Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 01:09 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,41 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo sutuoktinę I. T. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą: I. T. dėl agresyvaus, smurtinio S. T. elgesio iškvietus policijos pareigūnus, šiems atvykus, jai einat atidaryti duris pareigūnams, paėmė virtuvinį peilį, kurį laikydamas dešinėje rankoje į sutuoktinę nukreiptais ašmenimis, į ją pasisukęs grasino vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad nužudys I. T. ir pareigūnus, taip sukeldamas pavojingą tyčinį poveikį nukentėjusiosios psichikai, verčiant I. T. bijoti ir sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais S. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

S. T. apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Jis narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus, suprantamas. Jis su I. T. yra susituokę ir veda bendrą ūkį 5 metus, bendrų vaikų neturi, gyvena dviese jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine jie sutaria labai gerai, myli vienas kitą, tačiau jiems išgėrus kyla konfliktinės situacijos dėl smulkmenų. Tarp jų anksčiau yra buvęs vienintelis smurto atvejis, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko jie po to susitaikė. Alkoholį vartoja maždaug vieną kartą per savaitę, kai jiems sutampa bendros išeiginės. 2024 m. sausio 11 d. ryte jie su I.T. išgėrė nepilnai 0,7 l degtinės, kadangi I.T. likusią alkoholio dalį išpylė, kad jis daugiau negertų. Dienos metu jokio alkoholio nevartojo. Apie 19:00 val. I.T. jo paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis nupirko 0,5 l talpos degtinės butelį. Jie abu kartu jį išgėrė. Dėl išgerto alkoholio kiekio tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių. Jiems išgėrus turėtą alkoholį tarp jų kilo konfliktas, tiksliai negali pasakyti dėl ko, bet kiek prisimena, dėl jo per garsiai leidžiamos muzikos, po ko I.T. atėjo ir lėkšte sudavė jam per galvą (jis dėl to jai pretenzijų neturi, fizinio skausmo nejautė). Šis jos paprašė, kad nelįstų prie jo. Jam būnant kambaryje jis išgirdo durų skambutį į jų butą. Jis išsigando, kad I.T. kažką pasikvietė, jog jį pamokytų. Tuo metu jis nubėgo į virtuvę, paėmė dešine ranka virtuvinį peilį, suvokė tai darantis (nori paminėti, kad jis įprastai peiliu naudojasi kaire ranka, tai kad šiuo atveju paėmęs į dešinę ranką tikrai negalėtų nieko sužaloti). Tuomet sutuoktinė atidarė buto duris ir jis pamatė, kad ten stovi policijos pareigūnai. Jis išsigando juos pamatęs, labai pasimetė ir jiems porą kartų pareikalavus mesti peilį, nes buvo įspėtas, jog jie panaudos elektrošoką nepaklusus nurodymui mesti peilį, jis jį numetė ant grindų, po ko jį sulaikė uždėjus antrankius. Dėl ko jo sutuoktinė kvietė policiją, jis iki šiol nežino, tikriausiai dėl konflikto, nes buvo labai pikta. Kokiu metu ji juos išsikvietė, jis taip pat nurodyti negali. Neatsimena, kad būtų I.T. sakęs jog ją nužudys ar kitaip sužalos, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galėjo taip pasakyti, tačiau jis I.T. ar bet ko kito nužudyti ar dar sužaloti tikrai negalėtų, niekada tokių ketinimų neturėjo. Niekada anksčiau nėra gąsdinęs ar bandęs kažką panašaus padaryti. Įvykis vyko 2024 m. sausio 12 d. apie 01:00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, kadangi į laikrodį nežiūrėjo. Jis prisipažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau bandys jo nevartoti. Jeigu to padaryti nepavyks pačiam, jis planuoja dėl to važiuoti gydytis. Nenori prisidaryti tokių problemų, kaip kad šis įvykis. Visi konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), nebendraus ir neieškos su I.T. kontakto, ji galės ramiai likti gyventi bute.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. T. parodė, kad palaiko anksčiau duotus parodymus. Šiuo metu jie abu alkoholio beveik nevartoja, nebent labai retai. Jis nebenori konfliktų tokių kaip šis. Būdamas išgėręs (apsvaigęs) nuo alkoholio jis paėmęs virtuvinį peilį į savo dešinę ranką galėjo I.T. pasakyti, kad nužudys, kadangi išsigando, kai į duris kažkas paskambino, nors iš pradžių nežinojo, kad tai policijos pareigūnai. Nei savo sutuoktinės, nei kitų asmenų jis negalėtų nuskriausti ar kažkaip sutrikdyti jos ar kitų sveikatą, niekada neturėjo tokių ketinimų ir tikrai negalėtų taip padaryti. Jis ir anksčiau nėra gąsdinęs ar bandęs kažką panašaus padaryti. Visa ši situacija gavosi spontaniškai, neapgalvotai, kaip minėjo dėl alkoholio poveikio. Jis dėl šio įvykio savo sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Jie nori ir toliau gyventi kartu. Jie susitaikė. Visiškai yra įsitikinęs, kad ateityje tokių ar panašių įvykių jų šeimoje nenutiks. Jie su I.T. sutaria labai gerai, praktiškai nesipyksta, nebent dėl smulkių buitinių dalykų, praktiškai neturi dėl ko konfliktuoti, abu stengiasi išlaikyti jų santykius, dėl to ir alkoholio beveik nevartoja. Dėl nutikusio įvykio jis labai gailisi.

Kaltinamojo S. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Eimanto Šniro tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Dariumi Baranovskij reaguodami į įvykį (ROIK: 0124000021049), atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Paskambinus į buto duris jas atidarė pareiškėja I. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jos vyras yra buto virtuvėje, rankoje laiko peilį. Stovint laiptinėje pro atidarytas buto duris virtuvėje matėsi stovintis vyras, kuris dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį juodos spalvos plastikine rankena, apie 30-40 cm ilgio. Vyro buvo pareikalauta mesti peilį, tačiau vyras nereagavo. Tuomet kaip psichinės prievartos priemonė buvo ištrauktas ir paruoštas panaudojimui elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ nusitaikant į vyrą, dar kelis kartus išreikštas reikalavimas mesti peilį bei paaiškinta, kad gali būti panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Galiausiai vyras peilį padėjo, buvo sulaikytas panaudojant spec. priemonę – antrankius, surakinant rankas už nugaros.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-410-693/2015, 2K-131-1073/2018). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė (kaltė) pasireiškia tiesiogine tyčia. Svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).???

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje S. T. 2024 m. sausio 12 d. apie 01:09 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,41 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo sutuoktinę I. T. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą: I. T. dėl agresyvaus, smurtinio S. T. elgesio iškvietus policijos pareigūnus, šiems atvykus, jai einat atidaryti duris pareigūnams, paėmė virtuvinį peilį, kurį laikydamas dešinėje rankoje į sutuoktinę nukreiptais ašmenimis, į ją pasisukęs grasino vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad nužudys I. T. ir pareigūnus, taip sukeldamas pavojingą tyčinį poveikį nukentėjusiosios psichikai, verčiant I. T. bijoti ir sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Šie S. T. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusios parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo ir garso įrašas. Nukentėjusioji išsamiai nurodė visus S. T. išsakytus grasinimus ir apibūdino jo veiksmus, kurie jai davė pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Garso įrašas patvirtina, kad nukentėjusioji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė esmines įvykio aplinkybes. Be to, buvo apžiūrėta įvykio vieta, paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Visi šie duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

S. T. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. S. T. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, S. T. skiriama – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos narei (sutuoktinei), vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas S. T. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 12 d. 01:10 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 14:34 val., 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina S. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, kuris 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti S. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, S. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti S. T. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 12 d. 01:10 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 14:34 val., 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuris 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, – sunaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.