- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2-6913-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00303-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl sandorių, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras A. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. Č. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo tėvas J. Č. po sutuoktinės E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą, kad ieškovas po tėvo J. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šio palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą; pripažinti negaliojančiais 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimą; 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-7).
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina E. Č., (duomenys neskelbtini) – ieškovo tėvas J. Č.. Po tėvų mirties liko jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas: gyvenamasis namas, viralinė, daržinė, tvartas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). 2023 m. spalio 5 d. ieškovas gavo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pranešimą, kad valstybė paveldėjo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius nurodytu adresu, prašė atlaisvinti gyvenamąjį namą ir statinius. Po J. Č. mirties Turtas nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo J. Č. antrajai žmonai J. Č.. Ieškovo tėvas pastatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius 1978 m., būdamas susituokęs su ieškovo motina E. Č.. Po ieškovo motinos mirties niekas iš galimų jos įpėdinių nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Ieškovo tėvas priėmė savo mirusiosios sutuoktinės palikimą, pradėjęs valdyti mirusiosios turtą kaip savo. Ieškovo tėvas rūpinosi sutuoktinės E. Č. laidotuvėmis, prižiūrėjo jos kapus. Po ieškovo motinos mirties jo tėvas susituokė su J. Č., jie visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Mirus ieškovo tėvui, jo sutuoktinė paaiškino ieškovui, kad reikia visus dokumentus tvarkyti jos vardu, nes taip bus paprasčiau ir kainuos mažiau. Tuo metu ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį ir buvo suklaidintas J. Č., todėl jos nurodymu nuvyko į notarų kontorą ir pasirašė kažkokius dokumentus. Pasirodo, kad ieškovas pasirašė pas notarą A. B. 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo. Praėjus pusei metų nuo tėvo mirties J. Č., neinformavusi ir neperleidusi ieškovui turto, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur mirė (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, jis perėmė tėvo palikimą po šio mirties pradėjęs jį faktiškai valdyti, rūpintis turtu kaip savu. Ieškovas valdo, naudoja ir disponuoja šiuo turtu. Jis rūpinasi ir prižiūri namą, kuriame gyveno jo tėvai. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių turi būti nustatyti ieškovo nurodyti juridinę reikšmę turintys faktai. 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimo pasirašymo metu ieškovas buvo tokios būklės dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovas sudarė palikimo atsisakymo sandorį, J. Č. panaudojus apgaulę. Todėl 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimas turi būti pripažintas negaliojančiu. 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime bei nuosavybės teisės liudijime nurodytas turtas buvo ieškovo tėvų bendra jungtinė nuosavybė, todėl J. Č. nepriklausė pusė Turto. Ji neturėjo teisės nei įgyti, nei paveldėti Turto dalies. Todėl ir šie dokumentai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Nei VĮ Turto bankas, nei notaras nesiėmė priemonių ir neišsiaiškino, kad atsakovė perėmė Turtą, kuris buvo ieškovo motinos ir tėvo bendroji jungtinė nuosavybė. Palikimo perėjimo valstybei liudijime nenurodytas tikslus jo išdavimo pagrindas. Ieškovui priėmus tėvo palikimą faktiniu valdymu, valstybė negalėjo perimti jo mirusio tėvo Turto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog mirus ieškovo motinai, jos palikimas buvo perimtas faktiniu valdymu. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jo tėvo palikimas buvo perimtas sutuoktinės J. Č., o ieškovas neįgyvendino savo teisės į palikimą. VĮ Turto bankas, gavęs informaciją apie J. Č. nepaveldėtą palikimą, pradėjo paveldėjimo procedūrą. Testamento registre nebuvo duomenų apie palikėjos palikimo priėmimą. Todėl Turto bankas turėjo atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl šios palikėjos palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Ieškovo ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai išduoti laikantis teisės aktų nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti juos. Ieškovas praleido senaties terminą ginčyti jo nurodytus paveldėjimo teisės liudijimus ir kitus ieškinyje nurodytus dokumentus (el. b. l. 133-136).
4. Trečiasis asmuo notaras A. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimo dėl atsisakymo priimti palikimą, 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad 2010 m. balandžio 23 d. J. Č. sutuoktinė J. Č. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Ji nurodė sutuoktiniui priklausiusį turtą. Notaras, patikrinęs J. Č. paduotus dokumentus ir Registro centro duomenis, nustatė, kad ji susituokė su mirusiuoju J. Č. (duomenys neskelbtini), o Turtas buvo registruotas J. Č. vardu Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. liepos 21 d. J. Č. pirko žemės sklypus 1997 m. liepos 30 d. Turtas įsigytas J. Č. ir J. Č. jiems būnant santuokoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė. 2010 m. balandžio 23 d. ieškovui kreipusis į notarą dėl palikimo atsisakymo, trečiasis asmuo įsitikino, kad V. Č. neišsiskyrė jokiais požymiais, kurių pagrindu notarui galėjo kilti įtarimų dėl jo adekvatumo ir galėjimo sudaryti sandorį, atsižvelgiant į jo valią. Įpėdinio išvaizda buvo įprasta ir nekėlė abejonių bei įtarimų, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo rišli, judesiai koordinuoti ir tikslūs. Tai leido notarui įsitikinti, kad ieškovas nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų, ir gali sudaryti sandorį. Atvykusiam atsakovui buvo paaiškinta palikimo priėmimo ir palikimo atsisakymo sandorių esmė bei pasekmės. Ieškovas aiškiai išreiškė valią atsisakyti palikimo, perskaitė pareiškimą ir pasirašė jį. 2020 m. kovo 16 d. į notarą kreipėsi VĮ Turto bankas ir pateikė prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei po J. Č. mirties. 2020 m. birželio 16 d. notarui buvo pateiktas papildomas VĮ Turto bankas prašymas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po J. Č. mirties. Notaras atliko J. Č. įpėdinių paiešką viešuose registruose, tačiau juose nebuvo duomenų apie J. Č. vaikus ar kitos eilės įpėdinius. Todėl notaras ir išdavė 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (el. b. l. 116-119).
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašo spręsti ieškovo reikalavimus teismo nuožiūra. Nurodo, kad Turtas priklausė ieškovo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po ieškovo tėvo ir J. Č. santuokos sudarymo ieškovo tėvas įsigijo keturis valstybinius žemės sklypus. Neatsiradus J. Č. įpėdiniams, jos turtas perėjo valstybei. Visa procedūra buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nepasinaudojo teise priimti palikimą. Ieškovo reikalavimai spręstini vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
6. Teismo posėdžio metu V. Č. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas jo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jo tėvo sutuoktinė J. Č. išvyko į (duomenys neskelbtini) beveik iš karto po tėvo mirties, žadėjo jam perrašyti tėvo turtą. Ieškovas netikrino, ar J. Č. perrašė jam tėvo turtą, nes tuo metu nesaikingai vartojo alkoholį. Jis neturėjo laiko, nes dirbo miške medkirčiu. Paprastai jis vartojo alkoholį savaitgaliais, kai reikėjo eiti į darbą – alkoholio nevartojo. Nuo 2023 m. situacija su alkoholio vartojimu pagerėjo. Po tėvo mirties ieškovas netvarkė palikimo reikalų, bet liko gyventi tėvų name, rūpinosi malkomis.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovas advokatas T. V. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus visiškai ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad notaras, išdavęs J. Č. nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nepatikrino, kad Turtas buvo sukurtas abiejų ieškovo tėvų. Notaras vadovavosi tik seniūnijos pažyma, palikimo perėjimo valstybei liudijimas negalėjo būti išduotas.
Atsiliepimas
8. Trečiojo asmens NŽT atstovė J. J. prašė spręsti ieškinio reikalavimus teismo nuožiūra NŽT atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
9. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovė, trečiasis asmuo notaras A. B. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175(1) straipsnio 10 dalis). Atsakovė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jos atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 170). Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovės atstovei ir trečiajam asmeniui A. B. (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Ieškovo V. Č. tėvai E. Č. ir J. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29, 31). Ieškovo tėvas J. Č., būdamas susituokęs su E. Č., 1978 m. pastatė gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę malkinę, 1985 m. – viralinę, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 55, 57). Ieškovo motina E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 33).
11. Mirus ieškovo motinai E. Č., jo tėvas pastatė (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 1986 m., penkis ūkinius pastatus – 1988 m. (el. b. l. 57). Nuo 1989 m. sausio 25 d. ieškovo gyvenamoji vieta visą laiką buvo deklaruota (duomenys neskelbtini)., (el. b. l. 30). Notaro A. B. pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas J. Č. susituokė su J. Č.. 1997 m. santuokoje su J. Č. ieškovo tėvas J. Č. įsigijo iš valstybės 5 žemės sklypus, tarp jų – žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas su kitais statiniais (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 120-131).
12. Gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre iki 2008 m. liepos 30 d. (el. b. l. 10-13). Nuo 2008 m. liepos 30 d. gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė, ūkio pastatas, kiemo statiniai buvo registruoti kaip ieškovo tėvo nuosavybė 2008 m. liepos 21 d. apylinkės seniūnijos pažymėjimo pagrindu (el. b. l. 10-13).
13. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008 m. liepos 21 d. pažymos duomenimis, gyvenamasis namas, viralinė, ūkio pastatas, daržinė su dviem ūkiniais pastatais, tvartas su malkine ir ūkio pastatu, ūkio pastatas su ūkio pastatu pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įrašą ūkinėje knygoje registruoti kaip asmeninė J. Č. nuosavybė; J. Č. pats pastatė tuos pastatus (el. b. l. 34).
14. Ieškovo tėvas J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26). Po J. Č. mirties liko 5 žemės sklypai, gyvenamasis namas, viralinė, daržinė, tvartas, ūkio pastatas, kiemo statiniai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-25). 2010 m. balandžio 23 d. ieškovas atvyko į notaro A. B. kontorą ir parašė pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad jis atsisako jam tenkančios palikimo dalies po J. Č. mirties. Pareiškime nurodyta, kad atsisakymo juridinės pasekmės yra išaiškintos ieškovui, kad jam žinoma, jog atsisakius mirusiojo palikimo, palikimo dalis, kuri priklausytų jam (ieškovui), atitenka kitiems įpėdiniams lygiomis dalimis (el. b. l. 32).
15. Mirusio J. Č. sutuoktinei J. Č. kreipusi į notarą dėl J. Č. turto paveldėjimo, jai 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame notaras patvirtino, kad J. Č. yra pergyvenusi sutuoktinį J. Č. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, daržinės, tvarto, ūkio pastato, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų keturių žemės sklypų (el. b. l. 61-64).
16. 2010 m. rugsėjo 14 d. J. Č. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame notaras A. B. patvirtino, jog J. Č. paveldi sutuoktinio J. Č. turtą: ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, daržinės, ūkio pastato, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų keturių žemės sklypų (el. b. l. 89-92).
17. Iš ieškovo V. Č. paaiškinimų, patvirtintų liudytojomis apklaustų ieškovo giminaičių V. B. (ieškovo tetos), V. G. (ieškovo pusseserės), nustatyta, kad ieškovas po tėvo mirties liko gyventi šiam priklausančiame name ir tvarkėsi jame, prižiūrėjo tėvo nekilnojamąjį turtą. Liudytojos patvirtino, kad gyvenamasis namas buvo statomas tuo metu, kai buvo gyva ieškovo motina E. Č.. Liudytoja V. G. patvirtino ieškovo paaiškinimus apie tai, kad jo pamotė J. Č. sakė, jog susitarė su ieškovu dėl turto perleidimo jai (t. y. J. Č.), o ji (J. Č.) vėliau paliks visą turtą ieškovui, nes po tėvo mirties šis vartojo labai daug alkoholio. Liudytojos V. G. paaiškinimais, pati J. Č. minėjo jai, kad išlaiko namus kartu su ieškovu, kad jie sudeda bendras lėšas išlaidoms.
18. Mirus J. Č. (duomenys neskelbtini), visas jai priklausęs turtas (tarp jo – ir tas, kurį ji perėmė po sutuoktinio J. Č. mirties: gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), penki žemės sklypai) perėjo valstybei 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu (el. b. l. 67-82, 137-151). 2020 m. birželio 16 d. VĮ Turto banko atstovui atvykus į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), turint tikslą perimti Turtą, buvo paliktas pranešimas susisiekti iki 2020 m. birželio 18 d. (el. b. l. 152, 153). Ieškovo paaiškinimais, jis sužinojo apie namo perėjimą valstybei tik gavęs 2023 m. spalio 5 d. VĮ Turto bankas raštą, kuriame nurodyta, kad valstybė paveldėjo Turtą (duomenys neskelbtini), kad 2023 m. spalio 30 d. 10:00 val. VĮ Turto banko atstovai atvyks pas ieškovą dar kartą perimti minėto turto, todėl prašė atlaisvinti gyvenamąjį namą su kitais statiniais (el. b. l. 27, 28).
19. Susipažinus su ieškiniu, visų pirma, tikslinga pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ieškovo 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kadangi nuo šio reikalavimo išsprendimo priklauso kitų ieškinio prašymų nagrinėjimas.
Dėl ieškovo V. Č. reikalavimo pripažinti negaliojančiu jo 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl tėvo J. Č. palikimo atsisakymo
20. Pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra vienašalis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 3 dalis). Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
21. Dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Apgaulė gali būti aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo notaro kontoroje, šiam tinkamai išaiškinus tokio sandorio sudarymo pasekmes. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad pareiškimo pasirašymo notaro kontoroje metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų dėl alkoholio nulemtos būsenos (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Visgi byloje pateikti įrodymai (liudytojos V. G. parodymai, ieškovo paaiškinimai) bei nustatytos aplinkybės (tai, kad ieškovo gyvenamoji vieta nuo 1989 m. buvo visada deklaruota kaime, kuriame buvo tėvo pastatytas gyvenamasis namas; ieškovas visada gyveno tame name ir rūpinosi juo kartu su J. Č.; jis neturėjo savo nekilnojamojo turto) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo pareiškimas dėl tėvo palikimo atsisakymo turėjo valios trūkumų.
23. Šis sandoris buvo sudarytas ieškovo neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. neketinant ieškovui atsisakyti tėvo palikto turto. Ieškovo paaiškinimais, patvirtintais jo pusseserės V. G., parašydamas pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo jis norėjo palengvinti tėvo turto perėjimą jam, kadangi tuo metu ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį bei neturėjo laiko tvarkyti palikimo priėmimo reikalus. Ieškovo pamotei J. Č. pasiūlius perimti visą J. Č. turtą su sąlyga, kad vėliau perrašys šį turtą ieškovui, šis nusprendė palengvinti tėvo turto perėjimą jam, pasinaudojus J. Č. pasiūlymu.
24. Nagrinėjamu atveju neištesėtas J. Č. pažadas perrašyti ieškovui tėvo turtą po palikimo priėmimo gali būti vertinamas kaip aktyvūs veiksmai, kuriais ji siekė suklaidinti ieškovą dėl esminių aplinkybių šiam perimant tėvo turtą (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Teismo nuomone, J. Č. atskleidus ieškovui savo valią neperduoti jam tėvo turto po jo palikimo atsisakymo, ieškovas nepasirašytų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Teismas, įvertinęs ieškovo galimybes gauti jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus apie tai, kas vyko daugiau nei prieš 10 metų (tarp jų – ir tai, kad J. Č. mirė), mano, kad byloje galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas pasirašydamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo sudarė šį sandorį dėl akių bei veikiamas J. Č. apgaulės (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 5 dalis).
26. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti ieškinyje nurodytus dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Todėl toliau pasisakoma dėl ieškinio senaties (ne)taikymo ieškovo reikalavimui pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo ieškovo V. Č. reikalavimui pripažinti negaliojančiu jo 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo
27. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
28. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, tikėdamasis, jog jo tėvo sutuoktinė, perėmusi visą savo sutuoktinio palikimą, perleis šį turtą ieškovui. Aplinkybė, kad tėvo sutuoktinė J. Č. neištesėjo savo pažado, ieškovui paaiškėjo 2023 m. spalio mėn. kai atvyko atsakovės darbuotojai ir pareikalavo iš jo išsikelti iš tėvo namo, kadangi šis turtas priklauso valstybei.
30. Teismo vertinimu, ieškovas turėdamas pareigą būti vidutiniškai atsakingu ir rūpestingu asmeniu, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, atliktą tėvo sutuoktinės J. Č., gerokai anksčiau nei 2023 m. spalio mėn. Bent jau nuo tos dienos, kai, ieškovo teigimu, ji išvyko gyventi į užsienį. Ieškovo paaiškinimais, J. Č. išvyko į užsienį neužilgo po J. Č. mirties (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, ieškovas vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) (praėjus metams po tėvo mirties) turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai, kad J. Č. neperrašė jam tėvo turto prieš išvykdama į užsienį.
31. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas praleido bendrą 10 metų ir specialų vienerių metų ieškinio senaties terminus savo 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimui dėl palikimo atsisakymo ginčyti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 5.8 straipsnis).
32. Byloje ieškovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas po tėvo mirties nesaikingai vartojo alkoholį, dirbo medkirčiu. Ieškovas neturi teisinių žinių, pasitikėjo asmeniu, su kuriuo gyveno nuo paauglystės (t. y. J. Č.). Išvykus J. Č. ieškovas neturėjo galimybės išsiaiškinti pas ją, ar ji perleido jam tėvo turtą. Ieškovas iki 2023 m. spalio mėn. negavo jokių žinių iš kompetentingų institucijų apie tai, kad Turtas jam nepriklauso. Teismas vertina šias aplinkybes kaip svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Todėl šis terminas turi būti atnaujintas CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ieškovo pareiškimas dėl J. Č. palikimo atsisakymo turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl akių ir apgaulės (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 5 dalis).
33. Pripažinus negaliojančiu ieškovo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nuo šio dokumento pasirašymo momento, darytina išvada, kad jis turėjo galimybę priimti tėvo palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais. Todėl toliau pasisakoma dėl ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu.
Dėl ieškovo V. Č. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo tėvo J. Č. palikimo priėmimo
34. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
36. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
37. Iš ieškovo paaiškinimų, patvirtintų liudytojų V. G. ir V. B. parodymais, nustatyta, kad jis, likdamas toliau gyventi tėvo pastatytame name po šio mirties, tvarkėsi ten kartu su pamote J. Č., vėliau šiai išvykus iš Lietuvos – vienas. Ieškovas visą laiką iki 2023 m. spalio mėn. manė, kad pamotė perrašė jam tėvo turtą, todėl laikė tą turtą savu, valdė jį kaip savo. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors ieškovas ir parašė tariamą pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo, tačiau valdė tėvo pastatytą namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), kaip savus.
38. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas po savo tėvo J. Č. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
39. Byloje nustačius, kad J. Č. palikimą priėmė faktiniu valdymu ne tik ieškovas, bet ir J. Č. sutuoktinė J. Č., kreipdamasi į notaro kontorą, kitų ieškinio reikalavimų išsprendimui būtina nustatyti ieškovo tėvo vardu registruoto turto statusą.
Dėl ieškovo V. Č. tėvo J. Č. vardu registruoto nekilnojamojo turto statuso
40. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti ieškovo tėvui buvus susituokusiam su ieškovo motina E. Č. (kai galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas, toliau – ir SŠK), o įregistruoti – 2008 m. (kai galiojo 2001 m. CK). Ieškovo tėvas įsigijo penkis žemės sklypus 1997 m., kai buvo susituokęs su J. Č., sklypai įregistruoti viešame registre taip pat nuo 1997 m. (kai galiojo SŠK).
41. SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
42. Pagal 2001 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
43. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 38 punktas).
44. Gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti dar esant gyvenai ieškovo motinai E. Č.. Kaišiadorių rajono savivaldybės pažymoje šis turtas nurodytas kaip asmeninis J. Č. turtas. 2008 m., t. y. 2001 m. CK galiojimo metu, gyvenamasis namas su statiniais registruoti tik J. Č. vardu, nenurodant, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
45. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą (žr. sprendimo 44 punktą), daro išvadą, kad 2008 m. gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovo tėvo J. Č. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).
46. Žemės sklypai ieškovo tėvo buvo įsigyti jau po pirmos sutuoktinės E. Č. mirties, J. Č. buvus susituokusiam su J. Č.. Todėl yra pagrindas teigti, kad 1997 m. ieškovo tėvo J. Č. įsigyti žemės sklypai buvo jo ir J. Č. bendroji jungtinė nuosavybė, nors šie sklypai ir buvo registruoti tik J. Č. vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis).
47. Įvertinus tai, kad ieškovo tėvas J. Č. pastatė gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini), būdamas susituokęs su E. Č., darytina išvada, kad minėtas turtas buvo ieškovo tėvų bendroji jungtinė nuosavybė iki E. Č. mirties (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad nei ieškovo tėvas, nei motina nebuvo išreiškę valios įregistruoti šio turto kaip vieno iš jų asmeninės nuosavybės.
48. Iš ieškovo paaiškinimų, patvirtintų jo giminaičių, t. y. liudytojų V. B. ir V. G., nustatyta, kad po ieškovo motinos E. Č. mirties būtent jo tėvas J. Č. liko gyventi jo ir E. Č. namuose. Ieškovo tėvas statė ir naujus pagalbinius statinius prie gyvenamojo namo, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas. Tai, leidžia daryti išvadą, kad mirus J. Č. sutuoktinei E. Č., būtent jis priėmė šios palikimą faktiniu valdymu (1964 m. 587 straipsnio 2 dalis). Todėl nustačius, kad ieškovo tėvas iki savo sutuoktinės E. Č. mirties valdė su ja bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini), tenkinamas ieškovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č. priėmė E. Č. palikimą (tarp jo – ir dalį jai priklausančių statinių) po jos mirties per įstatyme nustatytą 6 mėn. terminą, pradėjęs faktiškai valdyti mirusios turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).
49. Nustačius, kad po E. Č. mirties J. Č. valdė gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, o penkis žemės sklypus – bendrosios jungtinės nuosavybės su J. Č. teise, toliau pasisakoma dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimą.
Dėl ieškovo V. Č. ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu notaro A. B. išduotą J. Č. 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimą
50. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2010 m. rugsėjo 14 d.) įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
51. Notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
52. Tuo metu, kai mirė ieškovo tėvas J. Č., t. y. (duomenys neskelbtini), galiojo 2001 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma. Todėl nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai bendrajai jungtinei nuosavybei į namą su statiniais (duomenys neskelbtini), notarui, išdavusiam J. Č. nuosavybės teisės liudijimą, turėjo kilti abejonių dėl minėto turto priklausymo mirusiojo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir neišduoti J. Č. nuosavybės teisės liudijimo dėl šio turto. Šias abejones turėjo sukelti faktas, kad namas su statiniais buvo registruotas įsigaliojus pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui dėl sutuoktinių registruoto turto statuso vertinimo.
53. Pirmiau konstatavus, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovo tėvo J. Č. nuosavybė, darytina išvada, kad trečias asmuo A. B. patvirtino 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijime, jog J. Č. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), nesant teisinio pagrindo.
54. Teismui nustačius, kad penki žemės sklypai buvo įsigyti J. Č. santuokoje su J. Č. dar galiojant SŠK, nėra pagrindo išvadai, jog notaras A. B. nepagrįstai patvirtino, jog J. Č. nuosavybės teise priklauso ½ dalis penkių žemės sklypų.
55. Atsakovei nurodant, kad ieškovas praleido senaties terminą ginčyti nuosavybės teisės liudijimą, teismas sutinka su šia atsakovės pozicija motyvais, nurodytais šio sprendimo 30, 31 punktuose. Kartu teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, nurodytais šio sprendimo 32 punkte, mano, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį reikalavimui dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atnaujinus ieškinio senatį, yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimo dalį, kurioje patvirtina J. Č. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, daržinės, ūkio pastato, kiemo statinių (duomenys neskelbtini), kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, reguliuojančioms sutuoktinių turto režimą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Pripažinus negaliojančia dalį 2010 m. rugsėjo 14 d. J. Č. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, toliau pasisakytina dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą J. Č..
Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą mirusio J. Č. sutuoktinei J. Č.
57. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 straipsnis).
58. Šiuo atveju ieškovas (J. Č. pirmos eilės įpėdinis), prašydamas pripažinti negaliojančiu J. Č. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, neginčija jos teisės paveldėti įstatymu nustatytą sutuoktinio turto dalį bei J. Č. pareiškimą dėl J. Č. palikimo priėmimo. Todėl nustačius, kad J. Č. turėjo teisę į sutuoktinio J. Č. palikimą, išreiškė valią įgyvendinti šią teisę notaro kontoroje, nėra pagrindo išvadai, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas J. Č. apskritai neturėjo būti išduotas.
59. Pripažinus negaliojančia dalį J. Č. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu, yra pagrindas teigti, kad J. Č. nepagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl ½ dalies gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), bei ½ dalies penkių žemės sklypų.
60. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, darytina išvada, kad J. Č. galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl ¼ dalies gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalies (1/2 ×1/4) penkių žemės sklypų, priklausiusių jai kartu su J. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paveldėjimo.
61. Paveldėjimo teisės liudijimas – dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, pagal jį negali pereiti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio18 d. nutartis Nr. 3K-3-240/2008; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Dėl to nustačius, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu J. Č. buvo nepagrįstai perduota daugiau, nei jai priklausė, yra pagrindas pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ¼ dalies gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalių žemės sklypų, priklausiusių jai su J. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip išduoto pažeidžiant imperatyvias paveldėjimo teisės nuostatas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis).
62. Atsakovei nurodant, kad ieškovas praleido senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, teismas sutinka su šia atsakovės pozicija motyvais, nurodytais šio sprendimo 30, 31 punktuose. Kartu teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, nurodytais šio sprendimo 32 punkte, mano, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį reikalavimui dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir pripažinti negaliojančia minėtą 2010 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
63. Pripažinus negaliojančia 2010 m. rugsėjo 14 d. J. Č. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, ieškinio reikalavimas dėl 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu turi būti patenkintas iš dalies. Šiuo dokumentu valstybei nepagrįstai perduotas ir J. Č. nepriklausęs turtas: 3/4 dalys gyvenamojo namo su statiniais (1/2 dalis nuosavybės teisės liudijimo pagrindu+1/4 dalis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) bei 3/8 dalys žemės sklypų, priklausiusių J. Č. (1/2– 1/2 ×1/4).
64. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sužinojo apie 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą tik 2023 m. spalio mėn. Nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie šio liudijimo išdavimą anksčiau. Todėl darytina išvada, kad ieškovas, padavęs teismui ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu 2024 m. vasario 22 d., nepraleido CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų senaties termino savo teisėms ginti.
65. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, atmeta ieškovo argumentą, kad apskritai nebuvo teisinio pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes tik ieškovas perėmė tėvo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti jo turtą. Kaip minėta pirmiau, ieškovo tėvo sutuoktinė J. Č. taip pat priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, įgyvendindama įstatymo jai suteiktą teisę (žr. sprendimo 15 punktą). Valstybės institucijoms ir notarui nustačius, kad J. Č. neturi įpėdinių, galinčių / norinčių priimti jos palikimą, notaras neturėjo teisinio pagrindo apskritai atsisakyti išduoti J. Č. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
66. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimus, pasisako dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
67. Kai turtą paveldi valstybė, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
68. Nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti valstybės veiksmai, šiai perimant J. Č. paliktą turtą, kurį sudarė ir ieškovo tėvo turtas. Atsakovės procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas. Todėl iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovo turėtos žyminio mokesčio išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, šio sprendimo 67 punktas).
69. Teismas, įvertinęs patenkintą ieškinio dalį, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc., teismui iš esmės nustačius, jog ieškovas paveldėjo ne visą, bet dalį tėvo turto. 2024 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 344 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Nustačius, kad 25 proc. ieškinio reikalavimų buvo nepagrįsti, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 136 Eur atidėto žyminio mokesčio (544 Eur (mokėtinas žyminis mokestis)×0,25 (atmesta ieškinio dalis)) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas.
Pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo momento ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 23 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (notarinio registro Nr. 3-1064).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. Č., (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo tėvas J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiosios palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 3-2772), išduoto notaro A. B., dalį, kurioje patvirtina J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 14 d. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notaro A. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3-2773, dalį dėl ¼ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3/8 dalių žemės sklypų, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 3-2568, dalį dėl 3/4 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3/8 dalių žemės sklypų, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.