Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. įmonės „Š.“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

16. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

17. Nagrinėjamos bylos atveju šalys Sutartyje numatė, jog bet kokie šios sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti daromi raštu ir tinkamai pasirašomi šalių įgaliotų atstovų (Sutarties 12.10 punktas, Galutinio sprendimo 6 punktas). Kaip minėta, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės sutarties pakeitimų formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Taigi sprendžiant, ar konkretus šalies elgesys pripažintinas pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, o ne tik į vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, kad atsakovas daug kartų ieškovės atstovų raginimais telefonu buvo skatinamas padengti susidariusius įsiskolinimus, taip pat tai, kad atsakovas ieškovės atstovo siųsta, ieškovei žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (kuris sutampa su atsakovo deklaruota gyvenamąja vieta), pretenzija buvo skatinamas padengti susidariusį įsiskolinimą, sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tvarka nesilaikyti Sutartyje numatyto PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino ir už prievolės įvykdymo terminą netaikyti civilinės atsakomybės, t. y. šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties 9.1 punkto nuostatos turinį, laikytini nepagrįstais.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių sudarytos Sutarties 9.1 numatytų palūkanų kvalifikavimo klausimas – ieškovė nurodo, jog šiame Sutarties punkte numatytos mokėjimo, atsakovas -kompensacinės palūkanos. Pirmiausia pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kaip sutarties šalys sutartyje įvardija jų teisinį santykį ar atskiras sutarties sąlygas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį ir išsiaiškinti ginčo sutarties turinį.

19. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

20. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kompensuojamųjų palūkanų dydžiai yra nustatyti CK 6.210 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

23. Teismo teisė mažinti kompensuojamųjų (taip pat ir procesinių) palūkanų dydį kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes nei įstatymines palūkanas; sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002, 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Nors kompensuojamosios palūkanos laikomos aprioriniais kreditoriaus nuostoliais, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo fakto), nei realios atsiradimo ateityje rizikos, mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Pelnymasis iš skolininko nemokumo („lupikavimas”) laikomas tuomet, kai šalys sutartimi susitaria dėl ženkliai didesnių nei įstatymas numato palūkanų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-460/2018)

24. Ieškovė, siekdama pagrįsti prašomų priteisti palūkanų dydį, nurodė, kad dėl atsakovui suteikto didelio prekinio kredito, ieškovė neteko galimybės auginti savo apyvartą ir tokiu būdu uždirbti pelno maržą, tačiau, kadangi konkretus ieškovės pelno maržos dydis yra pripažintas konfidencialia įmonės informacija, prašė vadovautis Lietuvos statistikos departamento nurodomu 2018 m. pirmojo ketvirčio vidutiniu įmonių pelningumu – 5,2 proc. (Galutinio sprendimo 11 punktas). Teismas, įvertinęs šiuos ieškovės pateiktus duomenis daro išvadą, jog ši ieškovės pateikta informacija nėra tinkama ieškovės nuostolių dėl atsakovo prievolės pažeidimo orientaciniam dydžiui nustatyti – pirma, ieškovė prašo remtis 2018 m. pirmojo ketvirčio vidutinio įmonių pelningumo rodikliu, kai tuo tarpu ieškovė palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (už 2018 m. II – IV ir 2019 m. I ketvirčius); antra, iš ieškovės pateikto Lietuvos statistikos departamento pranešimo turinio galima suprasti, kad vidutinis įmonių pelningumas sudarė 5,2 proc. per viso 2018 m. pirmojo ketvirčio laikotarpį, o ne, kaip skaičiuoja ieškovė, kiekvieną mėnesį.

25. Teismas sprendžia, kad nors palūkanas šalys nustatė Sutartimi, o Sutarties šalys yra verslo subjektai, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytos palūkanos – 5 proc. dydžio palūkanos per mėnesį (60 proc. dydžio metinės palūkanos), teismo vertinimu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo ir protingumo principams, todėl mažintinos. Pagal teismo nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai, tarp kurių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, duomenų apie realią nuostolių sumą, žemiau kurios negalėtų būti mažinamos palūkanos į bylą nepateikta (Galutinio sprendimo 24 punktas). Teismo daro išvadą, jog, siekiant išlaikyti kreditoriaus (ieškovės) ir skolininko (atsakovo) interesų balansą, yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas (taip pat ir procesines), sumažinti iki pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą nustatyto palūkanų dydžio – 8 procentų dydžio metinių palūkanų, todėl 2019 m. vasario 13 d. Preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies.

26. Atsižvelgiant į ieškovės su ieškiniu pateiktą palūkanų paskaičiavimo buhalterinėje pažymoje nurodytą pradelstų dienų skaičių, pagal 8 procentų dydžio metinių palūkanų dydį paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos sudarytų 641,04 Eur. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo po ieškovės ieškinio pareiškimo teismui sumokėtos sumos, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, pirmiausia skirtinos mokėti palūkanoms, o ne, kaip teigia atsakovas, padengti skolą. Ieškovė nurodė, kad po ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas ieškovei pervedė iš viso 3 200,00 Eur sumą (2019 m. vasario 15 d. – 500,00 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 500,00 Eur, 2019 m. kovo 13 d. – 1 000 Eur, 2019 m. kovo 25 d. - 200 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. - 1000,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovas A. K. po ieškovės kreipimosi į teismą ieškovei sumokėjo 641,04 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 2 558,96 Eur skolos dalį. Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės sumokėjo ieškovei kompensuojamąsias palūkanas ir dalį skolos, todėl dalis preliminaraus sprendimo panaikintina ir byla nurodytoje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 430 straipsnio 9 dalis), o kitoje dalyje preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nurodant, jog ieškovei G. V. įmonei „Š.“ priteistina 3 401,08 Eur skola ir 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

27. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 921,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 121,00 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas A. K. prašo mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas iki 145 Eur, kadangi prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą.

29. Nagrinėjant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumo būtina remtis Rekomendacijomis. Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, iš kurių padauginus Lietuvos statistikos departamento skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) gaunamas maksimalus advokato ir/ar advokato padėjėjo atlyginimo už paslaugas dydis. Tačiau nurodytas dydis gali būti koreguojamas atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punktą, kuriame nustatyti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo dydį konkrečioje byloje, t. y., į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui 4 procesinius dokumentus: ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsiliepimą į prieštaravimus ir du prašymus pagal teismo siūlymus. Už ieškinį paskaičiuotas maksimalus advokato atlyginimo dydis būtų 970,3*2,5=2 425,75 Eur, už atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą – 970,3*0,85=824,76 Eur, už kitus du prašymus – 2*(970,3*0,1)=194,06 Eur, iš viso 3 444,57 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė prašo priteisti tik išlaidas už ieškinio dokumentinio proceso tvarka parengimą. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos sudėtingumą (reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo nelaikytini sudėtingais), teisinių paslaugų kompleksiškumą (advokatas atstovavo ieškovę iki teismo, rengė raginimą atsakovui), kad ieškovė prašė priteisti pakankamai didelę pinigų sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, protinga ir nėra pagrindo jos mažinti.

30. Nagrinėjamu atveju preliminarų sprendimą pakeitus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys patenkintas 42 procentais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 386,82 Eur (50,82 Eur žyminio mokesčio + 336,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Atsakovas savo bylinėjimosi išlaidų nenurodė ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra patirta. Kadangi atsakovas A. K. dalį kompensuojamųjų palūkanų ir skolos – 1000,00 Eur (2019 m. vasario 15 d. – 500,00 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 500,00 Eur) sumokėjo per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovei grąžintina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 9,29 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 9 dalis).

31. Atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti arba atidėti. CPK 284 straipsnio nuostatos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl jis taikytinas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veiklos sritis didmeninė prekyba naftos produktais, t. y. pelno gavimas parduodant produktus, todėl sprendžiant CPK 284 straipsnyje numatyto instituto taikymą, nustatinėti ieškovės turtinę padėtį nėra pagrindo, tačiau konstatuotina, jog skolos išdėstymas prieštarauja ieškovės interesams. Atsakovas yra ūkininkas, duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą į bylą nepateikta. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 350,00 Eur, antstolės I. B. kontoroje užvestos keturios vykdomosios bylos atsakovo A. K. atžvilgiu, kuriose išieškoma iš viso 75 092,95 Eur skolos. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad skolininko turtinė padėtis yra sunki, todėl sprendimo išdėstymas būtų proporcinga priemonė skolininko ir kreditoriaus interesams užtikrinti, tačiau teismo sprendimo vykdymo išdėstymas vieneriems metams neproporcingai pažeistų kreditoriaus interesus. Kadangi iš atsakovo ieškovės naudai taip pat yra priteistos 8 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, manytina, kad ieškovės interesai nebus perdaug pažeisti jei skola bus išdėstyta trumpesniam nei prašoma – 6 mėnesių laikotarpiui, o sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam laikotarpiui optimaliausiai užtikrins tinkamą sprendimo įvykdymą bei abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, nepaneigiant teismo sprendimo esmės ir nepažeidžiant šalių lūkesčių (CPK 284 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 264, 269, 270, 271, 284 straipsniais, 293 straipsnio 9 punktu, 430 straipsniu 6 dalies 3 punktu, 7, 8, 9 dalimis, teismas

nusprendė:

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovės G. V. įmonės „Š.“, juridinio asmens kodas 175787969, ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovei G. V. įmonei „Š.“, juridinio asmens kodas 175787969, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 401,08 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų vieno euro 8 euro centų) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 401,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 50,82 Eur (penkiasdešimt eurų 82 euro centus) žyminio mokesčio ir 336,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti; civilinę bylą Nr. e2-4809-641/2019 dalyje dėl 641,04 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 4 euro centų) palūkanų ir 2 558,96 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 96 euro centų) skolos nutraukti, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

2019 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4809-641/2019 vykdymą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 11 d. Galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis mėnesius iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės G. V. įmonės „Š.“, juridinio asmens kodas 175787969, atsiskaitomąją sąskaitą banke mokėti po 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 euro centų) skolos dalį, o šeštą mokėjimo mėnesį kartu su likusia 151,08 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 8 euro centų) skolos dalimi sumokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 3 401,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 13 d.) iki 2019 m. birželio 11 d. Galutinio sprendimo visiško įvykdymo bei priteistas bylinėjimosi išlaidas - 386,82 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 82 euro centus).

Grąžinti ieškovei G. V. įmonei „Š.“, juridinio asmens kodas 175787969, 9,29 Eur (devynis eurus 29 euro centus) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46424233.

Nutartį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.