinanti, kad 2009-08-13 M. B. važiuodamas aukščiau minėtu automobiliu pateko į autoavariją, kurią sukėlė į priešingą eismo juostą išvažiavęs automobilio „Honda. Civic" vairuotojas. Po eismo įvykio automobilio eksploatuoti nebuvo įmanoma, todėl jis techninės pagalbos darbuotojų buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę, o vėliau parduotas. 2009 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį liudytoja tikino gavusi laišką iš draudimo bendrovės, kuriame tvirtinama, kad buvo padaryta ekspertizė, nustačiusi, kad tokių stiprių apgadinimų eismo įvykio metu automobilis „Seat Leon¹' patirti negalėjo, todėl atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Po tokios draudimo kompanijos išvados M. B. buvo pakartotinai nuvykęs į įvykio vietą, kur ją įdėmiai apžiūrėjęs suprato, kad galėjo atsitrenkti ne į viaduko atramą, kaip nurodė eismo įvykio deklaracijoje, o į jo šlaitus, kurie grįsti akmenimis. Nutarime pasisakyta, kad V. M. nustatyta tvarka atlikęs trasologinę ekspertizę suabejojo, kad tokio pobūdžio automobilio „Seat Leon" sugadinimai galėjo pasidaryti pravažiavus bordiūrą nurodytoje vietoje, anot jo tarp automobilių galėjo arba iš viso nebūti kontakto, arba jis galėjo būti labai nestiprus, toks, kuris negalėjo taip esmingai pakeisti automobilio „Seat Leon" važiavimo trajektorijos/1t b.l. 30-35/. Kaip jau minėta, V. M. įmonės “Impulsana” savininkas V. M. dėl M. B. pakartotino paaiškinimo pasisakė, kad M. B. įvardintos aplinkybės techniniu požiūriu yra neįtikėtinos. Byloje yra pateiktas atsakovo transporto priemonės apžiūros protokolas 2009-08-17, apžiūros vieta nurodyta UAB „Lampėdys”, įvykio data nurodyta 2009-08-13, apžiūros data nurodyta 2009-08-17, apžiūros objektu nurodyta transporto priemonė SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2007m, rinkos vertė nurodyta 45300lt, savininke nurodyta ieškovė. Nurodyti transporto priemonės sugadinimai, remontuojamos detalės, t.y. kėbulo karkaso deformavimas; ratų reguliavimas, be to, nurodytos keičiamos detalės, aktą pasirašė atsakovo ekspertas bei M. B./ 1t b.l. 82,83/. Be to, kaip minėta, atsakovas darė šio automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, nuotraukas. Tokiu būdu, atsakovas dalyvavo apžiūrint automobilį SEAT LEON 2009-08-17, konstatuojant jo sugadinimus. Atsakovas su lydraščiu 2011-11-30 pateikė nepateiktus 2009-08-13 eismo įvykio žalos bylos Nr 40-108-002961 , t.y. transporto priemonės HONDA Civic registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei P. B. vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės SEAT LEON registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir M. B. vairuotojo pažymėjimą/ 1t b. l. 7-12/. Tokiu būdu, automobiliai SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini), Honda CIVIC , v/n (duomenys neskelbtini) iki 2009-08-13 apie 21 40 val., eismo įvykio Kalpokų gatvėje, Kaune techniškai buvo tvarkingi, duomenų apie jų sugadinimus iki šio eismo įvykio byloje nėra. 2012-01-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. M. įmonės „Impulsana“ specialistas V. M. parodė, kad palaiko jo duotą išvadą. Nurodė, kad jokių sutartinių santykių su atsakovu jis neturėjo, kartais gauna prašymus atlikti išvadas. Vykti į vietą bei apžiūrėti automobilio nereikėjo, nes jam pakako duotos medžiagos. Išvadas padarė iš atsakovo pateiktų nuotraukų, dokumentų. Jam buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matosi visos aplinkybės. Šlaitas yra kaip šlaitas, o automobilio sugadinimai padaryti vertikalia plokštuma, o šlaitas nėra vertikalus. Visiškai nesvarbu koks yra šlaito nuolydis. Negali pasakyti kokie tie akmenys, nes sugadinimai padaryti su vertikaliu objektu. Žiūrint koks akmuo ir žiūrint kaip jis sutvirtintas. Standžių žemų išsikišančių kliūčių nuotraukose nemato. Jeigu šlaitas grįstas akmenimis, tai jie įdėti į šlaitą. Sugadinimai padaryti standžia žema kliūtimi. Automobilio SEAT LEON apgadinimai yra ne nuo akmenų, esančių šlaite. Abejotinai ar sugadinimai atsirado nuo kontakto automobilių HONDA ir SEAT. Jeigu ir buvo kontaktas tarp šių automobilių, tai sugadinimai turėtų būti nežymūs. Sugadinimai tarp tų automobilių yra nesuderinami. Honda negalėjo būti taip apgadinta nuo kontakto su SEAT. Automobilio SEAT sugadinimai atsirado nuo žemos standžios kliūties. Tai kliūtis turėtų būti apie 25-30cm. Tačiau tai nepanašu į gulintį akmenį. Jeigu automobilis būtų įvažiavęs į šlaitą, jis būtų apsivertęs. Būtų pirmiausiai sugadintas visas priekis, o po to dugnas, o priekis nėra sugadintas. Šlaito kampas yra 45 laipsniai, iš akies gali pasakyti. Automobilio SEAT LEON kairės pusės apgadinimas, nubraukimas ne nuo kontakto su HONDA, o kiti apgadinimai, slystant buvo užkabinta standi žema kliūtis ir taip buvo sugadintas dugnas, pakaba, o po to kliudyta kliūtis vertikalaus paviršiaus. Automobilio sugadinimai padaryti nuo kelių ar nuo vieno kontakto pasakyti negali. Su tokiais sugadinimais automobilis niekur važiuoti negalėjo. Vizualiai sprendžiant bordiūras buvo apie 20m iki viaduko. Skirtingose vietose gali skirtis bordiūro aukštis, tačiau matoma, kad jis nėra aukštas. Tokiu būdu, iš V. M. įmonės „Impulsana“ išvados ir iš V. M. parodymų, akivaizdu, kad V. M. darant išvadą vadovavosi tik tai pateiktais atsakovo dokumentais bei nuotraukomis, į eismo įvykio vietą nuvykęs nebuvo bei jos neapžiūrėjo, automobilių dalyvavusių šiame eismo įvykyje neapžiūrėjo. Savo išvadoje bei parodymuose, V. M. kategoriškai neneigia tos aplinkybės, kad automobiliai SEAT LEON ir HONDA CIVIC eismo įvykio metu turėjo kontaktą, net gi pats nurodo, kad tai galėjo būti, tačiau jo nuomone, sugadinimai turėtų būti nežymūs. Savo išvadoje bei V. M. apklausiant liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, V. M. negalėjo atsakyti į klausimą kada buvo apgadinti du automobiliai. Apklausus V. M. liudytoju šioje byloje, jis parodė, kad automobilis SEAT LEON buvo sugadintas žema standžia 25-30cm kliūtimi. Tačiau liudytojas V. M. negalėjo atsakyti į klausimą ar automobilis Seat Leon buvo sugadintas nuo kelių ar vieno kontakto. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų, t.y. .deklaracijos, schemų, trečiųjų asmenų rašytinių paaiškinimų, Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo, transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, nuotraukų, specialisto išvados, trečiųjų asmenų M. B. bei P. B. paaiškinimų matyti, kad įvykio vietoje buvo daug kliūčių, kurias galėjo kliudyti M. B., vairuojamas automobilis SEAT LEON po kontakto su P. B. vairuojamu automobiliu HONDA CIVIC, t.y. tai galėjo būti tilto atrama, bordiūras, akmenys, kanalizacijos, šuliniai, viadukas su akmenimis, t.y. standžios žemos kliūtys. Be to, kaip jau minėta, išvadą davęs specialistas eismo įvykio vietoje nebuvo, įvykio vietos, automobilių, V. M. neapžiūrėjo, bordiūrų, tilto atramos aukštis, viaduko, šlaito kampas nebuvo matuoti. Tokiu būdu, remiantis vien tik tai specialisto V. M. išvada, negalima teigti, kad 2009-08-13 automobiliai SEAT LEON ir HONDA CIVIC apie 21val.37 min, Kalpokų gatvėje neturėjo kontakto bei kad automobiliai šio įvykio metu nebuvo sugadinti, kad nebuvo eismo įvykio apskritai, be to, kaip jau minėta, atsakovo atstovas pats dalyvavo apžiūrint automobilį SEAT LEON UAB „Lampėdys“ aikštelyje bei nustatant jo sugadinimus, keistinas detales, yra apžiūros aktas. Be to, nuotraukose yra užfiksuoti 2009-08-13, Kalpokų gatvėje, Kaune eismo įvykio pėdsakai. 2012-01-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad jis dirba UAB „Arsaulitus“ komercijos direktoriumi. 2009 metais vasaros pabaigoje rado savo aikštelyje automobilį SEAT LEON., kurio buvo muštas dešinys priekis ir šonas, ratas sugadintas. Jis dalyvavo apžiūroje. Servisas dirba nuo 8 iki 17 val. tačiau jie turi aikštelę, į kurią atveža automobilius po eismo įvykių. Kiek prisimena automobilio sugadinimus fiksavo dviese. Pakartotinų smūgių nesimatė, jokio įtarimo nebuvo. Nebūtų ruošiama sąmata, jeigu būtų įtarimai, jie automobilio neapžiūrėtų. Jie padarė sąmatą, kokia tiksliai suma buvo negali pasakyti, tačiau virš 30000lt. Po kelių dienų jiems pranešė, kad neskubėtų daryti su tuo automobiliu nieko, nes remontas gali viršyti 75 procentus. 2012-01-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad dirba Stravinsko įmonėje, automobilį pervežė po eismo įvykio iš Kalpokų gatvės apie 22 val. vakare į servisą Lampėdys. Automobilį vežė su SEAT vairuotoju M. B. su autovėžiu, sumokėjo 100lt, dar vairuotoją nuvežė iki namų Žaliakalnyje. Automobilį paėmė iš viaduko. Vežė automobilį į Lampėdį, nes jie turi aikštelę. Užtempė automobilį, jis kvito nedavė. Kaip stovėjo automobilis negali pasakyti, nes neprisimena. Tokiu būdu, iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų, tame tarpe Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo 2010-06-02 „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“, liudytojų parodymų matyti, kad 2009-08-13 apie 21 40 val. eismo įvykis buvo Kalpokų gatvėje, Kaune, kuriuo metu M. B., vairuodamas D. B. priklausantį automobilį SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu P. B. vairuojamu I. M. priklausiusiu automobiliu HONDA CIVIC , v/n (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadintas automobilis SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininku pripažintas P. B., vairavęs, I. M. priklausantį automobilį HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini), kurio civilinė atsakomybė apdrausta pas atsakovą. Be to, 2009-08-13 iš eismo įvykio vietos Kalpokų gatvėje, Kaune automobilis SEAT LEON , v/n (duomenys neskelbtini) autovežiu buvo nuvežtas į UAB „Lampedys‘ aikštelę, nes važiuoti su šiuo automobiliu dėl jo sugadinimų buvo neįmanoma. Atsakovas nurodo, kad nebuvo draudiminio įvykio, tačiau su tokiu argumentu sutikti negalima, nes kaip jau minėta, eismo įvykis įvyko, kurio metu buvo sugadintas automobilis SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), o įvykio kaltininku pripažintas, P. B. vairavęs automobilį HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini), kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą. Kaip jau minėta, Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr 22-1-00297-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, t.y. nenustatyta, kad M. B., P. B. sukčiautų bei imituotų eismo įvykį Kalpokų gatvėje. Be to, kaip jau minėta, buvo užpildyta deklaracija, duoti trečiųjų asmenų M. B. ir P. B. paaiškinimai, kurie dėl patirto šoko eismo įvykio metu galėjo būtį netikslūs, be to, pranešta atsakovui apie draudiminį įvykį. Be to, atsakovas nenuginčijo aplinkybių, kad automobilis SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas iš eismo įvykio iš Kalpokų gatvės į aikštelę UAB „Lampėdys‘ 2009-08-13, o 2009-08-17 buvo apžiūrėtas, nustatyti jo sugadinimai, dalyvaujant atsakovo atstovui. Be to, UAB „Australitus“ 2009-08-17 buvo apžiūrėtas automobilis SEAT LEON nustatyti jo sugadinimai, nustatytos darbų apimtys, keistinos detalės, jų kainos, buvo sudaryta remonto sąmata, iš kurios akivaizdu, kad remontuoti automobilį SEAT LEON buvo netikslinga, nes remonto kaina viršijo 75 procentus jo rinkos vertės. Be to, pats atsakovas pateikė pažymą, kurioje yra nustatyta automobilio SEAT LEON likutinė vertė, vardinė vertė, skirtumas tarp jų. Tokiu būdu, ieškovė ir prašo priteisti draudimo išmoką lygią kainų skirtumui tarp vardinės rinkos vertės automobilio SEAT LEON ir jos likutinės vertės, tą dydį dar pamažinus. LR transporto priemonių atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymo 3str.1d. numato, kad draudimo išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 12str.1d. 3p. numato, kad tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, eismo įvykio deklaracijoje turi būti nubraižyta eismo įvykio schemą, aprašytos eismo įvykio aplinkybės. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių. Pagal šio įstatymo 12str.1d.5p. per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos reikalinga raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikalinga pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Tokiu būdu, atsakovui yra pateikti deklaracija bei paaiškinimai, schema, apie įvykį pranešta. Šio įstatymo 19str.5d. numato, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką. Tokiu būdu, kaip jau minėta, nustatytas draudiminis įvykis bei yra paskaičiuota žala pagal atsakovo pateiktą likutinės vertės pažymą, iš kurios akivaizdu, kad žalos dydis susidaro išskaičiavus iš automobilio vardinės vertės likutinę vertę. Be to, automobilį ieškovė pardavė tik tai 2009-10-16. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patv. LR Vyriausybės nutarimu 2004-06-23 Nr 795, 2008-02-13 nutarimo Nr 122 red. 17p.būtinos sąlygos įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką ar Biurą yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginta dėl eismo įvykio padaryta žala ar yra atlyginta tik dalis žalos. Šių Taisyklių 18p. numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Taisyklių 19p. numato, kad neviršijant draudimo sumų, draudžiamojo įvykio atveju pagal draudimo sutartį, žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį mokėtas draudimo išmokas ir į tai, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė teisės aktuose ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Atsakingas draudikas pagal draudimo sutartį moka draudimo išmokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu eismo įvykis, dėl kurio apdraustam pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei pateiktų į bylą įrodymų, matyti, kad žala ieškovei eismo įvykio metu 2009-08-13 dėl sugadinto automobilio SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini) padaryta galiojant draudimo sutarčiai, kuria buvo apdrausta civilinė atsakomybė automobilio HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas P. B. pripažintas eismo įvykio kaltininku, be to, žala ieškovei nėra atlyginta. LR Draudimo įstatymo 96str1d. numato, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Šio straipsnio 2d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies antrojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Šio straipsnio 3d. numatyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Šio straipsnio 4d. numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. Šio straipsnio 5d. numato, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos, tai draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Šio straipsnio 6d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tokiu būdu, pagal LR Draudimo įstatymo 96str. 2d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pagal šio įstatymo 6d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tokiu būdu, negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad nebuvo 2009-08-13 apie 21 40 val. Kalpokų gatvėje, Kaune eismo įvykio, nes tai yra paneigta Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu 2010-06-02 „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ bei kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe liudytojų parodymais bei ištirtomis aplinkybėmis. Tokiu būdu, išnagrinėtomis byloje aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais paneigtas atsakovo argumentas, neva nebuvo draudiminio įvykio, o aplinkybių atleidžiančių atsakovą nuo sumokėjimo draudimo išmokos ieškovei, atsakovas neįrodė. Kaip jau minėta, V. M. įmonės „Impulsana‘ specialistas V. M. eismo įvykio vietoje nebuvo, jos neapžiūrėjo, be to, V. M. neapžiūrėjo ir automobilių dalyvavusių 2009-08-13 apie 21 40 val. eismo įvykyje Kalpokų gatvėje, Kaune.. Be to, kaip jau minėta, pagal pateiktus dokumentus automobiliai SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini), bei HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini) iki 2009-08-13 eismo įvykio Kalpokų gatvėje buvo techniškai tvarkingi, tai įrodo, techninės apžiūros talonai, jokių įrodymų, kad minėti automobiliai būtų kitų eismo įvykių dalyviais byloje nėra. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų matyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje stipresniajai šaliai – atsakovui draudimo veikla yra profesine veikla, jam keliami didesni reikalavimai, taikomi griežtesni sutarinės atsakomybės kriterijai, nei kitai draudimo sutarties šaliai. Atsakovas nuolat dalyvaudamas draudimo santykiuose turi didesnę šių santykių patirtį. Kaip jau minėta, pagal LR Draudimo įstatymo 92str.6d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pripažinti šį įvykį nedraudiminiu, yra neteisėta, atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų taisyklių pažeidimo fakto, t.y. aplinkybių, suteikiančių atsakovui teisę nemokėti ieškovei draudimo išmokos. Kaip jau minėta, pagal atsakovo išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr 40-108-2961 sugadinto 2009-08-13 eismo įvykio metu automobilio SEAT LEON, v/n/ (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 45300lt iki eismo įvykio, likutinė 9132lt, skirtumas 36168, o ieškovė prašo priteisti 32000lt, kas neviršija automobilio SEAT LEON kainų skirtumo tarp rinkos vertės iki eismo įvykio bei po eismo įvykio automobilio likutinės vertės, o atsakovas neskaičiavo draudimo išmokos pats. LR CK 6.987str. numato atsakovo pareigą sumokėti ieškovei draudimo išmoką kai įvyksta draudiminis įvykis. LR CK 6.1014str. 1d. numato, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad 2009-08-13 eismo įvykis įvyko bei ieškovei priklausantis automobilis buvo sugadintas dėl trečiųjų asmenų, t.y. M. B. ir P. B. bei ieškovės tyčios, o šį argumentą atmetė Kauno miesto apylinkės prokuratūra priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr 22-1-00297-10, be to, liudytojas V. M. neteigė kategoriškai, kad 2009-08-13 apie 21 40 val., Kalpokų gatvėje negalėjo būti kontakto tarp transporto priemonių SEAT LEON, v/n (duomenys neskelbtini) ir HONDA CIVIC, v/n (duomenys neskelbtini). LR CPK 178str. numato pareigą šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo ieškovei draudimo išmokos, iš atsakovo ieškovės naudai nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki visiško sprendimo įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos /LR CK 6.210str.1d/. Įvertinant išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas/ LR CPK 178str, LR CK 1.2str, 1.5str, 6.246str-6.249str., 6.249str., 6.251str., 6.256str., 6.257str., 6.263str., 6.987str.,6.988str., 6.989str., 6.990str., 6.991str., 6.992str., 6.993str., 6.994str., 6.996str., 6.997str., 6.998str, 6.1012str, 6.1013, 6.1014str, Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr 1950 2002-12-11, su pakeit., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įstatymas, LR Draudimo įstatymas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patv. nutarimu Nr 795 2004-06-23, 2008-02-13 nutarimo red./. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas žyminis mokestis, liudytojui V. M. įmonei „Impulsana“ kitos būtinos išlaidos, t.y. už liudytojo V. M. dalyvavimą teismo posėdyje pagal pateiktą sąskaitą, valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu/ LR CPK 88str.1d.3p,8p, 93str, 96str, 98str/.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 7str, 12str., 17str., 18str., 42str., 176str,. 177str., 178str., 185str, 197str., 259str., 263str.-268str, 270str. 279str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AAS. „G. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 32000lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki visiško sprendimo įvykdymo, 960lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo AAS.„G. B.“ V. M. įmonei „Impulsana“, į. k. 226004520 423,50lt už specialisto paslaugas į jo nurodytą sąskaitą, bei valstybei 46,18lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM , į .k. 188659752 surenkamąją sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, į. k. 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Šinkarenko