Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. 1 321 618,66 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. 2 205,90 Eur, t. y. po 551,48 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiojo asmens A. P. B. naudai 173,76 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P., Lietuvos valstybei 9 452,38 Eur, t. y. po 2 363,10 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Nacionalinės kredito unijos paskolų komitetas 2012 m. liepos 10 d. protokoliniu sprendimu, kurį pasirašė komiteto pirmininkė A. B., pritarė UAB „Max Real“ 2012 m. liepos 9 d. prašymui suteikti paskolą šiomis sąlygomis: paskolos suma – 3 900 000 Lt, paskolos terminas – 8 metai, metinės palūkanos – 6,5 proc., paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygos – pirmus šešis mėnesius mokamos tik palūkanos, likusį terminą palūkanos ir paskolos dalis mokama kas mėnesį pagal nustatytą grafiką, paskolos dalį apie 3 800 000 Lt grąžinat termino gale. Paskolą siūlyti valdybai išmokėti tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „S. L.“. Paskola užtikrinama įkeičiamu turtu: žemės sklypu, kurio paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., bendras plotas - 9,8900 ha ir žemės sklypu, kurio paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 10,2800 ha. Nacionalinė kredito unijos valdyba 2012 m. liepos 10 d. protokoliniu sprendimu nutarė tenkinti UAB „Max Real“, atstovaujamos direktoriaus D. R., 2012 m. liepos 9 d. prašymą išduoti paskolą nekilnojamojo turto įsigyti šiomis sąlygomis: paskolos suma – 3 900 000 Lt, paskolos terminas – 8 metai, metinės palūkanos – 6,5 proc., pajinis įnašas – 12 proc., paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygos – pirmus šešis mėnesius mokamos tik palūkanos, likusį terminą palūkanos ir paskolos dalis mokama kas mėnesį pagal nustatytą grafiką, paskolos dalį apie 3 800 000 Lt grąžinant termino gale, administracijos mokestis 5 000 Lt, paskolą siūlyti išmokėti tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „S. L.“. Paskola užtikrinama įkeičiamu turtu: žemės sklypas, paskirtis žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., bendras plotas 9,8900 ha ir žemės sklypas, paskirtis žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,2800 ha. UAB „Robinta“ nustatyta turto rinkos vertė – 7 258 000 Lt. Paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis sudaro 53,74 proc. ir toks užtikrinimas yra pakankamas. Paskolos suma sudaro 82,9 proc. pirkimo kainos. UAB „Max Real“ ir UAB „S. L.“ 2012 m. liepos 12 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas UAB „S. L.“ pardavė, o UAB „Max Real“ už 4 700 000,00 Lt įsigijo du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 24600 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 25 100 Lt. Nacionalinė kredito unija ir UAB „Max Real“ 2012 m. liepos 16 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 70344, kuria UAB „Max Real“ buvo suteikta 3 900 000,00 Lt dydžio paskola žemės sklypo pirkimui, su 6,5 proc. metinėmis palūkanomis, išmokant tiesiogiai UAB „S. L.“. Šalys sulygo, kad paskola yra suteikiama iki 2020 m. liepos 16 d., nustatomi delspinigiai 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolai numatytas lengvatinis mokėjimų grafikas, t. y. 6 mėnesius mokamos tik palūkanos, o vėliau - dalis paskolos (nuo 1 075 Lt iki 1 729,27 Lt) ir palūkanos, o termino gale sumokėtina likusi paskolos dalis – 3 777 481,89 Lt. Nacionalinė kredito unija ir UAB „Max Real“ 2012 m. liepos 17 d. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria UAB „Max Real“ įkeitė kreditorės KU Nacionalinės kredito unijos naudai įsigytą nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad UAB „Ordalys“, atstovaujama direktoriaus D. R., 2012 m. liepos 17 d. pateikė paraišką laiduoti už skolininkę UAB „Max Real“ ir kad 2012 liepos 18 d. su laiduotoja buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 70344. UAB „Max Real“ nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių, todėl Nacionalinė kredito unija nuo 2013 m. spalio 14 d. nutraukė su UAB „Max Real“ sudarytą paskolos sutartį. Kauno miesto 27 notarų biuro notaras 2014 m. vasario 13 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo iš skolininkės UAB „Max Real“ reikalaujama išieškoti Nacionalinės kredito unijos naudai iš viso 5 558 428,38 Lt (4 193 428,38 Lt dydžio negrąžintos skolos (3 900 000 Lt kredito ir 293 428,38 Lt palūkanų) bei 1 365 000 Lt dydžio delspinigių), bei 6,5 proc. dydžio palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 3 900 000 Lt, skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo (2014 m. sausio 16 d.) iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Vykdomosios bylos metu UAB „Negrita“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. ekspertizės aktu įkeistas nekilnojamasis turtas 2014-08-08 įkainotas: 43 000 Lt (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., bendras plotas 9,8900 ha) ir 42 000 Lt (žemės sklypas, paskirtis žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,2800 ha). Turtas pirmose varžytynėse buvo parduotas už 11 932,34 Eur ir 16 276,65 Eur. Antstolis D. K. 2017 m. sausio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatavo, kad skolininkas UAB „Max Real“ veiklos nevykdo, bendrovėje samdomų darbuotojų nėra, skolininkė neturi jokio registruotino turto ar piniginių lėšų. Antstolis nurodė ieškotojai grąžinti vykdomąjį dokumentą.

7. Teismas nustatė, kad sprendimų dėl paskolos išdavimo laikotarpiu atsakovai A. Ž., Ž. P. ir A. V. buvo KU Nacionalinės kredito unijos valdybos nariais, o atsakovė A. B. – paskolų komiteto pirmininkė.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su ieškovės argumentais, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys, paskolų komiteto pirmininkas nebūtų pritaręs paskolos UAB „Max Real“ suteikimui. Teismas, remdamasis Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 papunkčio nuostata, kad prieš suteikdama paskolą, Kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę ir kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą, akcentavo, kad jei priimant sprendimą neužtenka pateiktos konsultacinės pažymos, valdybos narys gali vertinti padėtį rinkoje. Teismo įsitikinimu, bet kuriuo atveju valdybos nariui keliama pareiga nustatyti tikrąją turto vertę.

9. Teismas nustatė, kad atsakovai, juridinio asmens valdymo organų nariai, spręsdami dėl paskolos suteikimo skolininkei UAB „Max Real“ vadovavosi skolininkės pateiktu UAB „Robinta“ turto vertintojo A. P. B. atliktu įkeičiamo nekilnojamojo turto įvertinimu. Minėtoje UAB „Robinta“ turto vertintojo A. P. B. 2012 m. birželio 25 d. atliktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 838/92-12 nurodyta, jog bendra dviejų žemės sklypų rinkos vertė yra 7 258 000,00 Lt. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei atsakovai būtų veikę lojaliai, rūpestingai, t. y. būtų atidžiai vertinę skolininkės UAB „Max Real“ byloje pateiktus dokumentus, tai būtų atkreipę dėmesį į turto vertinimo ataskaitos sudėtine dalimi buvusius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 24 600 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 25 100 Lt. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad panaši turto vertinimo data ir itin skirtinga turto vertė, protingai mąstant (CK 1.5 straipsnis), turėjo būti aplinkybė, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą atidžiau išstudijuoti turto vertinimo metodus, turto kokybę ir aplinkybes, dėl kurių turto vertė esmingai pasikeitė. Nors atsakovai įrodinėja, kad pagal kasacinio teismo praktiką Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, tačiau, teismo vertinimu, esant labai didelių neatitikimų, kai nustatyta turo vertė skiriasi net 146 kartus, negalima laikyti, kad atsakovai savo pareigas visapusiškai įvertinti turto padėtį rinkoje atliko rūpestingai ir tinkamai. Teismo vertinimu, iš esmės atsakovų nelojalumas pasireiškė tuo, kad jie, prieš priimdami sprendimą suteikti paskolą, neįvykdė visų pareigų, nustatytų taisyklių 3.5 papunktyje, t. y. nevertino turto vertinimo ataskaitoje Nr. 838/92-12 nurodytų duomenų ir neatsižvelgė į padėtį rinkoje. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovų pareigų atlikimas ir lojalumas turi būti vertinamas pagal tai, kaip atsakovai kritiškai įvertino A. P. B. parengtos 2012 m. birželio 25 d. ataskaitos Nr. 838/92-12 duomenis būtent ne paskolos gavėjo, o paskolos davėjo naudai, kaip tai yra įprasta šioje verslo srityje (CK 6.38 straipsnis). Teismas, įvertinęs, kad atsakovai rėmėsi vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad ataskaita atitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme), sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtą veiką (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), pasireiškiančią netinkamu dokumentų, būtinų paskolos išdavimui, įvertinimu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

10. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovai tinkamai neįvertino paskolos gavėjo galimybių grąžinti paskolą ir paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo, nes paskolos užtikrinimas buvo siejamas su nekilnojamojo turto, kuris turės būti įkeistas unijos naudai, kaina. Trečiasis asmuo UAB „Robinta“ teisingai atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje Nr. 838/92-12 nurodytas turto vertinimas, yra atliktas net ne paskolos gavėjos UAB „Max Real“ bet pardavėjos UAB „S. L.“ užsakymu. Be to, turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tiek paskolų komitetas, tiek valdyba negalėjo spręsti, kad įsigyjamo turto vertė pakankama įkeisto turto vertei ir kad yra pagrindas konstatuoti Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5 papunkčio pažeidimą (įpareigojimas Kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai įvertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę).

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos objektu nėra A. P. B. ir UAB „Robinta“ pareigų vykdymas, todėl teismas nepasisakė dėl ataskaitos Nr. 838/92-12 atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (CPK 13 straipsnis). Tačiau teismas taip pat akcentavo, kad atsakovams, kaip savo verslo srities profesionalams, neabejotinai turėjo kilti protingų ir pagrįstų abejonių dėl įsigyjamo turto rinkos kainos, kuri ir turėjo būti sumokėta iš esmės kredito unijos paskolintomis lėšomis. Turto vertė turto vertintojo ataskaitoje buvo aiškiai nemotyvuotai ir sąmoningai pervertinta, o turto vertintojas, darydamas išvadą apie turto rinkos vertę (nepriklausomai nuo vertės nustatymo metodo), net neatsižvelgė į to paties turto pardavimo sandorį, įvykusį prieš mėnesį, t. y. neatsižvelgė į kainą, už kurią pardavėja UAB „S. L.“ įsigijo šiuos žemės sklypus prieš mėnesį (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-31 buvo įsigytas už 42 000 Lt, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 30 000 Lt, o vertindamas turtą investicinės veiklos metodu, sąmoningai nutylėjo ir neatsižvelgė į turto paskirtį ir apribojimus (žemės ūkio paskirties žemės sklypai esantys nacionalinių parkų apsaugos zonoje), t. y. į tai, kad nėra teisinių galimybių panaudoti turto tokiai ūkinei investicinei veiklai. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad turto vertės nustatymo ataskaitos kokybė yra labai žema, o nurodyta žymiai didesnė turto kaina (146 kartų didesnė) turėjo būti akivaizdžiai atsakovų pastebėta. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovai nusikalstamai nerūpestingai nesigilino į įkeičiamo turto kokybę.

12. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovai, spręsdami dėl paskolos suteikimo UAB „Max Real“, pažeidė Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.9 punkto reikalavimus, kad paskolų, suteikiamų žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, išskyrus ūkininkų įsigyjamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirtus Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti, įskaitant sklypus, kai numatoma keisti įsigyjamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, maksimalus paskolos dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 40 proc. įsigyjamo žemės sklypo įsigijimo kainos arba rinkos vertės (taikoma mažesnė). Teismas pažymėjo, kad net nevertinant, jog pagrindu imta turto vertė buvo aiškiai nereali, valdybos sprendime nurodyta, kad paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis sudaro 53,74 proc., o paskolos suma sudaro 82,9 proc. pirkimo kainos. Teismas padarė išvadą, kad nors Taisyklių 3.9 punkte nurodytas normatyvas ir buvo vertinamas, tačiau jis buvo viršytas ir tam paskolų komiteto ir valdybos sprendimuose nebuvo nurodyta jokių motyvų. Teismas atsakovų argumentus, kad galėjo būti taikoma išimtis pagal Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.6 punktą, laikė nepagrįstais, nes įmonės UAB „Max Real“ galimybės generuoti pajamas iš įsigyjamo turto buvo aiškiai nerealios, nepagrįstos ir atsakovų apskritai nevertintos.

13. Nors atsakovai teigė, kad paskolos UAB „Max Real“ suteikimas privalo būti vertinamas atsižvelgiant į specifinį ieškovės statusą, t.y. jog ieškovė iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo kredito įstaiga, kuri turėjo teisę verstis bei vertėsi įvairių finansinių paslaugų teikimu, taip gaudama ne tik pelną, bet ir prisiimdama visą su tokia veikla susijusią riziką ir atsakomybę, tačiau, teismo vertinimu, veiklos pobūdis nėra aplinkybė suteikianti teisę veikti akivaizdžiai viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, kai paskola išduodama remiantis dokumentais, kurie teikiami ne įkeičiamo turto vertės nustatymo tikslais. Kredito unijų įstatymo 47 straipsnis numato skolinimo apribojimus, taip pat ir reikalavimą užtikrinti paskolą hipoteka. Aiškinant priešingai, reikėtų konstatuoti, kad paskolų komiteto ir valdybos sprendimai gali būti visiškai niekuo nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 3.1 punkte numatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai.

14. Teismas atkreipė šalių dėmesį, kad atsakovai sprendimą dėl laidavimo priėmė jau po to, kai Paskolų komitetas ir valdyba nusprendė suteikti paskolą. Be to, laiduotojos UAB „Ordalys“ turtinė padėtis laidavimo metu buvo nepatenkinama ir toks laidavimas už paskolą iš esmės prievolės užtikrinimo negarantavo. Laiduotojo pateiktų neaudituotų finansinių ataskaitų tikrumas nebuvo tikrinamas, duomenys apie laiduotojo apyvartą buvo aiškiai neinformatyvūs (nuo 0 iki 5 000 Eur), o skolininko ir laiduotojo akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo D. R.. Tai rodo, kad atsakovai, kaip valdymo organo nariai dėl laidavimo sprendė nerūpestingai ir neūkiškai. Iš 2012 m. liepos 18 d. valdybos posėdžio protokolo teismas sprendė, kad toks UAB „Ordalys“ laidavimas buvo pripažintas tinkamu tik dėl to, kad paskola užtikrinta pakankamu nekilnojamojo turto įkeitimu.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos Rizikos ribojančios priežiūros departamentas 2012-11-16 pateikė tikslinio inspektavimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad per tikrinimo laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 paskolų komitetas ir valdyba netinkamai vykdė pareigas, nes balsuodami nenurodydavo motyvų, tinkamai nevertino sandorių rizikos, nekreipė dėmesio į sandoryje dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, kad UAB „S. L.“ vadovas G. G. įnešė pradinį stojamąjį pajinį įnašą už UAB „Max Real“, nevertino skolininkės UAB „Max Real“ veiklos ir galimybių grąžinti paskolą – pateiktos pinigų srautų prognozės rodė, kad įmonė nebus pajėgi sumokėti palūkanų per artimiausius 4 mėnesius, verslo plane įmonė nurodė apie decentralizuoto darbuotojų valdymo niuansus, nors įmonėje dirbo tik 1 darbuotojas, prie verslo plano pateiktoje rangos sutartyje už kontrahentą UAB „Pirmas“ pasirašė skolininko vadovas D. R. ir kt. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovai dėl paskolos suteikimo nusprendė neįvertinę skolininko galimybių grąžinti paskolą ir neįvertinę verslo plano ekonominio pagrįstumo (Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 2.5. punkto pažeidimas). Be to, verslo planas kredito unijai buvo pateiktas jau po Paskolų komiteto ir valdybos sprendimo suteikti paskolą priėmimo.

16. Teismas sprendė, kad paskolų komitetas ir valdyba skolininko finansinę būklę bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones – žemės sklypų įkeitimą ir laidavimą, turėjo vertinti kaip nepatikimas ir ekonomiškai nepagrįstas, o paskolą – kaip pernelyg rizikingą. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šios aplinkybės įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos ribų viršijimą. Teismo vertinimu, atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus (CK 2.87 straipsnis), todėl sprendė, kad neteisėti atsakovų veiksmai yra įrodyti ir jie yra pakankami civilinei atsakomybei kilti.

17. Teismo vertinimu, atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas konstatavo, jog paskolos suteikimas UAB „Max Real“ viršijo įprastą ūkinę riziką, o esant turto vertinimo ataskaitoje duomenims, kad ji nėra skirta įkeičiamo turto įvertinimui, atsakovams ir be papildomo tyrimo bei specialaus išsilavinimo, turėjo būti akivaizdžiai aišku, kad jie neturi būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti. Atsakovai neturėjo priimti sprendimo iš esmės remiantis vien tik turto vertinimo ataskaita, kuri be to buvo skirta ne kredito unijai ir ne turto įkeitimui. Teismas sprendė, kad pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės pagal įstatų 5.78 punktą ar paskolų komiteto darbo reglamento 7.3 punktą nėra, nes jie veikė viršydami normalią ūkinę riziką. Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad atsakovų elgesys, svarstant paskolos suteikimo klausimą UAB „Max Real“, rodo jų didelį nerūpestingumą, kuris civilinės atsakomybės prasme prilyginamas skolininko tyčiai.

18. Teismas nustatė, kad A. B. susilaikė balsuojant paskolų komitete kaip šio komiteto pirmininkė, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankama aplinkybė atleisti ją nuo atsakomybės už priimtą sprendimą; A. B. nebalsavo „prieš“ ir nepateikė protesto dėl tokio sprendimo kaip tai numato paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 punktas.

19. Teismas konstatavo, kad jei atsakovai, prieš priimant sprendimą išduoti paskolą, būtų ėmęsi priemonių nustatyti, ar ataskaitoje nurodyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę įkeitimui, pagal byloje esančius įrodymus, paskola nebūtų duota (CK 6.247 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą skolininkės UAB „Max Real“ verslo finansavimą. Teismas konstatavo, kad Ieškovės nuostoliai turi būti siejami su išduotos paskolos verte (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus ir pripažino, jog neteisėtais atsakovų veiksmais įmonei yra padaryta žala suteiktos ir negrąžintos paskolos dydžio (1 129 518,07 Eur tiesioginiai nuostoliai) bei nesumokėtų palūkanų dydžio (negautos pajamos, t. y. 84 982,73 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 107 117,86 Eur sutartinių palūkanų).

21. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kaip žalą 395 331,33 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį iki 2014 m. sausio 16 d. ieškovės prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Tokio reikalavimo teismas netenkino tiek dėl atsakovų prašymo taikyti sutrumpintą senaties terminą delspinigiams, tiek dėl pritaikytos, teismo vertinimu, per didelės delspinigių normos 0,5 proc., tiek ir dėl būtinybės mažinti žalos dydį atsižvelgiant į atsakovų atsakomybės prigimtį. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovų solidariai priteisiama 1 321 618,66 Eur žalos.

22. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad iš reikalaujamos priteisti sumos turėtų būti išskaičiuotas UAB „Max Real“ kredito unijai sumokėtas 467 800 Lt dydžio pajus, nes, teismo vertinimu, pajus negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą, ir be kita ko, sukuria kitas materialines ir nematerialines teises ir pareigas (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pajus savaime negali būti laikomas kredito unijos gauta nauda dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nes jis yra skolininko nuosavybė.

23. Teismas, tenkinęs ieškinį (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteisė iš atsakovų 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 321 618,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Teismas konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 77 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis), atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

27.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog įmonės vadovo ar valdymo organų narių atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, tačiau nevertino, ar ieškovė, prašydama taikyti atsakovams subsidiarią atsakomybę, atliko kokius nors veiksmus siekdama išieškoti skolą iš solidariosios skolininkės UAB „Ordalys“.

27.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip pirmosios būtinosios jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos sutiko su ieškovės argumentais, kad kitas atidus ir rūpestingas valdymo organo narys tokiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs paskolos UAB „Max Real“ suteikimui, tačiau tokios savo išvados išsamiau neargumentavo. UAB „Max Real“ atitiko visus reikalavimus paskolai gauti, pateikė visus privalomus dokumentus, taip pat ir siūlomo įkeisti turto vertinimą, sutiko įsigyti ir įsigijo 467 800 Lt dydžio Nacionalinės kredito unijos pajų, prievolės įvykdymui pasiūlė įkeisti už paskolos lėšas įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

27.5. Nesutiktina su skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovai, spręsdami dėl paskolos UAB „Max Real“ išdavimo, privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, nes Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma ne individuliu, o masiniu būdu. Be to, teismas nevertino byloje esančių duomenų, kad viešajame registre nurodyti duomenys apie žemės sklypų vidutinės rinkos vertę gerokai neatitinka realiosios vertės. Teismas nevertino, kad viešasis registras žemės sklypų vertę nustatė atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, nors paskolos gavėja žemės sklypus pirko ne žemės ūkio, o kaimo turizmo veiklai vykdyti. Teismas nevertino duomenų, iš kurių matyti, kad viename iš žemės sklypų yra išlikusios buvusios sodybos liekanos, kurios suteikia teisę tokią sodybą atstatyti.

27.6. Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovai turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodytas investicinio turto vertinimas ir jog turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Šioje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas, o ne investicinio turto vertinimas, kaip nepagrįstai teigiama skundžiamame sprendime, todėl atsakovai neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šiuo dokumentu bet kuriuo teisėtu tikslu.

27.7. Nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovų atlikti neteisėti veiksmai pažeidė Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III sk. 3.9 punkto normą. Nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi ne šia, o 3.6 punkto norma, nustatančia, jog paskolų, skirtų įvairios paskirties žemės sklypų įsigijimui, maksimalus paskolos dydžio ir įkeisto turto vertės santykis juridiniams asmenims gali siekti 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės, jei juridinis asmuo generuos pajamas iš įsigyto turto, kurių pakaks paskolai padengti. Nagrinėjamu atveju paskolos gavėja UAB „Max Real“ tenkino ieškovės Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III sk. 3.6 p. nurodytas sąlygas, todėl jai galėjo būti išduota paskola, sudaranti 53,74 proc. įkeičiamo turto vertės, kuri sudarė 7 258 000 Lt. Be to, priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys paskolų komiteto bei valdybos posėdžių protokolai patvirtina, kad atsakovai vertino tiek paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą, tiek paskolos gavėjo pateiktą verslo planą bei padarė išvadą, kad esamų ir planuojamų paskolos gavėjo pajamų užteks mėnesinėms įmokoms dengti. Posėdžių protokoluose esant duomenų apie paskolos gavėjo parengtą verslo planą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien subjektyviais ieškovės paaiškinimais, kad verslo planas ieškovei buvo pateiktas tik jau po paskolos komiteto valdybos sprendimų suteikti paskolą priėmimo.

27.8. Atsakovai nepažeidė jiems, kaip vadovams, pagal CK 2.87 straipsnį tenkančių pareigų bei neviršijo įprastos ieškovės ūkinės komercinės rizikos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą.

27.9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų kaltės, skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos. Nors šis teismas tokios savo išvados skundžiamame sprendime plačiau nepagrindė, tačiau galima suprasti, jog teismas atsakovų kaltę sutapatino su neteisėtais atsakovų veiksmais ir nustatęs pastaruosius, atsakovų kaltę preziumavo. Tačiau atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, todėl neegzistuoja ir jų kaltė. Be to, atsakovų kaltės nebuvimą pagrindžia ir tai, kad nėra duomenų, jog atsakovai kaip nors iš anksto būtų susitarę ir (ar) įsipareigoję pritarti paskolos išdavimui ir (ar) būtų žinoję, kad paskolos gavėja paskolos negrąžins ir nevykdys kitų įsipareigojimų. Kadangi žala ieškovei atsirado dėl nuo atsakovų valios nepriklausančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovų kaltės.

27.10. Skundžiamo sprendimo išvados dėl turto vertinimo ataskaitos yra nepagrįstos, be to, ieškovės, kaip kredito įstaigos, besiverčiančios įvairių finansinių paslaugų teikimu, gaunant už tai pelną bei prisiimant su tokia veikla susijusią riziką, normali ūkinė rizika labai skiriasi nuo kitų juridinių asmenų rizikos. Santykiuose su UAB „Max Real“ tokia ieškovės rizika nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad dėl nepasiteisinusios rizikos kilusios neigiamos pasekmės gali būti perkeliamos atsakovams, kurie vadovavosi savo srities profesionalo, t. y. atestuoto turto vertintojo, apsidraudusio savo civilinę atsakomybę, parengta ir pasirašyta teisės aktų reikalavimus atitinkančią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei joje nurodyta siūlomo įkeisto nekilnojamojo turto rinkos verte. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad normali kredito įstaigos ūkinė rizika buvo viršyta, nepagrįsta.

27.11. Skundžiamo sprendimo nepagrįstumas taip pat pasireiškia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos dydžio, nevertino fakto, kad paskolos gavėja UAB „Max Real“, kreipdamasi dėl paskolos išdavimo įsigijo 468 000 Lt dydžio ieškovės pajų ir kad ši pinigų suma yra likusi pas ieškovę. Nors pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl žalos dydžio grindė tuo, jog pajus teisiškai negali būti įskaitomas į paskolą, tačiau net ir tokio įskaitymo negalimumas, kurio teismas nepagrindė jokiomis teisės normomis, nepakeičia fakto, kad ieškovė yra pasilikusi iš paskolos gavėjos gautą 468 000 Lt sumą.

27.12. Teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, nepagrįstai atsakovų veiksmais padarytą žalą sutapatino su visa paskolos gavėjos gauta ir negrąžinta paskolos suma kartu su jai priskaičiuotomis nesumokėtomis palūkanomis. Palūkanų dydis bei jų mokėjimo prievolė buvo nustatyta paskolos sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir paskolos gavėjos, o atsakovai šios paskolos sutarties šalimi nebuvo bei jokia forma neišreiškė savo valios, kad jų atžvilgiu galėtų būti skaičiuojamos prašomos priteisti palūkanos.

27.13. Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumento, jog žala ieškovei atsirado ne dėl to, jog atsakovai, susipažinę ir įvertinę jiems pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą suteikti UAB „Max Real“ paskolą, o dėl to, jog ši įmonė, gavusi paskolą, po kurio laiko nustojo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog tuo atveju, jei UAB „Max Real“ būtų tinkamai vykdžiusi savo prisiimtus įsipareigojimus, ieškovei žala nebūtų kilusi. Tai paneigia priežastinį ryšį, kaip būtinosios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą, nes atsakovai, kaip vadovaujamas pareigas pas ieškovę einantys asmenys, asmeniškai neprisiimdavo atsakomybės už tai, kaip ieškovės kontrahentai vykdys savo įsipareigojimus bei negali būti laikomi atsakingais, jei ieškovės kontrahentai dėl kokių nors priežasčių jų nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad valdybos ir paskolų komiteto teigiami sprendimai yra privaloma paskolos išdavimo sąlyga, todėl žala yra sukelta bendrais neatsitiktiniais veiksmais. Tiek paskolų komitetas, tiek valdyba privalo visapusiškai įvertinti visą pateiktą medžiagą, t. y. įsitikinti skolininko patikimumu, mokumu, verslo plano ekonominiu pagrįstumu, užtikrinimo priemonės pakankamumu, o šiai esant nepakankamai, gali nustatyti trūkumus ir atidėti paraiškos nagrinėjimą arba paskolos nesuteikti.

29.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jei apeliantai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, elgęsi apdairiai ir rūpestingai, apeliantai būtų paskolos neišdavę. Įkeičiamo turto vertė buvo nepagrįsta, todėl užtikrinimo priemonė neatitiko jai keliamų reikalavimų. Kad turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta akivaizdžiai per didelė vidutinė rinkos vertė, pagrindžia tai, jog pagal VĮ Registrų centro 2012 m. gegužės 23 d. duomenis nustatyta įkeisto turto bendra vidutinė rinkos vertė buvo net 146 kartus mažesnė. Atsakovai, turėdami įvairius duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, matydami, jog tarp turto vertinimo ataskaitoje ir VĮ Registrų centro pateiktų duomenų egzistuoja labai didelis kainų skirtumas, privalėjo atsižvelgti į šį kainų skirtumą ir įvertinti padėtį rinkoje, o ne išimtinai vadovautis turto vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis. Atsakovai, veikdami kaip protingi ir rūpestingi asmenys, būdami savo srities profesionalais, kuriems, be kita ko, yra keliami didesni atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 7 258 000,00 Lt vertė už įkeistą turtą yra nepagrįsta.

29.3. Atsakovai formaliai įvertino laiduotojos UAB „Ordalys“ pateiktus dokumentus ir nustatė, kad UAB „Ordalys“ finansinė būklė yra „patenkinama“. Paskolų komitetas ir valdyba netikrino, ar UAB „Ordalys“ pateikė teisingus duomenis, būtinus jo rizikai įvertinti. Iš viešai prieinamų šaltinių matyti, jog UAB „Ordalys“ piktybiškai tris ar daugiau metų VĮ Registrų centrui neteikia finansinių ataskaitų, paskutiniais turimais oficialiais duomenimis (2011 m. sausio 1 d.), UAB „Ordalys“ apyvarta buvo 0-5000 Eur, todėl tikėtina, kad pateikti neaudituoti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos neatspindėjo tikrosios įmonės padėties. Be to, ir skolininkės UAB „Max Real“, ir UAB „Ordalys“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – D. R. Taigi byloje pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, kad apeliantai išdavė paskolą itin aplaidžiai ir nerūpestingai, pažeisdami teisės aktuose nustatytas pareigas, ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl atlikę šiuos neteisėtus veiksmus sukėlė kredito unijai žalą ir šią žalą privalo atlyginti. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog bylos aplinkybės įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos ribų viršijimą, o atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

29.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pajus negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą. Atitinkamo dydžio pajus tik suteikia teisę unijos nariui gauti atitinkamo dydžio paskolą atitinkamomis sąlygomis. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Pajus nėra paskolos užtikrinimo priemonė, o unijos kapitalo pakankamumo užtikrinimo priemonė. Pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus draudžiama. Skolininko suformuotas pajus nėra pagrindas ieškovės patirtai žalai mažinti. Jei skolininkas nebūtų unijoje suformavęs atitinkamo dydžio pajaus, iš apeliantų priteistinas žalos dydis būtų didinamas nesumokėto pajaus dydžiu. Apeliantai iš esmės prašo įskaityti ieškovei sukeltus nuostolius su skolininko įmokėtu pajumi, tačiau pajaus įskaitymas yra draudžiamas. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad skolininkas (unijos narys) neturi teisės reikalauti grąžinti pajų arba jį įskaityti, jei paskola nėra grąžinta.

Žemesnės instancijos teismas

29.9. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastinio ryšio egzistavimą. Sprendime konstatuota, kad: 1) valdybos ir paskolų komiteto sprendimai yra privaloma paskolos išdavimo sąlyga; 2) jei atsakovai prieš priimant sprendimą išduoti paskolą būtų ėmęsi priemonių nustatyti, ar ataskaitoje nurodyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę įkeitimui, pagal byloje esančius įrodymus, paskola nebūtų duota (CK 6.247 str.). Šiuo atveju atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą UAB „Max Real“ verslo finansavimą. Tai reiškia, kad ieškovės nuostoliai turi būti siejami su išduota paskolos verte (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi tarp visų apeliantų veiksmų egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys, kadangi, jei nebūtų apeliantų neteisėtų veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.