Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-98/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimą, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir nagrinėti ją iš naujo Skuodo rajono apylinkės teisme; išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėja prašo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2014-09-10 Skuodo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4-98/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. R., L. Š., trečiajam asmeniui V. Š. individualiai įmonei „Grožio simfonija“ dėl žalos atlyginimo sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš pareiškėjos (atsakovės) L. Š. 3000,00 Lt žalos atlyginimo, 90,00 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybe, kad 2015-10-08 Skuodo rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-302-906/2015 pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens R. R. pripažinimo neveiksniu, kuriuo jos pareiškimas buvo atmestas, šis teismo sprendimas įsiteisėjo. Nurodo, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4-98/2014 Skuodo rajono apylinkės teisme pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos priteisimo, bei vėliau, apskundus minėto teismo priimtą sprendimą apeliacine tvarka, jai nebuvo žinoma, ar jos sūnus R. R. yra veiksnus, ar neveiksnus, nes šiuo klausimu nebuvo priimtas teismo sprendimas, todėl R. R. veiksnumas/neveiksnumas nebuvo ir negalėjo jai būti žinomas bylos Nr. 2-4-98/2014 nagrinėjimo metu, nesant dėl to priimto teismo sprendimo. Tik priėmus teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-302-906/2015, jai tapo žinoma, jog jos sūnus yra veiksnus nuo 2015-10-08 teismo sprendimo priėmimo datos, kuriuo teismas pripažino, jog nėra pagrindo R. R. pripažinti neveiksniu, o tai, pareiškėjos manymu, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nesant teismo sprendimo tuo klausimu) jai bylos Nr. 2-4-98/2014 nagrinėjimo metu. Pareiškėjos įsitikinimu, jos sūnaus R. R. nepripažinus neveiksniu, jis nebūtų buvęs pripažintas neveiksniu ir bylos Nr. 2-4-98/2014 nagrinėjimo metu dėl žalos atlyginimo, todėl civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalį jai nekyla.