Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-765-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: e2A-765-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06305-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: V. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-765-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06305-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei V. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimus: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nustatytą bendravimo su sūnumi H. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ieškinyje nurodytu būdu; pakeisti teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

Šalies argumentai

1.1 Ieškovas nurodė, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka yra netinkama. Komunikacija su atsakove nepasikeitė, atsakovė ir toliau kuria konfliktines situacijas, bendrauti su ja sudėtinga dėl agresyvaus ir pikto būdo. Atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieškovu labai agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, nuteikinėja šalių nepilnametį sūnų prieš ieškovą. Dėl tokio atsakovės elgesio sūnus pradėjo vengti tiesioginio tėvų kontakto. Bendravimo tvarkos pakeitimo tikslas yra užtikrinti sūnui stabilią emocinę ir psichologinę aplinką. Ieškovas siekia, kad bendravimo su sūnumi periodas taptų šiek tiek ilgesnis, o grąžinimo laikas užtikrintų galimybę pasiimti ir grąžinti sūnų nesusitinkant su jo motina. Ilgesnis matymosi laikas užtikrintų ryšio tarp tėvo ir sūnaus stiprinimą. Bendravimo tvarkos 2-ajame punkte numatytą sąlygą ieškovas siekia pakeisti dėl savo užimtumo. Be to, nurodytoje sąlygoje numatytas bendravimo laikas yra labai trumpas. Ieškovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovas užima direktoriaus pareigas dviejose įmonėse, trečiojoje užima direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl ieškovo užimtumas yra didelis, be to, turi dar du vaikus iš pirmosios santuokos ((duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad tarp jo ir sūnaus ryšys yra labai stiprus, santykiai labai draugiški, sūnus visuomet labai džiaugiasi išvydęs ieškovą, noriai su ieškovu bendrauja, leidžia laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 iš ieškovo D. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. Š. ir priteisė iš ieškovo D. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. Š., mokant periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė V. Š. uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 patvirtintą ieškovo D. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. Š. tvarką ir bendravimo tvarką išdėstė tokiomis sąlygomis: a) D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį; savaitgalio bendravimo laikotarpis prasideda nuo penktadienio dienos po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos ir yra iki sekmadienio 19.30 val. vakaro; b) 1-ame punkte nurodytais bendravimo laikotarpiais nustatomas toks sūnaus perdavimo ir paėmimo būdas: penktadienio dieną po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sūnų pasiima D. B.; savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakare 19.30 val.) sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą parveža D. B.; c) D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.; d) D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia šv. Kūčias, šv. Kalėdas, valstybines šventes, neporiniais metais – Naujuosius Metus, šv. Velykas, pasiimdamas sūnų viena diena anksčiau prieš šventes iš jo gyvenamosios vietos, t. y. jeigu tai būtų darbo diena, – po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos, o jeigu tai būtų ne darbo diena, – 9.00 val. ryte iš sūnaus gyvenamosios vietos, ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos vakarą iki 19.30 val.; e) V. Š. neporiniais metais su sūnumi švenčia šv. Kūčias, šv. Kalėdas, valstybines šventes, poriniais metais – Naujuosius Metus, šv. Velykas; f) sūnus H. Š. su D. B. praleidžia Tėvo dieną, su V. Š. – Motinos dieną; g) neturėdamos galimybės perduoti ar pasiimti sūnaus nustatytu bendravimo laikotarpiu, šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie pasiėmimo ar perdavimo negalimumą, įspėdamos viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute) ne vėliau nei prieš 24 valandas; h) šalys susitaria, kad, jeigu sūnui esant pas D. B. pablogėja sūnaus sveikata, t. y. jei sūnaus kūno temperatūra pakyla iki 37,5 laipsnio ir daugiau ir būtina gydytojo konsultacija, D. B. nedelsdamas susisiekia su sūnų gydančiu gydytoju telefonu ar nuveža vaiką pas gydytoją; gydytojui paskyrus gydymą, vaistus, D. B. nuperka vaistus ir suderinęs su V. Š. sūnaus parvežimo laiką parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą; jeigu vaikas serga ir nėra vedamas į darželį, V. Š. nedelsdama informuoja vaiko tėvą D. B. apie vaiko sveikatos būklę ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. paštu); D. B. poriniais metais bendrauja su sūnumi jo gimtadienio dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; i) D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų – vasaros, rudens, žiemos, pavasario; j) šalys įsipareigoja iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 1 mėnesį informuoti viena kitą apie planuojamas atostogas tam, kad suderintų kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu; k) šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį suderintų atostogų metu ir kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgdamos į šalių sutartą bendravimo tvarką, įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuodamos vienas kitą ne vėliau nei prieš du mėnesius, perduodamos keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiam vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasą); l) šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo su vienu iš tėvų vietoje bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su tėvu (mama); m) šalims susitarus, galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo D. B. atsakovei V. Š. 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai (aprašytina tik ta sprendimo dalis, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):

2.1. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl didžiosios dalies ieškovo siūlomos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nuostatų, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkos dalį dėl bendravimo su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais, pakeičiant į bendravimą su vaiku kas antrą trečiadienį. Ieškovas reikalavimą grindžia savo užimtumu darbo veikloje. Teismas nusprendė, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti šią bendravimo tvarkos dalį. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovui, tiek atsakovei dėl darbo veiklos nėra galimybės kiekvienos darbo dienos vakarą pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos, todėl šia pareiga privalo dalytis abu tėvai. Pažymėjo, kad teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatyta, jog atsakovė tris kartus per savaitę pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos, ieškovas – du kartus. Teismas akcentavo, kad ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka šalių nepilnamečiam sūnui patinka, jis priprato prie tokios tvarkos, sūnus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį laukia į darželį atvyksiančio tėvo, kuris jį pasiima ir vežasi į savo namus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarkos dalį dėl ieškovo bendravimo su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais.

2.2. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos b punkte numatytos aplinkybės, jog savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakarą) vaiko pasiimti iš tėvo gyvenamosios vietos atvyksta mama (atsakovė). Ieškovas šį reikalavimą teismo posėdžio metu grindė aplinkybe, kad, mamai atvykus pasiimti sūnaus, jis pamatytų, kaip susitinka jo tėvai. Teismas akcentavo, kad ieškovas ieškinyje nurodė priešingas aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei savaitgaliais pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad vaiko pasiėmimo tvarka yra taikoma beveik trejus metus, be to, vaikui gyvenant kartu su atsakove, jai tenka didesnė vaiko priežiūros našta.

2.3. Vertindamas f ir h punktuose nurodytą bendravimo tvarką, teismas pažymėjo, jog tai yra pertekliniai punktai, nes perduodant vaiką vienam iš tėvų kyla neginčytina pareiga paruošti vaiką, sudėti jo daiktus ir perduoti vaiką pasiimančiam tėvui ar motinai.

2.4. Vertindamas ieškovo siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatytą j punktą, teismas pripažino, jog šiame punkte numatytos tėvų teisės ir pareigos yra numatytos įstatyme, jos yra bendro pobūdžio, punkte nėra apibrėžta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, todėl šis punktas neįtrauktinas į naują ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

2.5. Teismas nurodė, jog kiti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos punktai koreguotini atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, ieškovo ir atsakovės teismo posėdyje padarytas nuolaidas ir susitarimą. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks šalių sūnaus poreikius ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (ieškovui) maksimaliai bendrauti su sūnumi.

2.6. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl išlaikymo sūnui padidinimo, ieškovo pasiūlyti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai nėra susiję su nepilnamečio vaiko interesų gynimu, o labiau susiję su paties ieškovo interesų gynimu, be to, atsakovė nuolaidų būdu sutiko su dalimi siūlomos bendravimo tvarkos, o kita ieškinio dalis atmestina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas iš atsakovės ieškovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė, iš ieškovo atsakovei priteisė 850,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimo antrajame ir trečiajame punktuose, ir išspręsti klausimą iš esmės: priimti naują sprendimą ir patenkinti apelianto patikslinto ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos, nustatytos b, c, f, h punktuose; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovas nurodo, jog teismas, nuspręsdamas dėl ginčijamų bendravimo tvarkos punktų, aptarė vienintelį apelianto argumentą – apelianto užimtumą – ir neskyrė dėmesio kitam svarbiam aspektui – tėvų konfliktiškiems santykiams ir jų įtakai mažamečiam vaikui.

3.2. Skundžiamu sprendimu palikta galioti senoji bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia vaiko interesus. Numatyta 2 valandų antradieniais ir ketvirtadieniais bendravimo trukmė, įvertinus vaiko apsirengimui, nuvežimui ir parvežimui skiriamas 30 minučių, yra neracionali. Ji daro psichologinę žalą mažamečiui, nes jis tiesiog nespėja pasidžiaugti savo tėčiu. Apeliantas teismui paaiškino, kad sūnus būtent antradienio ir ketvirtadienio dienomis pasibaigus bendravimo laikui vežamas namo labai liūdi ir išgyvena, kad tiek mažai laiko praleido su tėčiu.

3.3. Atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieškovu labai agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, nuteikinėja mažametį sūnų prieš ieškovą, tai daro vaiko akivaizdoje. Toks atsakovės elgesys mažamečiam sūnui daro emocinę ir psichologinę žalą, taip yra iškreipiamas vaiko požiūris į svarbias socialines vertybes, tokias kaip šeimos paveikslas, tėvo svarba vaiko gyvenime.

3.4. Apelianto užimtumas visiškai apriboja jo galimybes bendrauti su vaiku kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Palikta galioti tokia tvarka užprogramuos teismo sprendimo nevykdymą.

3.5. Teismas byloje apskritai nederino vaiko ir tėvų interesų, nes daugiausiai dėmesio skyrė šalių užimtumo klausimams ir nesigilino į atsakovo paaiškinimus, kad būtent vaiko pasiėmimo ir perdavimo metu dėl atsakovės retorikos, emocijų yra daroma žala vaikui. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti tiesioginio kontakto su vaiko motina, buvo pasirinktas bendravimo tvarkos modelis, užtikrinantis retesnį vaiko pasiėmimą, bet ilgesnį nepertraukiamą laiko praleidimą su tėčiu, tiesioginio bendravimo su vaiko motina eliminavimą dėl konfliktinių santykių (apelianto ieškinio reikalavimo b punktas, įpareigojantis tik kas antrą savaitgalį atvykti pačiai atsakovei pasiimti mažamečio iš tėvo namų).

3.6. Sprendime nėra išskirtos esminės aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę teismo sprendimo priėmimui, nėra išsamiai atsakyta ir argumentuota, kodėl teismas vieną aplinkybę pripažino pagrįsta, o kitą atmetė kaip nepagrįstą, neturinčią teisinės reikšmės. Taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nesilaikyta gausios kasacinio teismo praktikos, susijusios su įrodymų vertinimu.

3.7. Iš teismo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad nesilaikyta apelianto ir atsakovės interesų, susijusių su pareigomis vaikui, derinimo principų. Teismui argumentuojant dėl tėvų užimtumo yra akcentuojamas tėvų pareigų lygiateisiškumas, tačiau nekalbama apie lygias tėvų teises ir pareigas pateikiant argumentus dėl to, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos.

3.8. Sprendime nurodyta, kad ieškovo bendravimo tvarkos f ir h punktai yra pertekliniai, tačiau neaišku, kodėl teismas padarė tokią išvadą, kuo ji paremta. Apeliantas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vaikas jam beveik visada perduodamas be rūbelių ar būtinų jo daiktų. Sprendime nenurodyti argumentai, kodėl šias apelianto nurodytas aplinkybes teismas laikė nesvarbiomis, įrodytomis ar neįrodytomis.

3.9. Teismas tenkino dalį apelianto ieškinio, taigi privalėjo procentine išraiška apskaičiuoti ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, įvertinti ją pinigine išraiška ir paskirstyti tarp šalių. To nebuvo padaryta, taip buvo pažeistos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

3.10. Teismas nurodė, kad atsakovė nuolaidų būdu sutiko su dalimi ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos, o kitą ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų dalį teismas atmetė. Ieškovas pažymi, kad byla nebuvo užbaigta taikos sutartimi, tarp šalių nebuvo sudaryta taikos sutartis ir dėl dalies sąlygų, todėl, teismui patenkinus dalį ieškinio, dalis bylos reikalavimų buvo patenkinta, dalis atmesta, ši patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija turėjo būti įvertinta pinigine išraiška, paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė nurodo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vaiko interesais, jo noru bendrauti dažniau, t. y. taip, kaip buvo nustatyta 2019 m. gegužės 31 d. teismo sprendime. Svarbu tai, kad sūnus prie esamos bendravimo tvarkos yra pripratęs. Ieškovas akcentuoja, kad jo santykiai su vaiku yra geri ir vaikas noriai su juo bendrauja, todėl teismo išvada, kad vaikas su tėvu nori ir yra įpratęs bendrauti ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, yra logiška ir teisinga.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas teigia, kad bendravimas su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį yra per trumpas, ir tai pažeidžia vaiko interesus. Vaiko interesus pažeistų tokių susitikimų su tėvu nebuvimas. Vaikas pageidauja matyti tėvą kuo dažniau, nors ir neilgai. Tai teigiamai veikia vaiko emocinę būklę.

4.3. Konfliktai tarp tėvų negali būti pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Tėvų tarpusavio konfliktai nėra šios bylos dalykas. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad susitikimo su tėvu dieną vaikas vienas išeina iš namo, kuriame gyvena, atsakovė jo nelydi. Ieškovas vaiko laukia savo automobilyje prie namo vartų. Tokiu pačiu būdu vaikas yra sugrąžinamas į namus po susitikimo su tėvu. Antradieniais ir ketvirtadieniais ieškovas vaiką paima iš darželio, o ateityje paims iš mokyklos. Taigi apeliantas su atsakove nesusitinka, nes vaiko perdavime ir grąžinime atsakovė nedalyvauja.

4.4. Akivaizdu, kad ieškovas siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia yra patogi jam, bet visiškai neatsižvelgia į mažamečio vaiko ir atsakovės interesus.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas pažymėjo, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos. Apeliantas tokį reikalavimą grindžia šalių lygybės principu. Atsakovės nuomone, tai yra ne lygių pareigų klausimas, o nepagrįstos apelianto ambicijos. Vaiko gyvenime turi būti stabilumas ir pastovumas. Visą laiką paskutinius trejus metus apeliantas paimdavo ir grąžindavo vaiką į jo namus; nėra jokios būtinybės keisti įprastą tvarką; tai paveiktų jautrią vaiko psichiką ir sudarytų pagrindą tėvų tarpusavio konfliktams.

4.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka proporcingumo principą. Be to, teismas gali nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nepilnamečio vaiko H. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. Š.; iš D. B. nepilnamečiam sūnui H. Š. priteistas išlaikymas, mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V. Š.; nustatyta D. B. ir nepilnamečio sūnaus H. Š. bendravimo tvarka. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio: pakeitė teismo sprendimu nustatytą ieškovo D. B. bendravimo su sūnumi tvarką ir patvirtino naują bendravimo tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis, taip pat pakeitė teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktų, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu.

Dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkto

8. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkte numatyta, jog D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val. Apeliantas nesutinka su šia sprendimo dalimi, prašo, jog dėl šios bendravimo tvarkos dalies būtų patvirtinta jo patikslintame ieškinyje c punkte numatyta bendravimo tvarka: D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. pirmosios ir trečiosios savaitės trečiadienį iki kitos dienos – ketvirtadienio – ryto; trečiadienio dieną po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos tėvas pasiima vaiką pas save į namus per naktį ir ketvirtadienio ryte iki vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pradžios grąžina vaiką į ugdymo įstaigą.

9. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalims nepavyko susitarti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkos dalį dėl numatyto bendravimo su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tokio ieškovo reikalavimo pagrįstumą, nurodė, jog ieškovas reikalavimą grindžia užimtumu darbo veikloje. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji taip pat yra užimta darbo veikloje. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalies pakeitimą, nusprendė, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti bendravimo tvarkos dalį. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kaip nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo darbo veikla, dėl kurios nebėra galimybės vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl darbo veiklos neturi galimybės kiekvienos darbo dienos vakarą pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos, todėl šia pareiga privalo dalytis abu tėvai. Teismas pažymėjo, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką atsakovei numatyta pareiga tris kartus per savaitę pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos, ieškovui – du kartus. Teismas akcentavo, kad ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka šalių nepilnamečiam sūnui patinka, jis priprato prie tokios tvarkos, sūnus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį laukia į darželį atvyksiančio tėvo, kuris jį pasiima ir vežasi į savo namus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, jog nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos dalį dėl ieškovo bendravimo su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

10. Apeliantas, nepritardamas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies argumentams, teigia, jog palikta galioti senoji bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia vaiko interesus; ji daro psichologinę žalą mažamečiui, nes jis tiesiog nespėja pasidžiaugti savo tėčiu; sūnus būtent antradienio ir ketvirtadienio dienomis pasibaigus bendravimo laikui vežamas namo labai liūdi ir išgyvena, kad tiek mažai laiko praleido su tėčiu. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieškovu labai agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžiu, nuteikinėja mažametį sūnų prieš ieškovą, tai daro vaiko akivaizdoje. Palikta galioti tokia tvarka dėl apelianto užimtumo užprogramuos teismo sprendimo nevykdymą. Apelianto nuomone, teismas byloje apskritai nederino vaiko ir tėvų interesų, nes daugiausiai dėmesio skyrė šalių užimtumo klausimams ir nesigilino į atsakovo paaiškinimus, kad būtent vaiko pasiėmimo ir perdavimo metu dėl atsakovės retorikos, emocijų yra daroma žala vaikui. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti tiesioginio kontakto su vaiko motina, buvo pasirinktas bendravimo tvarkos modelis, užtikrinantis retesnį vaiko pasiėmimą, bet ilgesnį nepertraukiamą laiko praleidimą su tėčiu, tiesioginio bendravimo su vaiko motina eliminavimą dėl konfliktiškų santykių (apelianto ieškinio reikalavimo b punktas, įpareigojantis atsakovę tik kas antrą savaitgalį atvykti pasiimti mažamečio iš tėvo namų).

11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame nutarties punkte nurodytų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, akcentuotina, jog bendravimo tvarka visų pirma turi būti tenkinami vaiko interesai, nes bendravimo tikslas yra saugaus ir stabilaus ryšio su abiem tėvais užtikrinimas. Taikydamas vaiko interesų prioriteto principą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti jau nusistovėjusią ir susiformavusią vaiko bendravimo su tėvu antradieniais ir ketvirtadieniais tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka nustatyta dar 2019 metais, taigi taikoma jau daugiau nei trejus metus. Nors ieškovas teigia, kad ši tvarka kenkia sūnaus interesams, nes būtent antradieniais ir ketvirtadieniais jis liūdi dėl per trumpo bendravimo su tėčiu laiko, tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka (kas antrą trečiadienį) neužtikrins to, jog vaikas nepatirs neigiamų emocijų išsiskirdamas su tėčiu kas antros savaitės ketvirtadienio rytą. Iš esmės ieškovas siekia sumažinti bendravimo su vaiku intensyvumą, siūlydamas vietoj bendravimo dvi dienas kiekvieną savaitę nustatyti bendravimą kas antrą savaitę vieną dieną. Kolegija nemano, jog tokia ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, nes iš esmės mažinamas bendravimo su tėčiu darbo dienomis intensyvumas, be to, keičiama jau nusistovėjusi bendravimo tvarka, prie kurios, kaip nurodė atsakovė, vaikas jau yra įpratęs. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog galiojanti bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais tvarka kenktų vaiko interesams. Jo argumentai, susiję su tokia bendravimo tvarka daroma žala mažamečiui, grįsti iš esmės vien subjektyviais samprotavimais. Neatmestina, jog vaikas patiria liūdesį išsiskirdamas su vienu iš tėvų po tam tikro bendravimo laikotarpio – tai natūralios vaiko adaptacijos prie situacijos ir prieraišumo prie tėvų sąlygotos emocijos. Duomenų, kad bendravimo tvarka vaiko interesams būtų daroma esminė žala, byloje nėra.

13. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, įvertinus vaiko amžių, matyti, kad vaikas kitais metais turėtų pradėti lankyti mokyklą. Ieškovo siūloma bendravimo kas antrą trečiadienį tvarka su nakvyne pas tėvą komplikuotų kasdienę vaiko rutiną, reikalautų papildomo planavimo ir išankstinio pasiruošimo trečiadienio nakvynei pas tėvą. Kolegijos vertinimu, tai neatitiktų vaiko interesų – vaikui turi būti užtikrinta teisė į nuoseklų ir stabilų mokymosi, pasiruošimo pamokoms, poilsio režimą.

14. Ieškovas siūlomą bendravimo tvarką taip pat motyvuoja tuo, jog jo ir ieškovės santykiai konfliktiški, todėl jis siekia minimizuoti kontaktų su atsakove kiekį. Kolegija pažymi, jog tėvai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad bendradarbiautų siekdami geriausių vaiko interesų patenkinimo; bendravimo su vaiku tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Sutiktina su ieškovu, jog tėvai neturėtų konfliktuoti vaiko akivaizdoje, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad tiesioginis ieškovo ir atsakovės kontaktas kiekvieną kartą antradieniais ir ketvirtadieniais parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą yra būtinas. Kaip nurodė atsakovė, ji gyvena nuosavame name, susitikimo su tėvu dieną vaikas vienas išeina iš namo, kuriame gyvena, atsakovė jo nelydi, ieškovas vaiko laukia savo automobilyje prie namo vartų; lygiai tokiu pačių būdu vaikas yra sugrąžinamas į namus po susitikimo su tėvu. Atsakovės argumentus patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Taigi ieškovo argumentas dėl konfliktiškų tėvų santykių nesudaro pagrindo pakeisti galiojančią bendravimo tvarką, nes šalys turi visas galimybes kontaktuoti minimaliai, šalių vaikas jau yra pakankamai didelis, kad galėtų savarankiškai ateiti iki jo laukiančio ieškovo ir, ieškovui parvežus jį namo, pats pareiti nuo automobilio iki namų.

15. Pasisakydama dėl ieškovo argumentų dėl jo užimtumo, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šalių įrodymus, susijusius su jų užimtumu darbo dienomis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog abiejų šalių galimybės kiekvieną darbo dieną pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ribotos, todėl šalys turi dalytis pareigomis. Nors ieškovas nurodo, jog atsakovė nepagrindė savo nurodomo užimtumo, šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo laikas pagrindinėje darbovietėje – iki 17.00 val. Be to, atsakovė nuo 2021 m. balandžio 27 d. yra (duomenys neskelbtini) narė ir (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) direktorės pasirašytą darbo laiko 2022 m. kovo mėnesį apskaitos žiniaraštį, taip pat pateikė pažymą, kurioje nurodo, jog (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra susijusi su greitojo maisto ruošimu (greitojo maisto užkandinės), įmonėje dirba 4 darbuotojai, pati atsakovė šioje bendrovėje nuolatos nedirba, tačiau vakare jai tenka užkandines aprūpinti maisto produktais ir atlikti kitus darbus. Atsakovės nurodomą įmonės veiklos pobūdį pagrindžia pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas. Be to, pagal viešai prieinamus tinklapio rekvizitai.lt duomenis, nurodytoje įmonėje šiuo metu dirba 7 darbuotojai. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai pakankami patvirtinti jos paaiškinimus dėl užimtumo darbo dienomis.

16. Kaip jau minėta, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturėtų siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems, – šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai. Ieškovas neįrodė, jog galiojanti bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais tvarka kenkia vaiko interesams, o ieškovo užimtumas darbo veikloje nėra tas pakankamas pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas teigia, jog nustatyta tvarka užprogramuoja sprendimo nevykdymą. Kolegija pažymi, jog šalys turi dėti maksimalias pastangas, kad įgyvendintų savo pareigas vaikui, nustatyta tvarka dalyvautų jo priežiūros ir auklėjimo procese. Tėvai negali nusišalinti nuo tėvų pareigų vaikui vykdymo dėl to, jog jiems tai nepatogu.

17. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 14 punkte, šalims bendrai sutarus galima ir kitokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, šalims susitarus, galimos bendravimo tvarkos modifikacijos. Bet kokiu atveju šalys turi komunikuoti, ieškoti kompromisų ir veikti dėl geriausių vaikų interesų.

18. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad teismo sprendimo 3 punkte nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir poreikių; apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia šios sprendimo dalies nepagrįstumo, todėl ši ieškovo bendravimo su vaiku dalis paliktina nepakeista.

Dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkto

19. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2-ąjį punktą, pagal kurį bendravimo laikotarpiais nustatytas toks sūnaus perdavimo ir paėmimo būdas: penktadienio dieną po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sūnų pasiima D. B.; savaitgalio pabaigoje (sekmadienio vakare 19.30 val.) sūnų į jo gyvenamąją vietą parveža D. B.. Ieškovas prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir patvirtinti patikslintame ieškinyje numatytą vaiko perdavimo būdą: penktadienio dieną po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos vaiką pasiima tėvas, savaitgalio pabaigoje (sekmadienio vakare 20.00 val.) pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvykta jo motina; jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaiką savo lėšomis atveža tas iš tėvų, pas kurį yra vaikas ir kuriam kyla pareiga perduoti vaiką (ieškovo pasiūlytos tvarkos b ir h punktai).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tokio ieškovo reikalavimo pagrįstumą, nurodė, jog ieškovas posėdžio metu reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad, mamai atvykus pasiimti sūnaus, jis pamatytų, kaip susitinka jo tėvai. Teismas akcentavo, kad ieškinyje ieškovas nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi agresyviai, todėl ieškovas ir siekia pakeisti bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iš tėvo gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad vaiko pasėmimo tvarka yra taikoma beveik trejus metus, be to, atsakovei tenka didesnė vaiko priežiūros našta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas nepagrindė vaiko pasiėmimo ir parvežimo tvarkos pakeitimo būtinybės.

21. Ieškovas teigia, jog taip yra pažeistas apelianto ir atsakovės interesų derinimo principas; teismas sprendime akcentuoja, jog tėvai turi dalytis pareigomis pasiimdami vaiką iš ugdymo įstaigos darbo dienomis, tačiau nekalba apie lygių tėvų teisių ir pareigų užtikrinimą pasiimant ir parvežant vaiką. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė dalis pareigų, susijusių su kasdiene vaiko priežiūra, todėl egzistuojanti vaiko pasiėmimo ir parvežimo tvarka tam tikra prasme užtikrina vaiko tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti egzistuojančią vaiko pasiėmimo tvarką, ieškovas nenurodė. Jo pozicija, išsakyta pirmosios instancijos teismui dėl poreikio pakeisti nustatytą tvarką, motyvuojant tuo, jog vaikas pamatytų, kaip susitinka jo tėvai, kritiškai vertintina ne tik dėl jos prieštaringumo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su vaiko tėvų tarpusavio santykių specifika, bet ir dėl to, jog, kaip jau aptarta nutarties 14 punkte, šalių kontaktas pasiimant ir perduodant vaiką gali būti (yra) minimalus.

22. Atsižvelgiant į tai, jog yra nustatyta aiški ir konkreti vaiko pasiėmimo tvarka, ieškovo ieškinio h punktas (jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaiką savo lėšomis atveža tas iš tėvų, pas kurį yra vaikas ir kuriam kyla pareiga perduoti vaiką) vertintinas kaip perteklinis.

23. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta patvirtinti jo pasiūlytos bendravimo tvarkos f punktą (tas iš tėvų, kuris perduoda vaiką, įsipareigoja paruošti vaiką: aprengti ir sudėti į krepšį būtinus vaiko daiktus ir kartu perduoti pasiimančiam tėvui ar motinai). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos punktas yra perteklinis, nes perduodant vaiką vienam iš tėvų kyla neginčytina pareiga paruošti vaiką, sudėti jo daiktus ir perduoti vaiką pasiimančiam tėvui ar motinai. Ieškovas nurodo, jog neaišku, kuo pagrįsta ši teismo išvada. Nurodo, kad vaikas beveik visada perduodamas be rūbelių ar būtinų jo daiktų.

24. Kaip matyti iš ieškovo argumentų, šis jo siūlomos bendravimo tvarkos punktas iš esmės yra skirtas tam, kad perduodant vaiką kartu būtų perduoti ir būtini jo daiktai. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šis ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos punktas yra pernelyg abstraktus: neaišku, kas yra laikoma būtinaisiais vaiko daiktais. Taigi priverstinis šio punkto vykdymas yra faktiškai neįmanomas. Be to, taip iš esmės tik atsakovei būtų perkelta vaiko aprūpinimo būtinais daiktais pareiga. Ieškovas teigia, jog vaikas beveik visada perduodamas be rūbelių ar kitų būtinų daiktų, taigi akivaizdžiai yra įsitikinęs, jog visais būtinais daiktais, kurie reikalingi leisti laiką pas ieškovą, turi pasirūpinti atsakovė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog abu tėvai turi vienodas pareigas užtikrinti tinkamas vaikui buities sąlygas, taigi ieškovas neturėtų perkelti atsakovei jam tenkančios pareigos dalies užtikrinti vaikui tinkamas buities sąlygas. Kita vertus, šalys turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių vaiko perdavimo tvarkos niuansų.

25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta skundžiama bendravimo su vaiku tvarkos dalis neatitinka vaiko interesų, iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, taigi nėra jokio pagrindo ieškovo apeliacinio skundo pagrindu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

26. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Laikosi pozicijos, jog, kadangi teismas tenkino dalį ieškovo ieškinio, privalėjo procentine išraiška suskaičiuoti ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, paversti ją pinigine išraiška ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

27. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 840,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 83,00 Eur žyminio mokesčio; atsakovė patyrė 850,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl išlaikymo sūnui padidinimo, ieškovo pasiūlyti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai labiau susiję su paties ieškovo interesų gynimu ir nėra susiję su nepilnamečio vaiko interesų gynimu, atsakovė nuolaidų būdu sutiko su dalimi pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos, o kita ieškinio dalis atmesta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas iš atsakovės ieškovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė, iš ieškovo atsakovei priteisė visą teisinės pagalbos išlaidų sumą – 850,00 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas, ir šalių procesinę poziciją. Ieškovas patikslintame ieškinyje buvo pareiškęs reikalavimus pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir didžiosios dalies bendravimo tvarkos nuostatų. Tos tvarkos nuostatos, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas (dėl bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais, vaiko paėmimo ir perdavimo tvarkos), buvo paliktos tokios, kokios buvo iki naujo sprendimo priėmimo galiojusioje tvarkoje, – taigi ieškovo reikalavimai dėl ginčytinų bendravimo tvarkos punktų buvo atmesti. Taip pat ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas ieškinį pareiškė iš esmės ne vaiko, bet savo interesais. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog teismo sprendimas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių sprendime nurodytu būdu atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį ieškinio, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį pakeisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra, taigi apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

32. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė duomenis, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, todėl, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina visa nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. Š. iš ieškovo D. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė