Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyta BK 75 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 5 punktas, 8 punktas, 10 punktas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirtos pareigos vykdant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. S. – 1159,55 Eur išlaidų nukentėjusiojo Š. B. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2021 metų kovo 14 dieną apie 15.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį Š. B. į veidą žandikaulio srityje, nukritusiam ant lovos ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą - veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. B. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, dešinio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, nosies kaulų lūžimą, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas, pareikštas V. S. nesunkiai sutrikdžius Š. B. sveikatą, pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas V. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. S. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. S. kaltės.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. S. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

9. Nors apeliantas kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, kad jokio konflikto su Š. B. įvykio dieną neturėjo, neigė, kad tą dieną iš viso bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog V. S. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, išgertuvių metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį Š. B. į veidą žandikaulio srityje, nukritusiam ant lovos ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą - veidą, taip nesunkiai sužalodamas nukentėjusįjį Š. B.. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kurie kartu su liudytojų A. B., A. V., Š. P., R. B., D. S., A. S., V. R., Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. S. tarnybiniu pranešimu (t.1, b. l. 154-155), 2022 m. sausio 4 d. akistatos tarp liudytojo D. S. ir įtariamojo V. S. protokolu (t. 2, b. l. 132-134), 2021 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138) 2022 m. sausio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 145-146), 2021 m. gruodžio 23 d. Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybiniu pranešimu, 2021 m. gruodžio 27 d. atlikta vaizdų apžiūra (t. 2, b. l. 149-156), 2022 m. sausio 4 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2021 m. kovo 14 d. d. 15:47:49 val. ir 15:50:06 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotu pranešimu (t,1, b. l. 160-165), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Nuteistojo V. S. argumentai, jog jokio konflikto su Š. B. jis įvykio dieną neturėjo ir jo tą dieną nematė, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Darant šią išvadą pažymėtina, jog nuteistojo pateiktos versijos nepatvirtino, jokie objektyvūs bylos duomenys.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis Š. B. pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad nukentėjo A. B. namuose, buvo suduotas smūgis į žandikaulį, jį sudavė V. S.. Sudavė vieną kartą, tada jį pastūmė. Kas sudavė kitus smūgius, negali pasakyti, nes užsidengė ir gynėsi. Buvo sužalotas veidas, galva. Nuo suduoto smūgio lūžo žandikaulis ir karūnėlė iššoko iš vietos. Apatinį žandikaulį sulaužė V. S., jį pažinojo iš matymo. Dėl ko kilo konfliktinė situacija, negali pasakyti, į butą jį pakvietė R. B.. Nuo suduotų smūgių buvau apsvaigęs, skaudėjo, nepamena ar buvo aptemusi sąmonė. Po įvykio su V. S. nebendravo, nesiaiškino su juo. Kad smūgį sudavė V. S., tą pačią dieną pasakė policijos pareigūnams, A. V.. Sesuo iš policijos jį vežė į ligoninę, jai papasakojo apie įvykį, minėjo jai, kad smūgį sudavė V. S. (t. 1, b. l. 20 – 21, t. 3 b. l. 93-94). Netikėti nukentėjusiojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jis davė išsamius parodymus, jo parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes, jokių esminių prieštaravimų nėra.

10.1. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. B., kuris tiesiogiai pačio nukentėjusiojo sužalojimo fakto nematė, tačiau nurodė, jog įvykio dieną (duomenys neskelbtini) mieste susitiko su A. Č., su kuriuo susitarė nueiti pas pažįstamą A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste, išgerti alkoholinių gėrimų. Atsisėdus prie stalo visi gėrė degtinę. Jis užmigo, po kurio laiko prabudo ir pamatė, kad ant jo užgriuvęs Š. B.. Matė, kad jam nuo kaktos bėga kraujas. Š. B. rankomis sugriebė, patraukė nuo savęs, išlindo iš po jo. Š. B. liko sėdėti ant lovos. Liudytojas patvirtino aplinkybes, kad nukentėjusysis Š. B. buvo bute pas A. B., Š. B. veidas buvo kruvinas. Pagrindą tikėti nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis suteikia ir liudytojos A. V. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kur ji paaiškino, kad 2021 m. kovo 14 d. būdama savo namuose iš pažįstamos sužinojo, kad daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), viename iš butų, kuriame gyvena I. R., vyksta didelis triukšmas. Paskambinusi ir bendraudama su Š. P. girdėjo vyrų balsus. Girdėjo Š. B. balsą, V. S. balsą. Po kurio laiko jai paskambino Š. B. ir prašė jam padėti. Po telefoninio pokalbio ji iškarto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, ir pranešė apie sumuštą žmogų. Pati išsikvietė taksi automobilį ir juo nuvažiavo prie Š. B. namų. Š. B. iš kairės ausies bėgo kraujas, jam ant kaktos matėsi paraudimas, ant nosies matėsi prakirsta žaizda, iš nosies bėgo kraujas, taip pat iš burnos, o gal lūpų, bėgo kraujas. Š. B. jai aiškino, kad I. bute jį sumušė V. S.. Tai, kad V. S. buvo jam priklausančiame bute, gėrė alkoholinius gėrimus su kitais ten buvusiais asmenimis, buvo kartu su nukentėjusiuoju Š. B., o išgirdus triukšmą, suprato, kad buvo muštynės ir liepė visiems, tame tarpe ir V. S. išeiti iš buto, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B., kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Liudytojas parodė, jog pas jį į butą atėjęs pažįstamas Š. B. sėdėjo prie stalo ir su R. B., A. ir V. S. gėrė degtinę. Jam išėjus į kitą kambarį po kiek laiko išgirdo triukšmą, kažkokį bildesį, kažkas rėkavo. Išgirdo trinktelint buto duris. Pamatė, kad Š. B. kambaryje nėra. Ant grindų prie lovos matė kelias kraujo dėmes. Kas atsitiko nieko neklausė, tačiau suprato, kad buvo kažkokios muštynės (t. 1, b. l. 83 – 85). Liudytojas Š. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kai buvo bute pas „A.“ (A. B.), jam skambino A. V. ir jie kalbėjosi telefonu. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas D. S., kuris iš karto po įvykio bendravo su nuteistuoju, patvirtino aplinkybes, kad tiesiogiai iš V. S. iš karto po įvykio sužinojo, jog jis buvo A. B. bute ir sudavė smūgius nukentėjusiajam Š. B.. Liudytojo teigimu iš pradžių V. S. neigė buvęs bendrabutyje pas A. B., aiškino, kad jis nesmurtavo. Tačiau vėliau, V. S. paprašius išjungti nešiojamą BODY kamerą ir tai padarius, trumpai paaiškino, kad buvo pas draugą pas kurį ir atėjo Š. B. ir kuris sukėlė kažkokį konfliktą. V. S. minėjo, kad jis sudavė Š. B., o jis sudavė jam. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. patvirtino faktą, kad nukentėjusysis Š. B. iš karto po įvykio nurodė jį sužalojusį asmenį – V. S.. Liudytojas parodė, jog atvykus pagal iškvietimą dėl bute vykstančio triukšmo buto durų niekas neatidarė. Prie buto durų, koridoriuje, matėsi panašios į kraują dėmės. Atvykus nurodytu adresu buvo rastas Š. B.. Jis atrodė sužalotas - kruvina nosis. Paklausus, kas atsitiko, Š. B. teigė, kad sukonfliktavo su V. S.. Nors buvo išsigandęs ir pasimetęs, tačiau galėjo paaiškinti kas atsitiko ir nurodė vieną asmenį – V. S.. Liudytoja apklausta V. R. patvirtino faktą, kad iškart po įvykio iš nukentėjusiojo Š. B. sužinojo, kad jį sužalojo V. S..

10.2. Tai, kad nukentėjusiajam įvykio dieną buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Š. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinės žaizdelės nosies nugarėlėje, dešinio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti likusieji sužalojimai tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 2, b. l. 138). Taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sužalojimai Š. B. galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Konkrečiau nustatyti sužalojimų padarymo seką ekspertas neturi galimybės. Sužalojimuose individualios žalojančio daikto savybės neužsifiksavę. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje bei artimose jai padėtyse. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai - nosies kaulų ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimai - galėjo atsirasti nuo dviejų atskirų trauminių poveikių, smūgiavimo būdu. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuotina (t.2, b.l. 145-146). Tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes bei įvardijo jį kumščiais sumušusį asmenį, t.y. V. S., patvirtina ir tarnybinės kameros Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, susiję su 2021 m. kovo 14 d. įvykio aplinkybėmis, kurie įrašyti į DVD-R laikmeną ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos (t. 2, b. l. 149-156). Taip pat ir Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius pateiktas 2021 m. kovo 14 d. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai (t. 2, b. l. 160-165).

10.3. Nors nuteistasis V. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, aiškindamas, kad jokių veiksmų jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko ir su juo tą dieną nesimatė bei nebendravo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų A. B., A. V., Š. P., R. B., D. S., A. S. parodymai, specialisto išvados bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, su juo nebendravo ir nukentėjusiojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį tyčia ranka sudavus vieną smūgį jam į veidą žandikaulio srityje, nukritusiam ant lovos ranka sudavus ne mažiau kaip du smūgius į galvą - veidą, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t.y. Š. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. S. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas jo kaltę grindė tik liudytojų parodymais ir specialisto išvada, kurie apelianto teigimu, nėra pakankami priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojų parodymus ir jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiojo parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako V. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

12. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad policijos pareigūnas D. S. savavališkai atjungė Body kamerą, kas turėtų būti traktuojama kaip statuto pažeidimas, kuomet policijos pareigūnas tarnybos metu vykdo galimai kažką neteisėto ar amoralaus, tačiau pažymėtina, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju, nevertina pareigūnų darbo tiriant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ar policijos pareigūnas operatyviai atliko tyrimo veiksmus, ar turėjo teisę atjungti/neatjungti Body kamerą, kadangi tai yra pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo dalykas, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121 – 122), tiek ir pirmosios instancijos teisme duotus tarnybines pareigas vykdžiusio D. S. parodymus, kurių patikimumu ir teisingumu, nebuvo pagrindo abejoti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.