Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys D. B., V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo, todėl byla nagrinėta pareiškėjai antstolei Redai Vizgaudienei, suinteresuotam asmeniui D. B. nedalyvaujant, prašymų negauta, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai; antstolė informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. vykdomosios bylos Nr. 0074/23/00700 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-25 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-471-1048/2022 dėl D. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi H. Š.

6. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-471-1048/2022), be kita ko pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 patvirtinta ieškovo D. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka ir nustatyta nauja bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis:

1. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį. Savaitgalio bendravimo laikotarpis prasideda nuo penktadienio dienos, po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, iki sekmadienio 19.30 val. vakaro.

2. 1-ame punkte nurodytais bendravimo laikotarpiais sūnaus perdavimo-paėmimo būdas nustatomas sekančiai: penktadienio dieną po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sūnų pasiima D. B. Savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakaras 19.30 val.) sūnų parveža D. B. į sūnaus gyvenamąją vietą.

3. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.

4. D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, valstybines šventes, neporiniais metais – Naujuosius Metus, Šv. Velykas, paimant sūnų viena diena anksčiau prieš šventes iš jo gyvenamosios vietos, t. y. jeigu tai būtų darbo diena – po ugdymo įstaigos užimtumo pabaigos, o jeigu tai būtų ne darbo diena – 9.00 val. ryte iš sūnaus gyvenamosios vietos, ir parvežant sūnų paskutinės šventinės dienos vakarą iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

5. V. Š.neporiniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, valstybines šventes, poriniais metais - Naujuosius Metus, Šv. Velykas.

6. Sūnus H. Š. su D. B. praleidžia Tėvo dieną, su V. Š.– Motinos dieną.

7. Neturint galimybės perduoti ar pasiimti sūnaus savo bendravimo nustatytu laikotarpiu, šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie pasiėmimo ar perdavimo negalimumą, įspėjant viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute) ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

8. Šalys susitaria, kad jeigu sūnui esant pas D. B. pablogėja sūnaus sveikata, t. y. jei pakyla sūnaus kūno temperatūra 37,5 laipsnių ir daugiau ir būtina gydytojo konsultacija, D. B. nedelsiant susisiekia su sūnų gydančiu gydytoju telefonu ar nuveža vaiką pas gydytoją vizitui. Gydytojui paskyrus gydymą, vaistus, D. B. nuperka vaistus sūnui ir suderinęs su V. Š. sūnaus parvežimo laiką, sūnų parveža į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas serga ir nėra vedamas į darželį, V. Š. nedelsdama informuoja vaiko tėvą D. B. apie vaiko sveikatos būklę ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. paštu).

9. D. B. poriniais metais bendrauja sūnaus gimtadienio dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.

10. D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario.

11. Šalys įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoti vienas kitą apie planuojamas atostogas, su tikslu suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.

12. Šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį suderintų atostogų metu bei kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgiant į šalių sutartą bendravimo tvarką įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuojant vienas kitą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, perduodant keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiui vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasą).

13. Šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama).

14. Šalims bendrai sutarus galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. e2A-765-618/2022).

8. 2023-05-11 V. Š. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kadangi vaiko tėvas nuolat nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1-3 punktų, tai yra nustatytu laiku nepasiima vaiko iš darželio darbo dienomis, savaitgaliais, nesilaiko vaiko grąžinimo į namus tvarkos, todėl prašo skolininkui skirti baudą.

9. 2023-05-11 patvarkymu antstolė priėmė vykdyti V. Š. pateiktą vykdomąjį dokumentą; išaiškino vaiko tėvui D. B. jo teises ir pareigas. 2023 m. rugpjūčio 2 d. antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo nurodyta, kad susisiekęs su antstole telefonu skolininkas D. B. informavo, kad dažnai dėl darbo reikalų negali nustatytu laiku paimti sūnaus, su išieškotoja dėl bendravimo tvarkos nepavyksta susitarti.

10. Vykdomojoje byloje taip pat pateikti 2023 m. gegužės 17 d., 24 d., 31 d., 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. liepos 27 d. (pridedami šalių susirašinėjimą patvirtinantys įrodymai) išieškotojos pranešimai, kad skolininkas nuolat nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti išieškotojos pranešimai, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d., 17 d., 2023 rugsėjo 7 d. (pridedami šalių susirašinėjimą patvirtinantys įrodymai) vaiko tėvas ir toliau nuolat nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos.

11. Kadangi vaiko motina ne vieną kartą kreipėsi dėl pasikartojančių pažeidimų, antstolė, įvertinusi išieškotojos prašymą, surašė ir pateikė teismui 2023 m. liepos 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas) ir prašo spręsti klausimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo.

Dėl pareiškimo reikalavimų

12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

13. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Taip pat teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

14. Pateiktu pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo antstolė prašo už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos tęstinį nevykdymą taikyti nutarties nevykdančiam asmeniui D. B. įstatyme numatytas pasekmes, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad D. B. nevykdo savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, tai yra nebendrauja su vaiku taip, kaip numatyta teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje. Išieškotoja papildomai paaiškino, kad bendravimo tvarkos nevykdymas jai sukelia nepatogumų, planuojant darbus ir darbo grafiką, dėl ko patiriami ir materialiniai nuostoliai.

15. Vykdomojoje byloje ir teismo posėdžio metu pateikti vaiko tėvų susirašinėjimai SMS žinutėmis, iš kurių matyti, kad vaiko tėvas informuoja išieškotoją, kad bendravimo tvarka nevykdoma dėl užimtumo darbe, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, skolininkas neteikė. Išieškotoja paaiškino ir pateiktos SMS žinutės patvirtina, kad tėvas visiškai nesilaiko vaiko paėmimo darbo dienomis grafiko, pavyzdžiui, darbo dienomis vaiką paima tik 1 kartą, nors turėtų pasiimti 2 kartus, ne visada pasiima ir kas antrą savaitgalį, negrąžina vaiko į namus iki nustatytos valandos. Skolininkas teisinasi, kad dėl darbo negali laikytis nustatytos tvarkos.

16. Šiuo atveju pažymėtina, kad užimtumas darbe neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti tėvo pareigas ir teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, dėl kitokios bendravimo tvarkos šalys nesusitarė, be to, bendravimo tvarka neturi būti patogi vien tik vaiko tėvui. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas privalomų antstolės nurodymų nevykdo, su antstole nebendradarbiauja, į pareiškimą dėl baudos skyrimo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismui nežinomos sprendimo nevykdymo priežastys. Kadangi vaiko motina taip pat dirba ir privalo pasirūpinti vaiku, toks skolininko elgesys jai sukelia papildomų sunkumų, iš anksto planuojant savo ir vaiko dienotvarkę, kyla papildomų rūpesčių ir išlaidų, pasirūpinant vaiku tuo metu, kai skolininkas nevykdo savo pareigų. Vaiko motina paaiškino ir tai, kad skolininkas niekaip nesistengė kompensuoti bendravimo laiko, kai negalėjo bendrauti su vaiku.

17. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog vykdant teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, turi būti pasiektas jų tikslas, tai yra užtikrintas skolininko bendravimo su sūnumi tvarka, nes nepilnametis vaikas taip pat turi teisę ir interesą į šeimos ryšius, tai yra bendrauti su tėvu. Pareiškimo nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad tėvo ir vaiko ryšys yra glaudus, vaikas labai nori bendrauti su tėvu, kaip paaiškino išieškotoja, vaikas žino, kokiomis dienomis tėvas jį turi pasiimti, todėl jo labai laukia, o kai nepasiima, liūdi, tai neigiamai veikia vaiką.

18. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendravimo tvarka vykdoma tik iš dalies ir tai pažeidžia tiek išieškotojos, tiek vaiko interesus. Šiuo atveju dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo yra atsakingas vaiko tėvas. Esant sunkumams vykdant nustatytą bendravimo tvarką, skolininkas privalo kooperuotis su vaiko motina, atsakingai dėti visas įmanomas pastangas, siekiant realaus teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo (CPK 18 straipsnis). Tuo atveju, jei nustatyta tvarka visiškai nebeatitinka skolininko faktinės situacijos, jis privalo inicijuoti teisminį procesą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

19. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Abiejų tėvų pareiga yra stengtis ir imtis aktyvių veiksmų, kad bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai ir labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

20. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra konkreti bei aiški, todėl privalo būti vykdoma, bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko tėvas tinkamai nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu ir sprendimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skolininkas teismo sprendimu nustatytų reikalavimų neįvykdė, todėl jo neveikimas sukelia teisines pasekmes ir yra pagrindas baudos skyrimui dėl sprendimo neįvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo baudos skyrimo, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą.

22. Vertinant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad skolininkas nevykdė teisėtų antstolės reikalavimų, su ja nebendradarbiavo, toks skolininko elgesys apsunkino vykdymo procesą, pažeidė išieškotojos, nepilnamečio vaiko teises. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros principu, siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį, t. y. skatintų asmenį, kuris turi pareigą vykdyti teisėtą reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau suinteresuotas asmuo D. B. dėl sprendimo nevykdymo nebuvo baustas, jam skirtina vienkartinė 150 Eur bauda, kuri skirtina išieškotojos naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis), kadangi tai labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

23. Pažymėtina, kad baudos skyrimas neatleidžia D. B. nuo 2022 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotam asmeniui D. B. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-25 vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nevykdymą skirti 150 Eur baudą išieškotojos V. Š. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei vykdomąją bylą Nr. 0074/23/00700.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.