- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-482-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00365-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- B. J., V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., V. J. J., biudžetinė įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (apeliantų) B. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, suinteresuoti asmenys byloje – A. M., V. J. J., biudžetinė įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, dalyje dėl J. J. iš dalies tenkinto ieškinio reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad prašomoje atnaujinti byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu, be kita ko, patenkino trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinio dalį ir įpareigojo atsakovus V. ir B. J. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinio (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1721-823/2014, nurodytą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prašymą grindžia tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016, atidalinus į atskirą turtinį vienetą ieškovei V. J. priklausančią 73/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant minėtas patalpas ieškovei V. J. nuosavybės teise bei atidalinus į atskirą turtinį vienetą atsakovui J. J. priklausančią 27/100 dalį gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant minėtas patalpas atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise, bendraturčio leidimas statybos darbams nereikalingas, kadangi nebeliko bendraturčio. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjų argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1721-823/2014, nurodė, kad „tarp atsakovų ir trečiojo asmens kilęs ginčas susijęs ne tik su jų kaip gyvenamojo namo bendrasavininkių interesais, bet ir su jų kaip faktinių žemės sklypo valdytojų teisėmis ir teisėtais interesais, jų kaip kitų namų valdoje esančių statinių savininkų teisėmis ir teisėtais interesais. Ginčas dėl atsakovų 2009-2010 m. atliktų remonto darbų susijęs ir su gretimo žemės sklypo savininkių – ieškovių interesais, kadangi gyvenamojo namo dalis 5a2/p užima dalį ieškovėms priklausančio žemės sklypo“. Todėl teismas sprendė, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjai, įpareigojimas pertvarkyti statinio stogo atbrailas, buvo susijęs ne su J. J., kaip pastato bendraturčio, teisių gynimu, tačiau kaip žemės sklypo ir kitų statinių (ūkinio pastato) savininko teisių gynimu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog namo dalys atidalintos į atskirus turtinius vienetus, nelaikytina esmine, darančia įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad J. J. negali reguliuoti statybos darbų rezultato dalyje, kuri neturi jokios įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi pareiškėjai yra įpareigoti sumažinti stogo atbrailas virš ieškovių faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies, o dėl stogo atbrailų, esančių virš gretimo žemės sklypo ir remonto darbų atlikimo įteisinimo yra gautas ieškovių sutikimas. Anot pareiškėjų, procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. ieškovių gauto sutikimo. Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymėjo, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėjai aplinkybėmis, kad „nesuprantama, kokią įtaką J. J. teisėms turi atsakovų atbrailų dydis iš gyvenamojo namo pietinės ir rytinės pusės“, grindė 2014 m. vasario 5 d. apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 8 d. sprendimo (skundo7 lapas). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1721-823/2014, šias abejones laikė nepagrįstomis. Todėl teismas pareiškėjų nurodytą pagrindą atnaujinti procesą bylos dalyje iš esmės vertino kaip siekį dar kartą peržiūrėti sprendimą apeliacine tvarka. Be to, sutiko su suinteresuoto asmens J. J. argumentais, kad teismas įpareigojo pašalinti stogo atbrailas pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimą (ieškinį), o ne pagal ieškovių ieškinį, todėl aplinkybė, kad gautas ieškovių sutikimas statybos (remonto) darbams atlikti nepaneigia 2014 m. sausio 8 d. sprendime nustatytų įpareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės negali būti laikomos nei esminėmis, darančiomis įtaką teismo sprendimo teisėtumui (nes dėl jų buvo pasisakyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme), nei naujai paaiškėjusiomis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, nes bylos nagrinėjimo metu jos arba egzistavo ir buvo žinomos (kad namai „de facto“ buvo atskiri atliekant statybos darbus – pareiškimo 21 punktas) arba atsirado jau po sprendimo priėmimo (dviejų objektų registracijos faktas). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjų vykdytos savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo. Konkrečiuoju atveju civilinio ginčo šalių teisinė padėtis yra ženkliai pasikeitusi, lyginant ją su ta padėtimi, kuri buvo, teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014. Aplinkybė, kad atliekant paprastojo remonto darbus, dėl kurių rezultatų iš dalies patenkintas J. J. ieškinys, egzistavo atliekant stogo dangos keitimą. J. J. nebėra pastato bendraturtis. Gyvenamasis namas atidalintas į du vienbučius gyvenamuosius namus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-389-345/2017) ir minėto sprendimo pagrindu šiai dienai jau atliktos administracinės procedūros. Šiandien tokio pobūdžio remonto darbams atlikti (stogo dangos virš savo vienbučio gyvenamojo namo keitimas iš asbestcementinės į nekenksmingą) sutikimas nėra reikalingas. Faktiškai pareiškėjai, tapę savarankiško atskiro turtinio vieneto savininkais ir turėdami gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus, turėtų siekti gauti sutikimą remonto darbams ginčo dalyje patys su savimi (su bendraturčiais), t.y., konkrečiuoju atveju turime kreditoriaus sutaptį su skolininku, o tai, sutinkamai su CK 6.126 str. 1 d. nuostatomis, laikytina pagrindu prievolei (sutikimo gavimui) pasibaigti, tačiau esant formaliai vykdomai teismo nutarčiai (nepakeitus sprendimo rezoliucinės dalies atsižvelgiant į aplinkybes) procesas yra tęsiamas. Dar 2016-01-27 žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkės A. M. ir V. J. J. davė sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti, todėl šis nelegalių statybų požymis yra pašalintas, ir statybos darbai gyvenamojo namo dalių, besiribojančių su ieškovei ir trečiajam asmeniui byloje, kurioje priimtas sprendimas, priklausančiu žemės sklypu (rytinė namo pusė), neturi nelegalių statybų požymių bei niekaip neįtakojo išieškotojo interesų, šie statybos darbai yra atlikti turtint statybą leidžiantį dokumentą - gretimo žemės sklypo bendraturčių sutikimus.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2011; kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, neatitinka anksčiau nurodytų būtinų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes jų nebuvo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3406-910/2014 nagrinėjimo metu. Patys pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad jų nurodytos aplinkybės atsirado jau vėliau: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-389-345/2017) atidalinus gyvenamąjį namą į du vienbučius gyvenamuosius namus; žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkėms (ieškovėms) 2016-01-27 davus sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti.
15. Pareiškėjams neįrodžius, kad jų nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą prašomoje atnaujinti byloje (jos atsirado po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo), darytina išvada, kad jų nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 priimtam teismo sprendimui. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjų nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178 straipsnis).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
17. Atsižvelgiant į aptartą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.