Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis krautuvo vairuotoju (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, asmuo laikomas neteistu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.50 val., liudytojo D. S. gyvenamojoje vietoje - individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sukelto konflikto tarp jo ir R. Š. dėl D. S. priežiūros, metu, tyčia mušdamas ant lovos sėdintį R. Š. - dešiniu kumščiu suduodamas du smūgius R. Š. į veidą ir du kartus spirdamas į kūną, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairio žasto srityje, kairės akiduobės šoninės sienos lūžimą, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių lūžimą, muštinę žaizdą viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, taip nesunkiai sužalojo žmogų. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad D. S. yra jo sūnų krikšto tėvas, R. Š. yra D. S. sūnėnas, kuris kartais atvyksta pas jį. 2025 m. rugpjūčio 9 d. vakare atėjęs aplankyti D. S., nes jis yra po insulto, pas jį rado išgėrusį R. Š.. Pradėjo R. Š. priekaištauti, kad jis nežiūri dėdės, tik pinigų atvažiuoja, o jo vaikai turi juo rūpintis ir jiedu susiginčijo. Ginčo metu sudavė porą kartų kumščiu į galvą prie akies ir porą kartų spyrė iš kojos į galvos kairę pusę. Matė, kad sužalojo kairę akį. Sudavęs smūgius ir spyrius R. Š. išėjo iš D. S. namų. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi, savo poelgį vertina blogai, apgailestauja. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka pilnai. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo telefonu, jo atsiprašė, norėtų su juo susitaikyti, pasiūlė atlyginti padarytą žalą, bet nukentėjusysis su jo siūloma suma nesutiko, suma jam pasirodė per maža. Su civiliniu ieškiniu dėl 2 600 Eur žalos atlyginimo nesutinka, sutiktų nukentėjusiajam atlyginti iki 800 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

7. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis); R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, siekė susitarti su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis); nors praeityje teistas 7 kartus, teistumas išnyko 2017 m. balandžio 14 d., todėl asmuo laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš švelnesnių bausmės rūšių - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti R. R. per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

8. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Valstybinė ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025 m. spalio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 41341 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 877,19 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad R. Š. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 877,19 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

9. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

10. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 600 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo patyrė apytiksliai 600 Eur turtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų 2 mėnesius negalėjo dirbti, prarado pajamas, dėl fizinio skausmo, veido kaulo lūžių, veido deformacijos (akiduobės įdubimas), dvasinių išgyvenimų, pažeminimo bei streso patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur suma.

12. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

15. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

16. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

17. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. į nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, dvasinį sukrėtimą bei kaltininko tyčią, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam R. Š. priteistina 1 300 Eur neturtinė žala. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

18. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš R. R. 877,19 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 19 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo R. Š. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už R. Š.“).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš R. R. nukentėjusiojo naudai 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.