Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., V. M., E. M. patikslintą ieškinį atsakovėms G. B., J. B., trečiasis asmuo K. M., dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo nedelsiant iškraustyti atsakoves su visais jos daiktais, giminaičiais ir draugais bei grąžinti ieškovei jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovių solidariai ieškovės naudai jos negautas pajamas, taip pat kiekvienam ieškovui po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1097-1030/2016 dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo pirmiausia tikslinga išspręsti nuosavybės tiesės į ginčo butą klausimą, o vėliau šioje civilinėje byloje spręsti reikalavimų dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo klausimus, jei jie bus aktualūs santuokos nutraukimo byloje priėmus sprendimą. Trečiasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, bei atsakovės G. B. ieškinys dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-21 nutartimi tenkino atsakovės prašymą bei sustabdė civilinę bylą Nr. 2-15121-889/2016, iki bus išnagrinėta civilinė byla nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme Nr. 2-10097-1030/2016 dėl ieškovės M. M. ir trečiojo asmens K. M. santuokos nutraukimo išnagrinėjimo ir joje priimto galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 priimtas galutinis sprendimas gali turėti įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes ši byla dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo negali būti išnagrinėta, kol civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 nėra išspręstas klausimas dėl G. B. pareikštų savarankiškų reikalavimų pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir hipotekos sandorius apsimestiniais ir perkelti jai ginčo buto pirkėjo ir įkaito davėjo teises ir pareigas. Taip pat nurodo, kad abiejų minėtų bylų reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl atsakovės ir trečiojo asmens prašymai tenkintini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-15121-889/2016 sustabdymo ir priimti naują sprendimą. Prašo iškeldinti atsakovę G. B. ir J. B. iš ½ jai priklausančio buto dalies ir grąžinti jai priklausantį daiktą (butą). Nurodė, kad jai kaip ieškovei M. M. ir jos sutuoktiniui K. M. nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad šiam butui įsigyti buvo pasirašyta kreditavimo paskolos sutartis Nr.0450718014535-17, kurios pagrindu paskola iki šiol mokama iš M. M. ir jos vyro bendrų šeimos lėšų banko nustatytu grafiku, pervedant pinigus į banke atidarytą specialią sąskaitą.Apeliantė pažymėjo, jog jai nieko nežinant ir be jos sutikimo bute apsigyveno pašaliniai asmenys, o būtent romų tautybės asmenys – G. B. ir jos dukra J. B., kurie nurodytame bute pradėjo gyventi neteisėtai prieš 8 metus. Teigia, kad pati atsakovė – G. B. bei kiti iki šiol šiame bute gyvenantys jos šeimos nariai – dukra J. B., dukra D. D. ir kiti asmenys patys išsikelti iš nurodyto buto geranoriškai nesutinka.Apeliantė taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas privalomąjį civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų neturėtų taikyti byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakovių iškeldinimo iš gyvenamojo būsto. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų - šios ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo neišnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-10097-1030/2016, kurioje nepriimtas dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, yra tiesioginis teisinis ryšys, todėl civilinės bylos Nr.2-15121-889/2016 sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas.Atskiruoju skundu taip pat pažymima, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis - pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.Apeliantė nurodo, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.). Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti byla yra nagrinėjama teisme. Net ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl argumentai dėl privalomojo bylos sustabdymo klausimu yra atmetami, byla pagrįstai turi būti nagrinėjama iš esmės. Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad palaiko atskirąjį skundą dėl nepagrįsto bylos sustabdymo civilinėje byloje dėl atsakovių G. B. ir J. B. priverstinio iškeldinimo. Teigia, kad turtas buvo įgytas jo tėvų K. M. ir M. M. santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.Taip pat nurodė, kad K. M., kartu su notarės R. K. pagalba, jo motinai nieko nežinant ir tiesiogiai apgaunant, neteisėtai ir savanaudiškai išgavo iš nurodytos notarės tris įgaliojimus ir panaudos sutartį ir taip perdavė jo mamos ½ dalį nuosavybės teisių į minimą butą pašaliniams asmenims, t. y. atsakovėms G. B. ir J. B.. Mano, kad prieš jo motiną yra organizuojamas nusikalstamas susivienijimas, todėl teismas negali delsti šios bylos nagrinėjimo ir stabdyti bylą, nes atsakovės privalo būti kuo skubiau priverstinai iškeldintos.Atsakovės G. B. ir J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 dėl santuokos nutraukimo, iškeltoje gerokai anksčiau nei iškelta ši civilinė byla be kitų reikalavimų nagrinėjamas ginčas dėl minimo buto nuosavybės teisės. Šioje byloje atsakovė G. B. yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus pripažinti ginčo buto pirkimo-pardavimo ir hipotekos sandorius apsimestiniais ir perkelti jai ginčo buto pirkėjo ir įkaito davėjo teises ir pareigas. Teigia, kad jeigu pirmiau būtų išspręstas atsakovių iškeldinimo iš ginčo buto klausimas, o vėliau kitoje byloje pripažinus G. B. ginčo buto savininke, ši būtų priversta inicijuoti kitą procesą dėl ieškovų iškeldinimo, t. y. tarpusavyje susijusiose bylose priėmus prieštaringus sprendimus būtų užprogramuoti tolesni teisminiai ginčai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Pagal CPK 163 straipsnio trečiojo punkto nuostatą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Pagrindinis kriterijus, nustatant aptariamą bylos sustabdymo pagrindą, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas. Tai reiškia, kad byla šiuo pagrindu sustabdoma, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga sustabdyti bylą, esant aptariamam pagrindui, paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir teismo lėšos ir laikas. Toks teisės aiškinimas labiausiai atitinka protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Korida“, byla Nr. 3K-3-413/2008). Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarp minėtų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, t. y. civilinėje byloje Nr.2-10097-1030/2016 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 priimtas galutinis sprendimas turės įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes ši byla dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo negali būti išnagrinėta, kol civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 nėra išspręstas klausimas dėl G. B. pareikštų savarankiškų reikalavimų pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ir hipotekos sandorius apsimestiniais.Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-15121-889/2016 ieškovė prašo iškeldinti atsakoves G. B. ir J. B. iš ieškovei priklausančio buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti patirtą žalą. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalies ginčo buto esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei nežinant, jos bute ir be jos sutikimo apsigyveno pašaliniai asmenys, o būtent atsakovės G. B. ir J. B.. Pažymėtina, kad LR CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), o šių teisės normų prigimtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Tačiau ši savininko teisė turi būti neginčijama.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-10097-1030/2016 pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovei M. M., trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų ir trečiojo asmens G. B. su savarankišku reikalavimu ieškovui K. M., atsakovei M. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Šioje byloje (Nr. 2-10097-1030/2016) trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (byloje Nr. 2-15121-889/2016 atsakovė G. B.) ginčija buto esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ir hipotekos sandorius bei prašo perkelti jai ginčo buto pirkėjo ir įkaito davėjo teises ir pareigas. Taigi neabejotinai šioje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą privalės nustatyti kam priklauso ginčo buto nuosavybės teisės.Šioje byloje prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė yra ginčo buto esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė. Formuojamoje teismų praktikoje dėl privalomo bylos stabdymo yra pasisakyta, kad nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Kaip teisingai nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartyje bei atsakovės G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovės nuosavybės teisės į butą esantį (duomenys neskelbtini), jau yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016, todėl pirmosios instancijos teismas laikydamasis įstatymų reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos privalėjo sustabdyti civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, kad abiejose civilinėse bylose Nr. 2-15121-899/2016 ir Nr. 2-10097-1030/2016 siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, yra būtina teisingai nustatyti ginčo buto nuosavybės teises, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde labai plačiai pasisako dėl pačio ieškinio reikalavimo, t. y. prašymo iškraustyti atsakoves iš ginčo buto esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat labai plačiai pasisakoma dėl keliamų reikalavimų kitoje nagrinėjamoje byloje Nr. 2-10097-1030/2016. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-15121-899/2016. Laikytina, kad šie atskirojo skundo argumentai neatitinka atskirojo skundo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 4 dalis), kadangi šie argumentai nesusiję su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria sustabdyta civilinė byla, todėl plačiau dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Atmetus atskirąjį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikia sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17/03 nurodoma, kad sutartas užmokestis yra 150,00 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsiliepimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui atsakovių vardu buvo pateikęs advokato padėjėjas A. G.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartimi atsakovėms buvo nustatytas septynių dienų terminas pateikti tinkamo subjekto pasirašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2016). Taigi, esant šioms aplinkybėms, atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis už atsiliepimo į apeliacini skundą parengimą, netenkintinas.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.