- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-360-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06709-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- D. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui E. G. dėl rankpinigių grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. V. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 692 Lt rankpinigių, 871 Lt išlaidas automobilio techninei būklei įvertinti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu buvo žodinis susitarimas dėl automobilio Peugeot 607 pirkimo. E. G. į jo sąskaitą 2012 m. kovo 14 d. pervedė sutartus 692 Lt, o atsakovas žadėjo pargabenti automobilį iš Prancūzijos. Telefonu buvo aptarti trūkumai, kadangi automobilio panelėje buvo pažeidimų. Ieškovas automobilį apžiūrėjo aikštelėje, dalyvaujant A. K., akivaizdžiai buvo matyti defektai, kadangi po mašina jau buvo pribėgę tepalų, aušinimo sistemos, greičių dėžės defektai, skylės sparne. Kadangi automobilis buvo blogesnės būklės nei buvo aptarta, todėl iš atsakovo, apžiūrėjus automobilį, buvo pareikalauta grąžinti rankpinigius, tačiau atsakovas kaltės nepripažino. Dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių, nes samdė specialistą automobiliui apžiūrėti. Po minėto įvykio atsakovas automobilį turėjo dar tris mėnesius, todėl pilnai galėjo jį sutvarkyti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. atsiliepime į ieškinį (b. l. 17-19) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pripažino, kad su ieškovu buvo susitarimas telefonu dėl automobilio Peugeot 607 pirkimo, sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovas automobilio nuotraukas matė internete, žinojo, kokie yra automobilio defektai, kadangi jie buvo paminėti. Ieškovą sąlygos tenkino ir buvo sutarta dėl rankpinigių, kuriuos ieškovas pervedė internetu. Automobilis į Lietuvą pristatytas buvo 2012 m. kovo 17-18 d. ir su ieškovu buvo sutarta dėl automobilio apžiūros. Apžiūros metu ieškovas nurodė defektus, kurie jau buvo matomi ir nuotraukose. Ieškovas pareiškė, kad bėga tepalai, nufotografavo tepalo dėmę, kuri buvo šalia automobilio, tačiau, anot atsakovo, jeigu tepalas bėgtų, dėmės būtų po automobiliu. Automobilis buvo važiuojantis, kitų defektų nebuvo. Jis siūlė nuvažiuoti į automobilių patikrą ar bent jau pamėginti važiuoti. Jis pats buvo apžiūrėjęs automobilį, juo atvažiavo. Kada gavo ieškovo procesinius dokumentus, automobilis nebuvo parduotas, tuomet jį nuvežė į autoservisą, atliko automobilio patikrą, už kurią sumokėjo 150 Lt, automobilio gedimų nediagnozuota. Kosmetinius automobilio defektus buvo sutvarkęs - perdažė buferį ir vieną sparną. Teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 150 Lt patirtas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 39-41) ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovo E. G. ieškovui D. V. 692 Lt rankpinigius, 871 Lt išlaidas, susijusias su automobilio techninės būklės įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt žyminį mokestį ir 500 Lt išlaidas už teisinę pagalbą.
Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pradavimo santykiai. Nurodė, jog neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų A. K. ir V. N. nuosekliais parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kuriuos jie davė prieš tai būdami įspėti už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų rašytiniu įrodymu – 2012 m. kovo 22 d. paslaugų teikimo sutartimi. Tuo tarpu atsakovas byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio Peugeot 607 techninė būklė jo pardavimo metu leido jį saugiai eksploatuoti. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina automobilio būklę praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo nurodyto įvykio, o ne jo metu. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tik gavęs ieškovo ieškinį, atliko automobilio patikrą – defektavimą. Teismas įvertino aplinkybę, kad 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakytas pradėti ikiteisminis tyrimas, apie priimtą sprendimą informuoti suinteresuoti asmenys, nutarimas nebuvo skundžiamas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių pateiktiems įrodymams, teismas laikė, kad ieškovas ginčo aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų pagrindu, įrodė, todėl ieškinį tenkino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 46-48) prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė ieškovui 692 Lt rankpinigių, kadangi rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir ieškovas sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas perveda nurodytą sumą, o atsakovas pargabena automobilį Peugeot 607. Pažymėtina, kad susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas byloje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio Peugeot 607 techninė būklė jo pardavimo metu leido jį saugiai eksploatuoti. Atsakovas pateikė įrodymus: 2012 m. birželio 12 d. defektinį aktą, automobilio perdavimą ir paraišką remontui, patvirtinančius tinkamą automobilio būklę. 2012 m. birželio 12 d. buvo atlikta automobilio Peugeot 607 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovui, patikra diagnostiniu stendu ir patikrinimo metu gedimų nenustatyta. Kadangi, 2012 m. kovo 23 d. automobilio apžiūros meru ieškovo nurodytas atstovas UAB „S.M.T“ automobilio Peugeot 607 techninę būklę įvertino labai bloga ir nurodė gedimus: variklio alyvos ir aušinimo skysčio nutekėjimus, atsakovo nuomone, gedimai privalėjo būti įvertinami nuodugniai – tinkamoje automobilio apžiūros vietoje (automobilių servise ant keltuvo, su tinkamais įrankiais, kompiuteriu), tačiau automobilio būklė buvo vertinama net nemėginus juo važiuoti, stovint aikštelėje, naudojant fotoaparatą.
3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 185 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie automobilio Peugeot 607 techninę būklę. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, todėl neteisingai išsprendė bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 51-55) ieškovas prašo teismo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovas negrąžino avanso, kuris jam buvo sumokėtas ir įvardintas kaip rankpinigiai. Teismas, įvertindamas sąlygas ir prašomą priteisti pinigų sumą, padarė teisingą išvadą ir priteisė sumokėtą dalį kainos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadą apie automobilio Peugeot 607 techninę būklę. Apeliantas perdėtai sureikšmina pateiktą defektinį aktą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnio 2 dalis). Jokie įrodymai, netgi ekspertizės išvada, neturi teismui išankstinės galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas įvykdė. Skundžiamame sprendime išsamiai motyvuota, kodėl teismas nesivadovavo apelianto pateiktu defektiniu aktu, išvardyti rašytiniai įrodymai, liudininkų parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teismo vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, jog ieškovas pagal skelbimą internetiniame puslapyje dėl automobilio pardavimo kreipėsi į atsakovą, su kuriuo žodžiu susitarė, kad atsakovas pargabens iš Prancūzijos automobilį Peugeot 607, o ieškovas atsakovui iš anksto perves 692 Lt. 2012 m. kovo 14 d. ieškovas pinigus pervedė į atsakovo sąskaitą, atsakovas automobilį pargabeno, tačiau ieškovas, padedamas UAB „S.M.T“ atstovo A. K., apžiūrėjęs automobilį, atsisakė jį pirkti, nes automobilis buvo su trūkumais, kurie nebuvo šalių aptarti iš anksto.
Ginčas tarp šalių kilo dėl apelianto pareigos grąžinti ieškovui 692 Lt bei už automobilio apžiūrą (vertinimą) sumokėtus 871 Lt. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 692 Lt pervedė apeliantui į jo turimą sąskaitą (b. l. 11) bei 871 Lt – UAB „S.M.T“ (b. l. 8-10).
Sutiktina su apeliantu, kad apylinkės teismas, priteisdamas 692 Lt, nurodė, jog tai rankpinigiai. Iš tikrųjų, rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta byloje, rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo, tokiu rašytiniu susitarimu nėra pagrindo laikyti ieškovo 2012 m. kovo 14 d. atliktą mokėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas sprendime šią pinigų sumą įvardija ir kaip avansą, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį kalba apie rankpinigius.
Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, jų elgesys, bylos medžiaga, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 692 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą, po keleto dienų siekdamas įsigyti ginčo automobilį iš atsakovo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Tokia išvada atitinka anksčiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta vienos kurios nors iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės automobilio pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, yra pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas byloje nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio Peugeot 607 techninė būklė jo pardavimo metu leido jį saugiai eksploatuoti. Iš tikrųjų, atsakovas aiškinimo, kad automobilis jo pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, nepagrindė jokiais įrodymais. 2012 m. birželio 12 d. defektinį aktą (b. l. 23-25) teismas pagrįstai vertino, kaip įrodantį būklę patikros metu (kas beje, nurodyta ir pačiame akte), o ne automobilio pardavimo metu. Tuo tarpu ieškovo aiškinimas, pagrįstas liudytojų A. K., apžiūrėjusio automobilį, V. N., dalyvavusio apžiūrint automobilį, parodymais (b. l. 36-37), fotonuotraukomis. CPK 12 straipsnyje įvirtintas ginčo šalių rungimosi principas reiškia šalių pareigą įrodyti nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant ikisutartinę atsakomybę, siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y., atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalies nesąžiningumą turi įrodyti kita šalis, nagrinėjamu atveju - atsakovas (CPK 178 straipsnis), tačiau jis to neįrodė.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, kiek tai susiję su 692 Lt sumokėtų pinigų grąžinimu. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs atsakovui, ar kad priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai.
Tačiau apeliacinio teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 871 Lt išlaidas, susijusias su automobilio techninės būklės įvertinimu, remdamasis vien tuo, kad tokias išlaidas ieškovas patyrė ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b. l. 8-10). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl to, kad šias išlaidas patyrė ieškovas, atsakovo kaltės nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už detalesnę automobilio apžiūrą, atsakovas sumokėjo daug mažesnę pinigų sumą, t. y. tik 150 Lt (b. l. 25). Be to, pažymėtina ir tai, kad ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys, net ir tuo atveju, kai sudaro preliminarų susitarimą, negali būti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, jie nėra atleidžiami nuo bendrosios civilinių santykių subjektų pareigos elgtis protingai, t. y. būti atidiems ir rūpintis savo interesų apsauga. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai perskaičiuotinos ir paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti – ieškovo D. V. reikalavimą dėl 871 Lt išlaidų, susijusių su automobilio techninės būklės įvertinimu, atmesti.
Priteistą iš atsakovo E. G. 50 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 22,13 Lt, o išlaidas už teisinę pagalbą – nuo 500 Lt iki 221,35 Lt.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 40,12 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.