- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2-471-1048/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06305-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. Š.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B., atstovaujamo advokato padėjėjo M. C., ieškinį atsakovei V. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nustatytą bendravimo tvarką tarp ieškovo ir sūnaus H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nurodytu ieškovo būdu; pakeisti teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo nustatyti tokią jo su nepilnamečiu sūnumi H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
a) D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį. Savaitgalio bendravimo laikotarpis prasideda nuo penktadienio dienos, po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, iki sekmadienio 20:00 val. vakaro.
b) (A) punkte nurodytais bendravimo laikotarpiais vaiko perdavimo pasiėmimo būdas, nustatomas sekančiai: penktadienio dieną po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, vaiką pasiima tėvas. Savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakaras 20:00 val.), vaiką atvyksta pasiimti jo motina iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
c) D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. I (pirmą) ir III (trečią) savaitės trečiadienį iki sekančios dienos - ketvirtadienio ryto. Šioje sąlygoje nustatytu bendravimo laikotarpiu, vaiko perdavimo pasiėmimo būdas, nustatomas sekančiai: trečiadienio dieną po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, vaiką pasiima tėvas pas save į namus per naktį, ir sekančią dieną - ketvirtadienį ryte iki vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pradžios, grąžina vaiką į ugdymo įstaigą.
d) D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia visas pagrindines visuomenines ir oficialias Lietuvos Respublikos metų šventes - Šv. Kūčias, Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, Tėvo dieną, valstybines šventes ir t.t., paimdamas vaiką viena diena ankščiau iš jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ar ugdymo įstaigos, iki šventinės dienos pradžios ir grąžindamas vieną dieną vėliau po šventinės dienos pabaigos į vaiko gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) 20:00 val., ar ugdymo įstaigą prieš pamokas.
e) V. Š. neporiniais metais su sūnumi švenčia visas pagrindines visuomenines ir oficialias Lietuvos Respublikos metų šventes - Šv. Kūčias, Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, Motinos dieną, valstybines šventes ir t.t.
f) Tas iš tėvų kuris perduoda vaiką įsipareigoja pilnai paruošti vaiką perdavimui - aprengti bei sudėti į krepšį būtinus vaiko daiktus ir kartu perduoti pasiimančiam tėvui ar motinai.
g) Neturint galimybės perduoti, ar pasiimti vaiko nustatytu laiku, savo bendravimo laikotarpiu, šalys įsipareigoja iš anksto pranešti viena kitai apie pasiėmimo ar perdavimo negalimumą, įspėjant viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute), kiek įmanoma ankščiau.
h) Jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaiką perdavimui savo lėšomis atveža tas iš tėvų pas kurį yra vaikas ir kuriam kyla pareiga perduoti vaiką.
i) Šalys susitaria, kad H. Š. susirgus, vaikas lieka pas vaiko motiną iki jis pasveiks. Sūnui susirgus viešint pas tėvą, vaiko tėvas D. B. nedelsiant parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas serga ir nėra vedamas į darželį, V. Š. nedelsdama informuoja vaiko tėvą D. B. apie vaiko sveikatos būklę ryšio priemonėmis (SMS žinute ar ei. paštu).
j) Šalys susitaria, kad gyvendami skyrium mes, D. B. ir V. Š. turime visas lygias teises ir pareigas bendrauti su savo sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu, sprendžiame abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitariame, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su savo sūnumi, dalyvaudami jo auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigojame nenuteikinėti sūnaus kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingiems sūnaus interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad laikui bėgant nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), netinkama. Nepaisant nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, su atsakove komunikavimas nepasikeitė, atsakovė ir toliau sudarinėja konfliktines situacijas, komunikuoti su ja sudėtinga dėl jos agresyvaus ir pikto būdo. Atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi labai agresyviai ieškovo atžvilgiu, naudoja necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu, nuteikinėja šalių nepilnametį sūnų prieš ieškovą. Tokio atsakovės elgesio pasekoje sūnus pradėjo vengti tiesioginio tėvų kontakto. Bendravimo tvarkos keitimo būtinybė ir tikslas yra užtikrinti sūnui stabilią emocinę ir psichologinę aplinką. Ieškovas siekia, kad su sūnumi laiko praleidimo periodas taptų šiek tiek ilgesnis, o grąžinimo laikas ir momentai užtikrintų galimybę pasiimti ir grąžinti sūnų nesusitinkant su jo motina. Prailgintas matymosi laikas užtikrintų tarp ieškovo tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio stiprinimą. Bendravimo tvarkos 2-ame punkte numatytą sąlyga ieškovas siekia pakeisti dėl savo užimtumo. Pagal numatytą bendravimo sąlygą ieškovui sudėtinga darbo dienos atsitraukti ir palikti darbus anksčiau laiko ir važiuoti į Klaipėdą pasiimti vaiko. Be to, nurodytoje sąlygoje ir matymosi laikas yra labai trumpas, per kurį su savo sūnumi negali nieko daug nuveikti. Ieškovo darbo vieta yra Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, ieškovas atlieka direktoriaus pareigas, dviejose įmonėse, trečioje eina direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl ieškovo užimtumas yra didelis, be to, turi dar du vaikus iš pirmos santuokos (15 ir 17 metų). Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir jo sūnaus ryšys yra labai stiprus, santykiai labai draugiški, sūnus visuomet labai džiaugiasi išvydęs ieškovą ir noriai su ieškovu bendrauja bei leidžia laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Š. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo, nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovė nurodė, kad kaip matyti, ieškovui neparanku pasiimti vaiką iš darželio du kartus per savaitę ir tai jam sukelia nepatogumų, o ne tai, kad atsakovė ieškovą puola vaiko pasiėmimo ir grąžinimo metu. Atsakovė patvirtino, kad vaiko pasiėmimo ir grąžinimo metu šalys net nesusitinka, nes vaikas iš namo į tėvo automobilį išeina vienas ir grįžta taip pat vienas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo teiginiai apie atsakovės nesugyvenamo būdo ir konfliktinių situacijų yra melagingi, jai ieškovas siekia pateisinti savo nenorą paimti sūnų iš darželio. Atsakovė taip pat turi tris darbines veiklas, jos užimtumas yra didelis, ji viską kruopščiai planuoja. Jei ieškovas pagal nustatytą bendravimo grafiką negali paimti sūnaus, tai jis turėtų tam laikui surasti auklę ir savo sąskaitą sumokėti. Tai, kad ieškovas turi keletą veiklų ir yra užimtas, nėra priežastis keisti bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas visose veiklose turi bendrasavininkus ir kas jį pavaduoja, o atsakovė savo veikloje privalo fiziškai būti vietoje ir spręsti darbinius klausimus. Atsakovė mano, kad teismo sprendimu nustatyta tvarka su vaiku yra tinkama, įprasta vaikui. Atsakovė sutinka, kad ieškovas vaiką iš ugdymo įstaigos paimtų kas antrą savaitgalį nuo penktadienį, tačiau vaikas namo turėtų grįžti sekmadienį iki 19.30 val., kadangi vaikas turi pasiruošti naujai savaitei. Su reikalavimu nustatyti, kad vaiką po susitikimo su tėvu pasiimtų atsakovė, nesutinka, kadangi nesupranta, kodėl tai turėtų daryti, yra nusistovėjusi tvarka, pagal kurią ieškovas trejus metus pasiima ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą, tokios tvarkos ir reikia laikytis, ją keisti nėra pagrindo. Atsakovė pažymėjo, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką netikslinga nurodyti vaiko gyvenamosios vietos adresą, nes vaiko vieta gali keistis. Atsakovės įsitikinimu, teismo sprendimu buvo protingai ir proporcingai numatyta bendravimo su vaiku tvarka švenčių dienomis, o siūloma ieškovo tvarka neatitiktų vaiko interesų. Atsakovės nuomone, reikalavimas paimti vaiką anksčiau dieną iki šventinės dienos ir grąžinti vėliau dieną po šventinės dienos yra ydingas, sukeltų nereikalingą painiavą ir konfliktus. Atsakovės nuomone, šalis viena kitą apie negalėjimą perduoti ar priimti vaiką turėtų informuoti ne vėliau kaip prieš dieną. Atsakovė mano, kad tėvai turi vienodą pareigą prižiūrėti vaiką jo ligos metu.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Skyrius) pateikė preliminarią išvadą dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo atitinka nepilnamečio vaiko H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), interesus. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad jo užimtumas ir atsakomybė darbe yra didelė, nes dirba trijose įmonėse, yra dviejų įmonių akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 19 metų direktoriaus pavaduotoju, grafikas nuo 8 val. iki 17 val., darbe reikalingas kruopštumas, nuoseklumas, tai reikalauja daug laiko. Taip pat 16 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, darbe jis atsakingas už prekes, gamybos procesus, dirbti turi iki 17 val., kai kuriomis dienomis iki 19 val., nes darbas vyksta dviem pamainomis. Trečioji įmonė, kurioje dirba 10 metų, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje atlieka remonto darbus, rūpinasi medžiagomis, atsakinėja į skambučius, turi dalyvauti visuose procesuose, darbo laikas nuo 7 val. iki 19 val. Esant tokiai situacijai, pagal dabar nustatytą bendravimo su vaiku tvarką jam tenka išsiprašyti iš darbų anksčiau. Papildomai dar vyksta komandiruotės, susitikimai. Darbo grafikas sudėtingas, o kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimti vaiką nuo 16.30 val. yra sudėtinga, juo labiau, kad su vaiku tuo metu tenka praleisti ne pilnas dvi valandas, tai yra per trumpas laikas, nes jį reikia grąžinti iki 19.30 val. namo. Dėl bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio po vaiko užsiėmimų iki sekmadienio vakaro, ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, jog sutinka su atsakovės siūlymu, kad ieškovas bendrauja su vaiku iki sekmadienio 19.30 val. Ieškovas pageidauja, kad sekmadienį atsakovė atvyktų pasiimti vaiko dėl to, kad jis norėtų, jog vaikas matytų tėvų bendravimą, jog mama atvažiuoja pati ir tėvai nėra priešiški vienas kito atžvilgiu. Nori, kad atsakovė atvažiuotų ir vaikas matytų, kaip tėvai susitinka. Šiuo metu parvežus vaiką namo, ieškovas tik paleidžia jį prie vartelių ir palaukia, kol vaikas įeis į namus, todėl vaikas nemato tėvų susitikimų. Dėl reikalavimo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventiniu laikotarpiu viena diena ankščiau, t. y. iš vakaro prieš šventines dienas, paaiškino, jog nori pasiruošti šventėms, jas švenčiant su artimaisiais tenka anksčiau išvykti, o pasiimant vaiką tik šventinės dienos rytą užtrunka laiko, norisi kokybiškai praleisti laiką ir neskubant pasiruošti šventėms. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino šį reikalavimą ir suderino su atsakove, kad vaiką pasiims dieną prieš šventes, t. y. jeigu tai būtų darbo diena – po ugdymo įstaigos užimtumo pabaigos, o jeigu tai būtų ne darbo diena – 9.00 val. ryte iš vaiko gyvenamosios vietos, ir ieškovas grąžins vaiką paskutinės šventinės dienos vakarą iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą, o ne sekančią dieną, einančią po šventinės dienos, kaip buvo prašęs patikslintu ieškiniu. Taip pat patikslino reikalavimą dėl švenčių, t. y. poriniais metais šalių sūnus dvi didžiąsias metų šventes švenčia su vienu iš tėvų (pvz., Naujuosius metus ir Šv.Velykas), o vieną šventę – Šv. Kūčias ir Šv.Kalėdas – neporiniais metais su kitu iš tėvų. Dėl reikalavimo iš anksto, kiek įmanoma ankščiau įspėti vienas kitą, neturint galimybės perduoti ar pasiimti vaiko nustatytu laiku, patikslino, jog protingas terminas butų pranešti prieš 24 valandas. Dėl bendravimo su vaiku jam susirgus, ieškovas sutiko, kad vaikui esant pas tėvą ir pablogėjus jo sveikatai (jei pakiltų temperatūra 37,5 laipsnių ir daugiau bei būtų būtina gydytojo konsultacija), nedelsiant nuvežtų vaiką pas gydytoją vizitui, jei reikėtų nupirktų vaistų ir parvežtų vaiką atsakovei, suderinus su ja tą dieną atvežimo laiką. Jeigu vaikui būtų lengvas susirgimas (tik sloga ar panašūs simptomai, dėl kurių negalima vesti jo į ugdymo įstaigą), vaiku toliau rūpintųsi ieškovas, jei tai būtų jo bendravimo laikotarpis. Mano, jog vaikui sunkiau susirgus, jam lengviau sveikti ir gydytis būtų pas mamą vaiko gyvenamojoje aplinkoje, nes mama gali tinkamiau pagelbėti vaikui. Prašė pakeisti galiojantį bendravimo tvarkos punktą, pagal kurį ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį pakeičiant į ieškovo bendravimą kas antrą trečiadienį su nakvyne, nes šiuo metu dėl užimtumo kitokios galimybės bendrauti neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo poziciją palaikė, nurodė, kad ieškovas siekia turėti turiningą laiką su savo sūnumi, todėl anksčiau nustatyta bendravimo tvarka yra neaktuali atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, ypatingai į tėvo ir sūnaus santykius, pakeitus bendravimo tvarką bus užtikrintas ilgesnis nepertraukiamas bendravimo laikas ieškovui su sūnumi, t. y. iš buvusių 60 valandų bendravimo per mėnesį, bendravimo laikas prailgėtų iki 104 valandų. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka taip pat yra neracionali ekonominiu ir laiko atžvilgiu. Pakeitus ieškovo bendravimą su sūnumi į kas antrą trečiadienį su nakvyne, tai atneštų daugiau naudos, protingiau paskirstomas laikas. Mano, jog atsakovė neįrodė, jog šiuo metu dirba ir vadovauja trijose darbovietėse, nepateikė duomenų apie darbuotojus. Būdama įmonių vadovė, ji gali planuoti savo laiką ir koreguoti savo užimtumą. Pateiktą į bylą darbo žiniaraštį sudarė pati atsakovė. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad yra narė vienoje įmonėje, tačiau iš tokių duomenų nematyti jos įsipareigojimų, darbo grafiko, todėl nepateikus tokių duomenų negalima spręsti apie jos užimtumą. Ieškovo užimtumas darbinėje veikloje tęsiasi daug metų, jo įdirbis didžiulis, todėl siekdamas prisidėti kaip įmanoma labiau prie vaiko gerovės prisideda padidinant jam skirtą išlaikymą. Pažymėjo, jog konkretus vaiko gyvenamosios vietos adresas bendravimo tvarkos pakeitime turi būti nurodytas, kad ateityje nebūtų tarp šalių ginčo.
Teismo posėdžių metu atsakovė V. Š. su patikslintu ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovė yra taip pat dirbanti, šiuo metu dirba UADBB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadove, darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., 40 valandų per savaitę. Taip pat turi savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė ir vadovė yra tik ji viena, darbo laikas nuo 10 val. iki 22 val., tai dvi greito maisto užkandinės, kurias nuolat turi aprūpinti produkcija, atsakovė pati važiuoja ir perka maisto prekes ir kitas priemones, pristato į užkandines. Atsakovė yra 50 procentų akcininkė MB (duomenys neskelbtini), kurios veikloje taip pat turi dalyvauti. Tai alaus baras, kuriame vakarais, kai ieškovas bendrauja su vaiku, ji pati fiziškai dirba. Bare dirba viena darbuotoja, kuriai padeda pati atsakovė. Todėl atsakovei būtinai reikia dviejų laisvų vakarų per savaitę, kad galėtų skirti darbui, nes pati fiziškai dirba savo įmonėse. Neturint galimybės būti su vaiku, kai reikia dirbti, atsakovė samdo auklę arba nuveža vaiką savo mamai, kuri gyvena už 100 kilometrų, o tai sukelia papildomų išlaidų. Jeigu ieškovas likus ne daug laiko iki vaiko pasiėmimo praneša, kad negali vaiko pasiimti, atsakovei kyla sunkumų, nes ji susiplanuoja laiką, turi įsipareigojimų darbuose. Darbo grafikai sudėliojami mėnesiui į priekį, todėl atsakovas taip pat turėtų samdyti auklę savo pastangomis ir rūpintis kas galėtų pabūti su vaiku, jeigu tai jo buvimo su vaiku diena ir jis nebegali. Atsakovė sutinka su bendravimo tvarkos pakeitimu dėl vaiko paėmimo kas antrą savaitgalį antros ir ketvirtos mėnesio savaitės nuo penktadienio po vaiko užsiėmimų iki sekmadienio vakaro, kad vaikas sekmadienį bus grąžinamas namo iki 19.30 val., tačiau vaiką parvežti sekmadienio vakarą turi pats ieškovas. Atsakovei ir taip tenka daugiau kasdienio rūpinimosi vaiku, ji kasdien veža vaiką į darželį, todėl net po savaitgalio pačiai pasiimti vaiką iš ieškovo namų, atsakovei tektų didesnė našta. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas pasiimtų vaiką su nakvyne tik kas antrą trečiadienį iki ketvirtadienio ryto, nes vaikas netruks lankys nulinę klasę, jam reikės ruošti pamokas, pasiruošti sekančiai dienai, susidėti reikiamas knygas kitai dienai, o visi jo daiktai bus likę pas atsakovę, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl pageidauja, kad liktų šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka, t. y. ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas jį namo iki 19.30 val. Tuo metu vakarais atsakovė fiziškai dirba savo įmonėse, todėl dėl didelio užimtumo jai būtina per savaitės darbo dienas turėti du laisvus vakaras. Šiuo metu siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas, kad ieškovas pasiimtų vaiką tik kas antrą trečiadienį, sukeltų atsakovei nepatogumų, ji turėtų papildomai samdyti auklę ar vežti vaiką pas savo mamą, nes darbus ji turi atlikti pati, nėra kitų darbuotojų, kurie galėtų už ją atlikti jos darbinių pareigų. Pažymėjo, jog vaikui patinka leisti laiką su tėčiu, jis laukia, kada jie susitiks, vaikas noriai nakvoja pas tėtį, ir vaikas pripratęs prie dabar esančios ir nusistovėjusios bendravimo tvarkos, jis žino ir supranta, kada tėtis jį turi pasiimti, todėl pakeitus bendravimo tvarką į ieškovo bendravimą su sūnumi tik kas antrą trečiadienį, vaikui būtų sunku paaiškinti šį pasikeitimą. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovu dėl vaiko priežiūros ligos atveju, nustatant, jog vaikui esant pas tėvą ir pablogėjus jo sveikatai – jei pakiltų temperatūra 37,5 laipsnių ir daugiau bei būtų būtina gydytojo konsultacija, ieškovas nedelsiant nuvežtų vaiką pas gydytoją vizitui, jei reikėtų nupirktų vaistų ir parvežtų vaiką atsakovei, suderinus su ja tą dieną atvežimo laiką. Taip pat atsakovė sutiko, kad poriniais metais šalių sūnus didžiąsias metų šventes švęstų su vienu iš tėvų, o neporiniais metais didžiąją metų šventę švęstų su kitu iš tėvų, kad tėvas vaiką pasiims dieną prieš šventes, t. y. jeigu tai būtų darbo diena – po ugdymo įstaigos užimtumo pabaigos, o jeigu tai būtų ne darbo diena – 9.00 val. ryte iš vaiko gyvenamosios vietos, ir ieškovas parveš vaiką paskutinės šventinės dienos vakarą iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškovu, kad neturint galimybės perduoti ar pasiimti vaiko nustatytu laiku savo bendravimo laikotarpiu, šalys praneša viena kitai prieš 24 valandas. Su likusiais ieškovo bendravimo tvarkos pakeitimo punktais atsakovė sutiko.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, nurodė, kad atsakovė jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku nedaro, ji suteikia visas galimybes jiems daugiau bendrauti. Atsakovė gyvena viena, pagalbos ji šalia neturi. Atsakovės užimtumas toks pats didelis, kaip ir ieškovo, tačiau pareigą auginti ir prižiūrėti vaiką turi abu tėvai. Nesuprantama, kaip dar 2019 metais nustatant bendravimo tvarką su šalių sūnumi, ieškovas tuo metu reiškė reikalavimus dėl didesnės ir platesnės bendravimo tvarkos, nors tuo metu jo užimtumas ir darbovietės buvo tos pačios kaip ir šiuo metu. Šalių sūnus yra pripratęs prie šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos su ieškovu, jam tai tinka ir patinka, todėl nereikėtų keisti šiuo metu nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Ieškovas puikiai žino atsakovės darbines veiklas ir kuo ji užsiima, tačiau jis neturėtų savo darbinės veiklos ir užimtumo vertinti labiau svarbia aplinkybe nei atsakovės užimtumas. Ieškovas turi rūpintis vaiku lygiai taip pat, kaip ir atsakovė, net ir ligos atveju, tačiau atsakovė šiuo atveju derinant bendravimo tvarkos pakeitimą nuolaidžiai praktiškai su viskuo sutinka. Tačiau šalys nesutarė galutinai dėl dviejų dalykų, pirmiausia, kad po savaitgalio pas ieškovą, vaiką parvežti sekmadienio vakarą atsakovei turėtų pats ieškovas, nenurodant tikslios vaiko gyvenamosios vietos adreso bei ieškovo bendravimo su vaiku kiekvieną savaitės antradienio ir ketvirtadienio vakarą. Nurodė, kad nėra pagrindo keisti šios minėtos tvarkos.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas G. K. teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą apie tai, kad nemato vaiko teisių pažeidimų ar geresnių teisių užtikrinimo, jeigu būtų palikta šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka, ar būtų pakeista nauja ieškovo prašoma bendravimo tvarka. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo susitarė. Liko nesuderintas vienas klausimas dėl šiuo metu nustatytos tvarkos, kuomet ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pakeičiant į ieškovo bendravimą su sūnumi kas antrą trečiadienį iki sekančios dienos ryto. Šiuo aspektu tai ne vaiko interesų gynimas, o šalys gina savo interesus. Šalių paaiškinimai susiję su jų darbu ir užimtumu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Ieškovas D. B. ir atsakovė V. Š. yra nepilnamečio vaiko – H. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)– tėvai.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nustatyta nepilnamečio vaiko H. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su mama V. Š.; iš D. B. nepilnamečiui sūnui H. Š. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V. Š.; bei nustatyta ieškovo D. B. ir nepilnamečio sūnaus H. Š. bendravimo tvarka.
Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 sprendimu buvo nustatyta tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. Š. tvarka:
1. D. B. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.;
2. D. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.;
3. D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; bendrauja sūnaus gimtadienio ir D. B. gimtadienio dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.;
4. D. B. neporiniais metais: su sūnumi švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; bendrauja Naujųjų metų švenčių laikotarpiu, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.30 val.;
5. Sūnus H. Š. su tėčiu praleidžia Tėvo dieną, su mama – Mamos dieną, nepriklausomai nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir atostogų metu;
6. D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario.
Žemesnės instancijos teismas
7. Šalys įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoti vienas kitą apie planuojamas atostogas, su tikslu suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.
8. Šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį suderintų atostogų metu bei kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgiant į šalių sutartą bendravimo tvarką įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuojant vienas kitą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, perduodant keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiui vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasą).
9. Šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama).
Žemesnės instancijos teismas
10. Šalims bendrai sutarus galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.
Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad ieškovas D. B. įmonėje dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose nuo 2003-09-09 iki šiol, darbo vieta (duomenys neskelbtini), darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Pažymos taip pat patvirtina apie ieškovo komandiruotes įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad ieškovas įmonėje dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose nuo 2019-11-22 iki šiol, darbo vieta (duomenys neskelbtini), darbo laikas nuo 17.00 val. iki 19.00 val. pagal darbo grafiką, darbas galimas ir savaitgaliais.
Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad ieškovas įmonėje dirba direktoriaus pareigose nuo 2011-11-23.
Iš 2020-10-06 darbo sutarties Nr. S-190 matyti, kad atsakovė V. Š. dirba Klaipėdos regiono vadove UADBB „(duomenys neskelbtini)“, darbo laikas – 40 valandų per savaitę.
Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad atsakovė V. Š. nuo 2021-04-27 yra MB (duomenys neskelbtini) narė kartu su dar vienu nariu. Iš pateikto 2022 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) kovo mėnesį dirbo 40 valandų.
Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad atsakovė V. Š. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir vienintelė akcininkė.
Dėl reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priėmimo praėjo beveik treji metai, akivaizdu, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti ieš ieškovo pareikšto reikalavimo, ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų priteisiant vaikams išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas), pripažintina, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir užtikrina abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė yra nepilnamečio šalių sūnaus atstovė pagal įstatymą, atsakovė kartu gyvena su savo nepilnamečiu sūnumi, todėl atsakovė skirtina iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo ir siūlo pakeisti teismo sprendimu patvirtiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ieškovo nurodytu būdu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė abipusiu nuolaidų būdu susitarė dėl didžiosios dalies ieškovo siūlomos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką dalyje dėl numatyto bendravimo su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais, pakeičiant į bendravimą su vaiku kas antrą trečiadienį (trečiadienio dieną po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, vaiką pasiima tėvas pas save į namus per naktį, ir sekančią dieną - ketvirtadienį ryte iki vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pradžios, grąžina vaiką į ugdymo įstaigą (ieškovo siūlomos tvarkos c punktas). Ieškovas reikalavimą šioje dalyje grindžia savo užimtu darbinėje veikloje. Atsakovė su šia siūloma ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka nesutinka, teigdama, jog ji taip pat yra užimta darbinėje veikloje. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžia minėtos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalies keitimą, sprendžia, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo šios bendravimo tvarkos dalies pakeitimui. Ieškovas nurodė, kad dėl darbo užimtumo jam nėra galimybės antradieniais ir ketvirtadieniais paimti sūnų iš darželio 16.30 val., be to, iki 19.30 val. tai yra labai trumpas laikas bendrauti su sūnumi. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas užima direktoriaus pavaduotojo pareigas dviejose įmonėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriose direktoriaus pareigas užima ieškovo brolis, trečioje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ieškovas užima įmonės direktoriaus pareigas. Pažymos dėl darbo patvirtina, kad ieškovo darbo laikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 19.00 val., pažymos dėl darbo laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas nepateikė. Pastebėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas dirba iki 17.00 val., o kai kuriomis dienomis tenka dirbti iki 19.00 val. Pažymėtina, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta 2019-05-31 teismo sprendimu, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, apie tai, kaip nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovo darbinė veikla, dėl kurios nebėra galimybės vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos antradieniais ir ketvirtadieniais. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė taip pat dirba trijose darbovietėse, iš kurių pagrindinėje darbovietėje (UADBB „(duomenys neskelbtini)“) darbo laikas iki 17.00 val. Be to, atsakovė nuo 2021-04-27 yra MB (duomenys neskelbtini) narys, vykdant šios bendrijos veiklą atsakovė du kartus per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 17.00 val. dvi valandas dirba alaus bare. Be to, atsakovė yra vienintelė akcininkė ir vadovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vykdoma veikla, susijusi su greito maisto paruošimu (greito maisto užkandinės), joje dirba 4 darbuotojai, pati atsakovė šioje bendrovėje nuolatos nedirba, tačiau kaip ji paaiškino, vakare jai tenka užkandines aprūpinti maisto produktais ir atlikti kitus darbus. Taigi, nagrinėjamu atveju, tiek ieškovui, tiek atsakovei dėl darbinės veiklos nėra galimybės kiekvieną vakarą darbo dienos pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos – vaikų darželio, todėl šia pareiga privalo dalintis abu tėvai. Pažymėtina, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, atsakovei numatyta tris kartus per savaitę pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos, o ieškovui – du kartus. Teismas akcentuoja, kad ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka šalių nepilnamečiui sūnui patinka, jis priprato prie tokios tvarkos, sūnus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį laukia į darželį atvyksiančio tėvo, kuris jį pasiima ir vežasi į savo namus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką dalyje dėl ieškovo bendravimo su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais, todėl ji nekeistina.
Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos b punkte numatytos aplinkybės, jog savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakarą) vaiką pasiimti iš tėvo gyvenamosios vietos atvyksta mama (atsakovė). Ieškovą šį reikalavimą teismo posėdžio metu grindė aplinkybėmis, kad mamai atvykus pasiimti sūnų, jis pamatytų, kaip susitinka jo tėvai. Teismas akcentuoja, kad ieškovas priešingas aplinkybes nurodė ieškinyje, t.y. kad atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi agresyviai, todėl ieškovas ir siekia pakeisti bendravimo tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp šalių tokia tvarka yra taikoma beveik trejus metus, be to, vaikui gyvenant kartu su atsakove, pastarajai tenka didesnė našta vaiko priežiūrai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkoje numatytos aplinkybės, jog po savaitgalio bendravimo vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tėvas (ieškovas).
Be to, iš ieškovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos b punkto matyti, kad ieškovas siūlo nurodyti konkrečiai vaiko gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės, su kuria nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, gali ateityje ne kartą keistis, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje netikslinga nurodyti tikslų atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Teismas pažymi, kad vaiko tėvai privalo bendradarbiauti ir nedelsiant vienas kitam pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Vertinant ieškovo f ir h punktuose nurodytą bendravimo tvarką, teismo nuomone, tai yra pertekliniai punktai, kadangi perduodant vaiką vienam iš tėvų kyla neginčytina pareiga paruošti vaiką, sudėti jo daiktus bei perduoti vaiką pasiimančiam tėvui ar motinai, o sūnaus perdavimas ir pasiėmimas aptariamas ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkoje.
Vertinant ieškovo siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatytą j punktą, teismas pripažįsta, jog šiame punkte numatytos tėvų teisės ir pareigos yra numatytos įstatyme, tai yra bendro pobūdžio, minėtame punkte nėra apibrėžta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, todėl šis punktas neįtrauktinas į keistiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Kitais punktais ieškovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, ieškovo ir atsakovės teismo posėdyje padarytas nuolaidas ir susitarimą. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks šalių sūnaus poreikius ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (ieškovui) maksimaliai bendrauti su sūnumi.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti ir, kiek įmanoma, sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į jų nepilnamečio sūnaus interesus ir būtinybę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes, apie tai informuodami vienas kitą iš anksto.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šalys byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų turėtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovo išlaidos – 840,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 83,00 Eur žyminis mokestis; atsakovės V. Š. išlaidos – 850,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl išlaikymo sūnui padidinimo, atsižvelgiant į tai, kad teismo vertinimu, ieškovo siūlomi bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai nėra susiję su nepilnamečio vaiko interesų gynimu, o labiau susiję su paties ieškovo interesų gynimu, be to, atsakovė nuolaidų būdu su dalimi siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos sutiko, o likusią dalį ieškovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos teismas atmetė, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovės ieškovui ir valstybei žyminis mokestis nepriteistinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos 850,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 priteistą iš ieškovo D. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (po tris šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2021 m. rugsėjo 9 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas pinigines lėšas.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 patvirtintą ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti tokiomis sąlygomis:
1. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį. Savaitgalio bendravimo laikotarpis prasideda nuo penktadienio dienos, po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos, iki sekmadienio 19.30 val. vakaro.
2. 1-ame punkte nurodytais bendravimo laikotarpiais sūnaus perdavimo-paėmimo būdas nustatomas sekančiai: penktadienio dieną po sūnaus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sūnų pasiima D. B.. Savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakaras 19.30 val.) sūnų parveža D. B. į sūnaus gyvenamąją vietą.
3. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.
4. D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, valstybines šventes, neporiniais metais – Naujuosius Metus, Šv. Velykas, paimant sūnų viena diena ankščiau prieš šventes iš jo gyvenamosios vietos, t. y. jeigu tai būtų darbo diena – po ugdymo įstaigos užimtumo pabaigos, o jeigu tai būtų ne darbo diena – 9.00 val. ryte iš sūnaus gyvenamosios vietos, ir parvežant sūnų paskutinės šventinės dienos vakarą iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.
5. V. Š. neporiniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, valstybines šventes, poriniais metais - Naujuosius Metus, Šv. Velykas.
6. Sūnus H. Š. su D. B. praleidžia Tėvo dieną, su V. Š. – Motinos dieną.
7. Neturint galimybės perduoti ar pasiimti sūnaus savo bendravimo nustatytu laikotarpiu, šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie pasiėmimo ar perdavimo negalimumą, įspėjant viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute) ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
8. Šalys susitaria, kad jeigu sūnui esant pas D. B. pablogėja sūnaus sveikata, t. y. jei pakyla sūnaus kūno temperatūra 37,5 laipsnių ir daugiau ir būtina gydytojo konsultacija, D. B. nedelsiant susisiekia su sūnų gydančiu gydytoju telefonu ar nuveža vaiką pas gydytoją vizitui. Gydytojui paskyrus gydymą, vaistus, D. B. nuperka vaistus sūnui ir suderinęs su V. Š. sūnaus parvežimo laiką, sūnų parveža į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas serga ir nėra vedamas į darželį, V. Š. nedelsdama informuoja vaiko tėvą D. B. apie vaiko sveikatos būklę ryšio priemonėmis (SMS žinute ar el. paštu).
9. D. B. poriniais metais bendrauja sūnaus gimtadienio dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.
10. D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario.
11. Šalys įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoti vienas kitą apie planuojamas atostogas, su tikslu suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.
12. Šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį suderintų atostogų metu bei kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgiant į šalių sutartą bendravimo tvarką įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuojant vienas kitą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, perduodant keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiui vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasą).
13. Šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama).
14. Šalims bendrai sutarus galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.