- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-475-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- Š. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1944-1117/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Š. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Š. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 1218,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų; 1096,89 Eur delspinigių; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (pradinės kreditorės) ir atsakovo Š. J. (nuomininko) 2021-03-02 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-026078 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius „LG“ 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 52,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021-06-11 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį.
4. Ieškovė nurodė, kad 2021-06-16 atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių patvirtinimai ir įsipareigojimai“ atsakovas įsipareigojo per 5 darbo dienas informuoti pradinę kreditorę apie rekvizitų pasikeitimą. Atsakovas iki šios dienos nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.
5. Ieškovė nurodė, kad Sutarties šalys bendrųjų Sutarties sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktą atsakovui nėra perduodama. Atsakovas, tinkamai vykdęs Sutartį visu jos galiojimo laikotarpiu bei sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesines įmokas, turėjo teisę įsigyti daiktą, sumokėdamas 1,00 Eur mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ atsakovui buvo suteikta teisė bet kada vienašališkai, ne teismine tvarka, nutraukti Sutartį, įspėjus pradinę kreditorę raštu prieš 10 darbo dienų iki Sutarties nutraukimo dienos. Įspėjęs pradinę kreditorę ir vienašališkai nutraukęs Sutartį, atsakovas, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Turto grąžinimas“, privalėjo sumokėti iki vienašališko Sutarties nutraukimo priskaičiuotą nuomos mokestį ir delspinigius, taip pat privalėjo ne vėliau kaip kitą dieną po Sutarties nutraukimo pradinei kreditorei grąžinti nuomojamą daiktą.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jau ilgą laiką nemoka daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį Sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, ieškovė 2021-05-16 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešime apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas ieškovei 1218,77 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki Sutarties termino pabaigos.
7. Ieškovė nurodė, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ Sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.
8. Ieškovė pažymėjo, kad yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku bei negrąžinus nuomojamo daikto, ieškovė patiria nuostolius. Kuo ilgiau atsakovas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni ieškovės patiriami nuostoliai. Atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei toliau naudojasi nuomojamu daiktu. Lietuvos Respublikos teismai yra pasisakę, kad išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ) nėra taikomas, o 0,5 proc. dydžio delspinigiai per dieną, apskaičiuoti už 180 dienų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Iš atsakovo priteistina 1096,89 Eur delspinigių suma, taip pat 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo Š. J. ieškovei UAB „Legal Balance“ nesumokėtas nuomos įmokas 1218,77 Eur, delspinigius 98,72 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 167,26 Eur; kitą ieškinio dalį atmesti.
11. Teismas nurodė, jog atsakovas savo prievolės mokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, negrąžino nuomojamo daikto, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgęs į tai, kad pradinė ieškovė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1218,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų yra pagrįstas ir tenkintinas.
12. Teismas darė išvadą, jog šioje byloje ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, o atsakovas laikomas vartotoju bei silpnesniąja šalimi, kuris Sutartį su pradine ieškove sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės lemti sutarties sąlygų, nustatančių šalių sutartinę civilinę atsakomybę, jos dydį.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam kylančių prievolių iš Sutarties, todėl yra pagrindas priteisti iš jo netesybas, tačiau ieškovės prašomos priteisti netesybos 1096,89 Eur, kurios paskaičiuotos už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą ir beveik siekia skolos sumą, yra aiškiai per didelės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
14. Teismas sprendė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1096,89 Eur delspinigių; pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 294,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 22,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-026078 bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
15.2. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, Sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos. Šalys aptarė konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, Sutartį sudarė apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikta galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, Sutarties tikrasis tikslas yra Sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas.
15.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 1096,89 Eur iki 98,72 Eur iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
15.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
15.5. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
15.6. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai nepriteisė visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito” su atsakovu Š. J. 2021-03-02 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-026078, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius „LG“ 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
19. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo nuomos mokesčio bei negrąžino nuomojamojo daikto, todėl pradinė kreditorė nutraukė Sutartį apie tai raštu informuodama atsakovą 2021-05-06 pretenzija.
20. 2021-06-11 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021-06-16 pranešimu, tačiau į raginimą atsiskaityti nereagavo. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir/arba įvykdė sutartą prievolę, nėra.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį mažino nuo 0,5 iki 0,05 procento už dieną ir iš atsakovo priteisė 98,72 Eur delspinigių. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, atsakovas laikomas vartotoju bei silpnesniąja šalimi, kuris Sutartį su pradine ieškove sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės lemti sutarties sąlygų, nustatančių šalių sutartinę civilinę atsakomybę, jos dydį. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės; ieškovė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-026078 bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
23. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
24. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
25. Pagal VKĮ 2 straipsnio 22 dalį vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.
26. Nagrinėjamu atveju Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovo įsigyjamo daikto (televizoriaus), kuris perduodamas atsakovui, vertė yra 815,00 Eur su PVM; už daiktą mokėtina suma yra išdėstoma į 24 mokėjimus, kas mėnesį mokant 52,99 Eur įmokas. Šios Sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą Sutarties objektui (televizoriui) įsigyti. Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovas įgyja teisę už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą. Nors ši Sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovo pareigos įsigyti sutarties objektą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už 1,00 Eur įsigyti Sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įvertinus Sutarties sąlygų visumą, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai ir Sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (televizorių) atsakovo nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis Sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas suteikė atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į Sutarties skiltyje „Turto grąžinimas“ įtvirtintą nuostatą, kad pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po Sutarties pasibaigimo ar Sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas televizoriaus nėra grąžinęs. Vis dėlto, ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą perduotą daiktą grąžinti. Priešingai, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal Sutartį nesumokėtų įmokų sumą. Toks ieškovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo atsakovui mokant kasmėnesines įmokas įsigyti daiktą (televizorių) nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Be to, Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais įvardijamas turto grąžinimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sąlygos – 1,00 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Tai tik patvirtina išvadą, kad daikto (televizoriaus) įsigijimas nebuvo siejamas su 1,00 Eur sumos sumokėjimu, o jo įsigijimą nuosavybėn iš esmės lėmė visų Sutartyje numatytų įmokų sumokėjimas.
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2021-03-02 UAB „Be kredito“ su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-026078 pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu (televizoriumi), o dėl jo finansavimo sąlygų – daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Dėl šių priežasčių Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
30. 2021-03-02 UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsakovui už 180 dienų paskaičiavo 1096,89 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas sumažino nuo 0,5 iki 0,05 procento už dieną, atitinkamai iš atsakovo priteisė 98,72 Eur delspinigių.
31. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
32. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
34. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
35. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
37. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taip pat ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę, nei VKĮ įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis ne tik pažeidžia vartotojo, silpnesnės šalies interesus, bet ir pernelyg neproporcingai užtikrina juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Be to, ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad netesybos pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio iš vartotojo, sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, pirmosios instancijos teismo priteistas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei priteista 98,72 Eur delspinigių, paliktina nepakeista.
40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir rėmėsi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
42. Ieškovės nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta 2021 m. rugsėjo 28 d. Vėlesniuose teismų sprendimuose, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, sąžiningumą, kaip ir šioje byloje, buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6. 228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
43. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.