- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1808-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11656-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- B. J., V. J.
- Kreditorius
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir V. J., skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas J. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai B. J. ir V. J. pateikė 2019 m. balandžio 12 d. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr. 0028/15/10399. Skundu pareiškėjai prašo panaikinti antstolio M. D. 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymą dėl 2019 m. kovo 25 d. prašymo Nr. S-19-28-5573 kaip neteisėtą ir tenkinti prašymą užbaigiant vykdomąsias bylas Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055, Nr. 0028/15/10399.
2. Pareiškėjai nurodė, kad 2014 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo atsakovus V. ir B. J. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinio 5a5/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeisti šio namo statinio stogo rekonstrukcijas taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista, ir paskirta bauda už sprendimo nevykdymą. Antstolio kontoroje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos, išskirtos kiekvieno atsakovo/skolininko atžvilgiu – B. J. Nr.0028/18/01056 ir Nr. 0028/15/10400 bei V. J. Nr. 0028/18/01055 ir Nr. 0028/15/10399. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkų valdoma gyvenamojo namo dalis atidalinta į atskirą turtinį vienetą: atskirą vienbutį gyvenamąjį namą. Teismui atidalijus V. J. gyvenamojo namo dalį į atskirą turtinį vienetą, nebeliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčio. Pasibaigus gyvenamojo namo dalinei nuosavybei, nebeliko statybos darbams laikyti teisėtais reikalingo bendraturčio sutikimo ir sprendimas laikytinas įvykdytu įteisinant, bet ne pašalinant statybos darbų rezultatą. Gyvenamojo namo kadastro duomenys pakeisti, nebeliko gyvenamojo namo priestato 5a2/p. Dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), jokio teismo sprendimo nėra priimta, viso šio gyvenamojo namo savininkė yra V. J.. Nebelikus nekilnojamojo turto bendrasavininkų ir bendros nuosavybės, atidalijus kiekvieno dalį iš bendros dalinės nuosavybės susidarė situacija, kad skolininkas ir kreditorius šiose vykdomosiose bylose sutampa, todėl yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Pareiškėjai pažymėjo, kad iki atidalijimo iš bendrosios nuosavybės 2016 m. sausio 27 d. žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkės A. M. ir V. J. J. davė sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti, todėl šis nelegalių statybų požymis yra pašalintas, ir statybos darbai gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), neturi nelegalių statybų požymių bei niekaip neįtakojo išieškotojo interesų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis M. D. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. gavo atsakovų atstovės prašymą užbaigti skolininkų atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymu netenkino skolininkų atstovės prašymo, todėl 2019 m. balandžio 12 d. jo kontoroje gautas skolininkų atstovės skundas panaikinti 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymą dėl 2019 m. kovo 25 d. prašymo kaip neteisėtą ir tenkinti prašymą užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr. 0028/15/10399. Antstolis nurodė, kad klausimas dėl vykdomųjų bylų Nr. 0028/18/01056 ir Nr. 0028/18/01055 nutraukimo jau buvo spręstas Vilniaus miesto apylinkės teisme ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29491-967/2018 skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, o 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-29491-967/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2019 m. kovo 14 d.. Vadovaujantis 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2S-482-656/2019, pažymėtina, jog vien faktas, kad skolininkė ir išieškotojas atsidalino vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitu adresu ir skolininkė įregistravo nuosavybės teisę, nesudaro pagrindo naikinti 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-3406-910/2014, kadangi ginčas yra susijęs su kaip faktinių žemės sklypo valdytojų teisėmis ir teisėtais interesais, jų kaip kitų namų valdoje esančių statinių savininkų teisėmis ir teisėtais interesais. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos Nr. 0028/18/01056 ir Nr. 0028/18/01055 yra tiesiogiai susijusios su Nr.0028/15/10400 ir Nr. 0028/15/10399 vykdomosiomis bylomis, todėl, kol nebus įvykdytas įpareigojimas, tol skolininkams bus skaičiuojama 5 Eur dydžio (2,5 Eur iš kiekvieno) bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d.
4. Suinteresuotas asmuo J. J. nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjų B. J. ir V. J. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmetė.
6. Nustatė, kad 2015 m. spalio 16 d. vykdomajame rašte, išduotame įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, pagrindu, esant įtvirtintai pareiškėjų pareigai per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinio 5a2/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista, nesant išreikštai išieškotojo valiai dėl kitokio šio vykdomojo rašto vykdymo būdo, pareiškėjai, gaudami žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkių sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti, negali būti laikomi tinkamai įvykdžiusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą, kadangi pareiškėjų prievolės įvykdymas neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto turinio. Atitinkamai, nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0028/15/10400 ir Nr. 0028/15/10399 pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, nenustačius aplinkybių, dėl kurių antstolio M. D. 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymas dėl 2019 m. kovo 25 d. dienos prašymo Nr. S-19-28-5573 galėtų būti pripažintas neteisėtu, nėra teisinio pagrindo jo panaikinti ir užbaigti vykdomųjų bylų Nr. 0028/15/10400, ir Nr. 0028/15/10399.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neesant teisinio pagrindo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0028/15/10400 ir Nr. 0028/15/10399, tiesiogiai su jomis susijusios vykdomosios bylos Nr. 0028/18/101056 ir Nr. 0028/18/01055, kuriose vykdomas išieškojimas dėl baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 išieškojimas, taip pat neužbaigtinos.
8. Teismas darė išvadą, kad antstolio procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant CPK normų, skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantai B. J. ir V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-17218-936/2019 ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, nutraukti vykdomąsias bylas dėl neegzistuojančio nekilnojamojo daikto paprastojo remonto darbų.
10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurytais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad įvykdžius Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-389-345/2017) dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, skolininkų valdoma buvusi gyvenamojo mano dalis, kurioje buvo priestatas 5a2/p, išnyko (pasibaigė, išregistruota), nes dabar ji yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis. Tai reiškia, kad vykdymas vykdomas dėl neegzistuojančio daikto. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkų B. ir V. J. valdoma gyvenamojo namo dalis atidalinta į atskirą turtinį vienetą: atskirą vienbutį gyvenamąjį namą, kas reiškia dalinės nuosavybės su bendraturčiu ir jo sutikimo statybos darbams atlikti reikalingumo pabaigą. Sprendimas dėl atidalijimo įregistruotas viešajame registre.
10.2. Buvęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatas, ir, atitinkamai, jo stogo atbrailos iš dalies patenka į gretimą žemės sklypą, kurio savininkai davė sutikimą stogo remonto darbams. Dalyje virš išieškotojo faktiškai valdomos žemės sklypo dalies atbrailos buvo sumažintos iki atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įregistravimo viešajame registre. Pasibaigus dalinei nuosavybei neliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių, ir jokio sutikimo atlikti (arba įteisinti) statybos darbus kitame, (duomenys neskelbtini), nereikia, o sutikimas buvo vienintelis statybą leidžiantis dokumentas.
10.3. Prievolė pagal sprendimą įvykdyta ne tik atliekant stogo atbrailų sutrumpinimo darbus, bet ir gavus įsiteisėjusį palankų teismo sprendimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šio sprendimo rezultatą išviešinus viešajame registre. Taipogi, nelikus nekilnojamojo turto bendrasavininkų ir bendros nuosavybės, atidalijus kiekvieno dalį iš bendros dalinės nuosavybės susidarė situacija, kad skolininkas ir kreditorius šiose vykdomosiose bylose sutampa, ir tai yra neabejotinas pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Nelegalių statybų padarinių šalinimas galimas ne griovimo (išardymo), bet įteisinimo būdu, kas šiai dienai jau ir yra atlikta.
Atsiliepimas
11. J. J. atsiliepime prašė skolininkų atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. civilinėje byloje Nr.2S-2428-392/2016 pasisakė, kad turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neturi jokios įtakos vykdomųjų dokumentų vykdymui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1721-823/2014 nurodė, kad pažeidimai susiję su išieškotojo, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojo bei kitų šiame sklype esančių statinių savininko pažeistais interesais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartyje Nr. eA2-3357-1064/2019 nurodo, kad aplinkybė, jog namo (duomenys neskelbtini) dalys atidalintos į atskirus vienetus, nelaikytina esmine ir darančia įtaką teismo sprendimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Nustatyta, kad Vilniau miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu įpareigojo V. J. ir B. J. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinio 5a2/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista. Taip pat asmenys buvo įpareigoti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012 m. spalio 3 d. sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę, taip pat išardyti šio gyvenamojo namo dalių, 1999 m. rugsėjo 16 d. Statinio kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2a2/b ir 5a2/p, savavališkai pakeistą stogo dangą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei V. J., pakeitė, šią sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą išdėstant taip: „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovę V. J. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies, 1999 m. rugsėjo 16 d. Statinio kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 5a2/p, išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012 m. spalio 3 d. sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę“. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas palikti nepakeistą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas 2014 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjo.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. išdavė trečiajam asmeniui J. J. vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuria V. J. ir B. J. buvo įpareigoti per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinio 5a2/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2015 m. gruodžio 16 d. antstolio M. D. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/15/10399 V. J. atžvilgiu ir Nr. 0028/15/10400 B. J. atžvilgiu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė antstolio M. D. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkams už įpareigojimo nevykdymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinto ir klausimą išsprendė iš esmės – skyrė V. J. ir B. J. 5 Eur (2,5 Eur kiekvienam) baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, išieškotojo J. J. naudai.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė atidalinti į atskirą turtinį vienetą V. J. priklausančias 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 2-1 (10,80 kv. m); 2-2 (4,98 kv. m); 2-3 (16,47 kv. m.); 2-4 (24,48 kv. m.); 2-5 (11,59 kv. m); 2-6 (3,57 kv. m); 2-7 (13,59 kv. m.); 2-8 (48,56 kv. m.); 2-9 (10,50 kv. m); 2-10 (2,46 kv. m.); 2-11 (2,23 kv. m.); 2–12 (16,59 kv. m.); 2- 13 (17,73 kv. m.); 2-14 (24,32 kv. m.); 2-15 (0,88 kv. m.); 2-16 (1,23 kv. m.); 2-17 (4.17 kv. m.); 2-18 (25,07 kv. m.); 2-19 (3,70 kv. m.); 2-20 (18,51 kv. m.), viso – 261,43 kv. m. naudingo ploto; su 134,08 kv. m. bendro ploto rūsio patalpomis (rūsio plane pažymėtos indeksais R-1 (5,67 kv. m.); R-2 (49,02 kv. m.); R-3 (6,09 kv. m.); R-4 (8,60 kv. m.); R-5 (11,34 kv. m.); R-6 (22,24 kv. m.); R-7 (13,39 kv. m.); R-8 (5, 18 kv. m.); R-9 (12.05 kv. m.) ir 17,54 kv. m. garažo patalpa (I aukšto plane pažymėta indeksu G-1), priteisiant minėtas patalpas V. J. nuosavybės teise (šeimos turtas), bei atidalinti į atskirą turtinį vienetą atsakovui J. J. priklausančias 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 1-1 (4,10 kv. m.); 1-2 (7,99 kv. m.); 1-3 (1,24 kv. m.); 1-4 (0,83 kv. m.); 1-5 (16,98 kv. m.); 1-6 (15,99 kv. m.); 1-7 (3,93 kv. m.); 1-8 (7,55 kv. m.); 1-9 (3,14 kv. m.); 1-10 (17,72 kv. m.); 1-11 (15,45 kv. m.), viso – 94,92 kv. m. naudingo ploto, priteisiant minėtas patalpas atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise. Minėtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A30-790/18 (2.1.22E-TD2) dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje suteiktas adresas pastatui pagal priedą (duomenys neskelbtini).
19. Byloje kilo ginčas dėl to, kad antstolis M. D. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-19-28-6138 netenkino V. J. ir B. J. skundo dėl vykdomųjų bylų Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/1510400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr.0028/15/10399, užbaigimo. Skolininkų teigimu, atidalijus nekilnojamąjį turtą ir nebelikus priestato ir bendros nuosavybės, skolininkas ir kreditorius sutampa ir tai yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Skolininkai nurodo, kad atidalijimas atliktas neatliekant papildomų statybos darbų, o tik pakeičiant gyvenamojo namo kadastro duomenis, tad šioje dalyje savavališkų statybos darbų požymiai išnyko ir stogo remontas bei apšiltinimas į gretimą žemės sklypą orientuotoje priestato dalyje neturi savavališkų statybos požymių. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi B. J. ir V. J. skundo dėl antstolio M. D. veiksmų netenkino. Nurodė, kad nesant išreikštai išieškotojo valiai dėl kitokio vykdomojo rašto vykdymo būdo, pareiškėjai, gaudami žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkių sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti, negali būti laikomi tinkamai įvykdžiusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. vykdomąjį raštą, nes pareiškėjų prievolės įvykdymas neatitinka minėto vykdomojo rašto turinio. Apeliantai (skolininkai) nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, o skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, t.y nutraukti vykdomąsias bylas dėl neegzistuojančio nekilnojamojo daikto paprastojo remonto darbų.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 629 straipsnio 1 dalyje pateikti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vienas iš jų yra, kai skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo (CPK 629 str. 1 d. 7 p.).
21. Kaip matyti iš skundo dėl antstolio veiksmų ir atskirojo skundo turinio, esminis skolininkų argumentas, dėl ko turėtų būti nutrauktos vykdomosios bylos yra tas, kad atidalinus turtą skolininkas ir išieškotojas vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/1510400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr.0028/15/10399 sutampa, o dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad kaimyninio (duomenys neskelbtini), namo savininkai davė sutikimą statybai, 2014 m. sausio 8 d. sprendimas laikytinas tinkamai įvykdytu. Antstolis su tokiais skolininkų argumentais nesutiko, todėl skundą atmetė ir perdavė nagrinėti teismui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju 2019 m, rugsėjo 18 d. nutartyje, visiškai nevertino minėtų esminių skundo dėl antstolio veiksmų motyvų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolio patvarkymas galėtų būti pripažintas neteisėtu, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, ar atidalijus turtą skolininkas ir išieškotojas sutampa, t.y. ar V. J. tapo ginčo pastatų, kuriuose skolininkai vykdomuoju raštu buvo įpareigoti atlikti remonto darbus (pertvarkyti statinio 5a2/p, esančio (duomenys neskelbtini) stogo atbrailas, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b, stogo dalies) savininke ir ar jai nereikia J. J. sutikimo statybos darbams įteisinti. Taip pat, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl sprendimo įvykdymo tinkamumo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, tačiau daro išvadą, kad atsižvelgiant į poreikį išsamiai ištirti byloje susidariusią situaciją, skundo dėl antstolio veiksmų (ne)tenkinimo klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.