Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-780-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-780-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00404-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“, žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“
Atsakovas
T. K., A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-780-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00404-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“, žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ ieškinį atsakovams T. K. ir A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo taktika“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. (toliau – A. D.) ir T. K. (toliau – T. K.); pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-12-22 pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai 27 720,00 Eur sumai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 45-49).

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas T. K. buvo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo taktika“ (toliau – ir ieškovas) vadovas nuo 2014-11-04 iki 2016-12-09, kuomet buvo atšauktas. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-01 nutartimi nustatė, jog BUAB „Verslo taktika“ buvo nemoki jau 2015 metais. Ginčijami sandoriai sudaryti praėjus dviems savaitėms, kuomet atsakovas T. K. nustojo eiti vadovo pareigas. Ginčo sandoriais yra pažeidžiami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Ieškovų teigimu, buvo visos actio Pauliana sąlygos: trečiasis asmuo turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčo sandoriai pažeidžia kreditorių teises, skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorių, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sandoris pažeis kreditorių teises, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį buvo nesąžiningas. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo turi 38 488,48 Eur reikalavimo teises į atsakovą T. K., pats atsakovas pripažįsta, jog turėjo 27 000,00 Eur įsipareigojimų bendrovei. Ginčo sandoriais buvo panaikinti atsakovo T. K. įsipareigojimai trečiajam asmeniui 38 488,48 Eur sumai, todėl bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovas T. K. neprivalėjo sudaryti sandorių, nes atsakovas A. D. ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo pareiškęs reikalavimų bankrutuojančiai įmonei. Be to, atsakovas T. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas ginčo sandorius, panaikins galimybes bankrutuojančiai įmonei išsireikalauti 38 488,48 Eur sumą, kurią atsakovas T. K. panaudojo savo reikmėms. Kadangi atsakovas T. K. buvo bendrovės vadovas, todėl jis žinojo sunkią įmonės finansinę būklę, taip pat, jog yra kiti kreditoriai ir įmonė negalės atsiskaityti su jais. Atsakovas A. D., būdamas sąžiningas asmuo, turėjo domėtis, ar atsakovas T. K. turės galimybes grąžinti skolinamas pinigų sumas. Atsakovas T. K. neturėjo turto ir lėšų grąžinti skolas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. D. laikytinas nesąžiningu, nes nesidomėjo, ar sandorį su juo sudarantis asmuo – atsakovas T. K. bus pajėgus jam grąžinti skolinamą sumą. Ši aplinkybė leidžia ieškovams manyti, jog atsakovai susitarė sudaryti galimybę atsakovui T. K. išvengti prievolių bankrutuojančiai įmonei.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė pirmą reikalavimą atmesti, o antrą spręsti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 107-111). Nurodė, kad 2015-09-01 suteikė 22 000,00 Eur paskolą trečiajam asmeniui BUAB „Verslo taktika“. Paskola nebuvo grąžinta, todėl atsakovas A. D. turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Verslo taktika“. 2016-05-03 paskolos sutartimi atsakovas A. D. paskolino trečiajam asmeniui 17 000,00 Eur. Ši paskola taip pat nebuvo pilnai grąžinta, todėl atsakovas turėjo reikalavimo teisę. 2016-12-21 tarp atsakovų buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria atsakovas A. D. perleido atsakovui T. K. 37 000,00 Eur reikalavimo teises, kylančias iš minėtų paskolos sutarčių, į trečiąjį asmenį. Bankroto administratorius patvirtino, jog atsakovas A. D. turėjo reikalavimo teise į trečiąjį asmenį. Paskolos sutartys nėra nuginčytos, todėl yra galiojančios. Kadangi atsakovas A. D. turėjo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį, todėl turėjo teisę perleisti reikalavimo teises kitiems asmenims ir šią savo teisę realizavo pasirašydamas reikalavimo teisių perleidimo sandorį su atsakovu. Atsakovui A. D. nebuvo žinomi jokie atsakovo T. K. santykiai su trečiuoju asmeniu, jų įsipareigojimai ir panašios aplinkybės, todėl atsakovas A. D. negali būti laikomas nesąžiningu asmeniu. Be to, ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas A. D. turėjo žinoti, kad T. K. neturės galimybių grąžinti skolą, nes atsakovas pasitikėjo T. K., tikėjo jo vystomu verslu, todėl investavo į trečiąjį asmenį.

4. Trečiojo asmens BUAB „Verslo taktika“ bankroto administratorius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti (2 t., b. l. 96-98). Nurodė, jog sutinka su ieškovo argumentais dėl actio Pauliana taikymo. Nesutiko, jog atsakovas A. D., sudarydamas paskolos sutartis, žinojo arba turėjo žinoti, jog bendrovė yra arba bus nemoki. 2015 metais įmonė dirbo pelningai, todėl negali būti laikoma nemokia. Atsakovui A. D. suteikiant paskolas, galėjo būti teikiama netiksli informacija apie įmonės finansinę padėtį. Reikalavimo perdavimo sandoriu atsakovas A. D. tik užsitikrino savo reikalavimų vykdymą iš atsakovo T. K., todėl negali būti laikomas nesąžiningu. Teigiamai išsprendus ieškinio reikalavimus atsakovas A. D. laikytinas trečiojo asmens kreditoriumi.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2016-12-21 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovo T. K. dėl 37 000,00 Eur (su išvestiniais reikalavimais) reikalavimo teisių į skolininką BUAB „Verslo taktika“ perleidimo; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-12-22 pranešimą apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo atsakovas T. K. atliko 27 720,61 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą su trečiuoju asmeniu BUAB „Verslo taktika“; priteisė ieškovui žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Trakų artojas“ iš atsakovo T. K. 889,35 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo T. K. 100,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (3 t., b. l. 40-45).

6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1. Sutarčių autonomijos principas nustato, jog sutartis teises ir pareigas sukelia tik sutarties šalims (šiuo atveju nekalbama apie vienašalius sandorius) bei niekaip neįtakoja kitų asmenų teisių ir pareigų. Abu atsakovai turi teisę sudaryti bet kokius sandorius tiek tarpusavyje, tiek su trečiais asmenimis ir jų sandoriai nedaro įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui ir nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ar teisėtų interesų;

6.2. Tiek iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo, skolininkas BUAB „Verslo taktika“ turėjo prievolę grąžinti paskolą, tik ją grąžinti privalo jau naujajam kreditoriui. Konstatuotina, jog ginčo sutartis neturėjo jokios įtakos skolininkui BUAB „Verslo taktika“ mokumui ar kitoms jo teisėms ir pareigoms;

6.3. Kadangi atsakovai, sudarydami Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, veikė teisėtai ir jokių teisės aktų normų nepažeidė, todėl jų veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi ir/ar neteisėti;

6.4. Įskaitymu buvo pažeisti BUAB „Verslo taktika“ ir jos kreditorių interesai, nes BUAB „Verslo taktika“ esant nemokiai nuo 2015 metų, buvo suteiktas prioritetas atsakovui T. K.. Įskaitymo atlikti šalys neprivalėjo ir įskaitymu dar labiau buvo pabloginta BUAB „Verslo taktika“ finansinė padėtis bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais;

6.5. Atsakovas T. K. iki 2016-12-02 akcininkų sprendimo atleisti jį iš bendrovės vadovo pareigų priėmimo, buvo BUAB „Verslo taktika“ vadovas ir akcininkas, todėl jam buvo žinoma BUAB „Verslo taktika“ sunki finansinė padėtis ir jis žinojo arba turėjo žinoti, jog įskaitymu pažeis tiek bendrovės, tiek kitų jos kreditorių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-21 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį ir šioje dalyje bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir T. K.; priteisti iš atsakovų T. K. ir A. D. visas apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 48-52).

8. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1. 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu egzistavo visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos;

8.2. Ieškovai į bylą pateikė bankroto administratoriaus ataskaitą, iš kurios duomenų matyti, kad atsakovas T. K. savo darbinių santykių laikotarpio pabaigoje (2016 m. gruodžio mėn.) turėjo 38 488,48 Eur įsiskolinimą įmonei. Atsakovas T. K. netinkamai vadovavo įmonei, netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, atliktų ūkinių operacijų nepatvirtino jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu kreditorius (įmonė) turėjo neabejotiną ir galiojančią žalos atlyginimo reikalavimo teisę į atsakovą T. K.;

8.3. Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. B22274-567/2019 66 dalyje, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-06-01 nutartimi (kuri yra įsiteisėjusi) nustatė, kad UAB „Verslo taktika“ nemoki buvo jau 2015 metais. Tokie patys duomenys buvo nustatyti ir 2019-06-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-338(19). Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats atsakovas T. K., atsakovas A. D. yra jo pažįstamas. Pats atsakovas A. D. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis buvo investitorius. Iš to seka, kad apie įmonės būklę jis žinojo aiškiai ir tiksliai. Todėl ir jam, kaip ir atsakovui T. K., turėjo būti žinoma, kad įmonė dar nuo 2015 metų yra nemoki;

8.4. Palikus galioti 2016-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, susidaro situacija, kai įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė nemoki dar 2015 metais, vis tiek ir toliau skolinasi pinigus iš kito atsakovo A. D., tuos pinigus panaudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir, abiem žinant ar turint žinoti, kad tuo metu yra eilė įmonės kreditorių, kurių reikalavimo teisės jau yra vykdytinos, susitaria su savo pažįstamu, kuris irgi yra įmonės kreditorius, kad pastarasis perleistų savo turimą reikalavimo teisę į įmonę, taip atsakovui T. K. iš esmės beveik padengiant savo paties neteisėtais veiksmais (kurie aprašyti Vilniaus apygardos teismo 2019-11-12 sprendime) padarytą žalą įmonei;

8.5. Negalima sutikti su tuo pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad įmonė dėl 2016-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo nepatyrė žalos bei ši ginčo sutartis niekaip neįtakojo įmonės mokumo. Atsakovas A. D., kaip ir bet kuris kitas jau nemokios įmonės kreditorius, turėjo būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, o atsakovas T. K. tokiu atveju visiems kreditoriams, proporcingai jų turimų reikalavimų daliai, būtų turėjęs (vėlesnių teisminių procesų metu) atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą įmonei. Vadinasi, ginčijamas sandoris, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pažeidė kreditoriaus (įmonės) teises;

8.6. Atsakovai T. K. ir A. D. neprivalėjo sudaryti 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Pagal 2016-05-03 paskolos sutarties, sudarytos tarp A. D. ir UAB „Verslo taktika“, 3 dalį, įmonė atsakovui A. D. turėjo grąžinti paskolintą 17 000,00 Eur sumą iki 2016-11-30, todėl ginčijama sutartimi buvo suteiktas prioritetas artimam įmonės vadovui kreditoriui;

8.7. Atsakovas T. K. žinojo, kad sudaromas ginčijamas sandoris tikrai pažeis kreditoriaus (įmonės interesus), nes žinojo, kokia įmonės finansinė situacija, kokie kreditoriai bei kokius kreditorinius reikalavimus reiškia įmonei. Atsakovas T. K. žinojo ir tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentais jis negalės pagrįsti 38 488,48 Eur įmonės lėšų sumos, kurią sunaudojo savo asmeniniams poreikiams, kas yra tiesioginė žala kreditoriui (įmonei). Ginčijamo sandorio atveju ne tik atsakovas T. K. „pasinaikino“ prievolę įmonei grąžinti neteisėtai panaudotus įmonės pinigus, bet ir jo pažįstamas, atsakovas A. D. tapo ne eiliniu bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, bet nebankrutuojančio fizinio asmens kreditoriumi, iš kurio išieškojimas yra ženkliai paprastesnis ir lengvesnis;

8.8. Vadovaujantis ginčo sutarties 7 dalimi, atsakovas T. K. atsakovui A. D. įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 metus (iki 2019-12-21) sumokėti 37 000,00 Eur sumą (perleisto reikalavimo sumą). Duomenų apie tai, kad atsakovas T. K. būtų grąžinęs šią sumą (ar grąžinęs bent jau dalį šios sumos) bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo. Kaip ir nebuvo pateikta duomenų, kad tokią sumą atsakovas T. K. iš viso turės galimybę sumokėti. Priešingai, iš viešai prieinamų duomenų (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo) matyti, kad atsakovui T. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui (kuriam ir taip nuo 2013 m. taikoma hipoteka), skirtingais laikotarpiais taikoma eilė areštų.

Atsiliepimas

9. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 83-86).

10. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1. Atsakovas yra toks pats bankrutuojančio trečiojo asmens kreditorius kaip ir ieškovai, o dėl šiuo metu vykstančių ginčų jo kreditorinio reikalavimo suma trečiojo asmens bankroto byloje yra neaiški;

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijama sutartis niekaip nepaveikė trečiojo asmens mokumo, ar pareigų kitiems asmenims. Trečiasis asmuo bet kokiu atveju turės grąžinti paskolintą 61 000,00 Eur sumą, tačiau po ginčo sutarties pasirašymo dalį sumos turės grąžinti atsakovui A. D., o dalį – T. K.;

10.3. Šioje byloje actio Pauliana pagrindu ieškovai visiškai nepagrįstai siekia nuginčyti ne skolininko BUAB „Verslo taktika“ sudarytą sandorį, o trečiųjų asmenų tarpusavio sudarytą sandorį, kuris neturi jokios įtakos BUAB „Verslo taktika“ galimybėms patenkinti kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ ieškinys atsakovams T. K. ir A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Byloje nustatyta, kad 2015-09-01 paskolos sutartimi atsakovas A. D. paskolino trečiajam asmeniui BUAB „Verslo taktika“ 22 000,00 Eur (1 t., b. l. 54-55). Paskolos grąžinimo terminas – iki 2016-01-01 (sutarties 3 punktas). 2016-05-03 m. paskolos sutartimi atsakovas A. D. paskolino trečiajam asmeniui BUAB „Verslo taktika“ dar 17 000,00 Eur (1 t., b. l. 56-57). Paskolos grąžinimo terminas – iki 2016-11-30 (sutarties 3 punktas). 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovas A. D. perleido atsakovui T. K. reikalavimo teises į trečiąjį asmenį UAB „Verslo taktika“ pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis, iš viso 37 000,00 Eur sumai (1 t., b. l. 19-21). 2016-12-21 pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovai A. D. ir T. K. informavo trečiąjį asmenį BUAB „Verslo taktika‘, jog kreditorius A. D. reikalavimo teises į BUAB „Verslo taktika“, susidariusias pagal minėtas paskolų sutartis 37 000,00 Eur paskolos sumai ir palūkanas perleido atsakovui T. K. (1 t., b. l. 18). 2016-12-22 pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą T. K. pranešė trečiajam asmeniui BUAB „Verslo taktika“, jog jis turi 37 000,00 Eur paskolos ir 972,99 Eur palūkanų į BUAB „Verslo taktika“, o BUAB „Verslo taktika“ turi 27 720,61 Eur reikalavimo teises į atsakovą T. K. (1 t., b. l. 58). Minėtu pranešimu nurodė, kad įskaito priešpriešinius reikalavimus ir trečiasis asmuo BUAB „Verslo taktika“ lieka skolingas atsakovui T. K. 10 252,38 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Verslo taktika“, kurioje nurodė, kad bendrovės įsipareigojimai 2015 metais viršijo ½ turimo turto ir įmonė buvo nemoki (1 t., b. l. 12-13). Ieškovai A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir „Ekogrikis“ yra trečiojo asmens kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi (1 t., b. l. 14-15).

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-21 sprendimą dalyje, kurioje buvo netenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir priimti naują sprendimą – šį reikalavimą tenkinti (3 t., b. l. 48-52). Apeliantų vertinimu, 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu egzistavo visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2019-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019; 2017-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

17. Kaip jau buvo nurodyta, actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius sandorio sudarymo metu turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016). Apeliantai skunde nurodė, jog 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu kreditorius („Verslo taktika“) turėjo neabejotiną ir galiojančią žalos atlyginimo reikalavimo teisę į atsakovą T. K., kuris, be kita ko, netinkamai vadovavo įmonei ir netinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais apeliacinio skundo argumentais, ieškovai iš esmės atstovauja trečiojo asmens BUAB „Verslo taktika“ ar jos bankroto administratoriaus interesams, tačiau nenurodo, kaip ginčijama 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidė jų teises ar teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų, jog BUAB „Verslo taktika“ bankroto administratorius būtų kreipęsis į teismą su prašymu pripažinti minėtą reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Bylos duomenimis, ieškovų A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ kreditoriniai reikalavimai trečiojo asmens BUAB „Verslo taktika“ bankroto byloje buvo patvirtinti tik Vilniaus apygardos teismo 2018-03-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-204-567/2017 (1 t., b. l. 14-15), todėl byloje nėra duomenų, jog 2016-12-21 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu jie turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Verslo taktika“.

18. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019 ir kt.). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad 2016-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė ieškovų, kaip BUAB „Verslo taktika“ kreditorių, teises. Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovas T. K., žinodamas, kad yra daug BUAB „Verslo taktika“ kreditorių, kurių reikalavimo teisės yra vykdytinos, neteisėtais veiksmais padengė savo paties įsiskolinimą įmonei.

20. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kaip jau buvo nurodyta, 2016-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas A. D. perleido atsakovui T. K. 37 000,00 Eur ir palūkanų dydžio reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Verslo taktika“, kylančią iš 2015-09-01 ir 2016-05-03 paskolos sutarčių (1 t., b. l. 19-21). Reikalavimo perleidimo sutarties 7 punktu, atsakovas T. K. įsipareigojo sumokėti reikalavimo perleidimo kainą (37 000,00 Eur) per tris metus nuo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu 2016-12-22 pranešimas apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo atsakovas T. K. atliko 27 720,61 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą su trečiuoju asmeniu BUAB „Verslo taktika“, 2016-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis pati savaime jokių BUAB „Verslo taktika“ kreditorių teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, jog T. K. ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį sudarė jau nebūdamas BUAB „Verslo taktika“ vadovu, kadangi akcininkų sprendimu iš vadovo pareigų jis buvo atleistas 2016-12-02 (2 t., b. l. 72-73). Iš esmės ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi nei BUAB „Verslo taktika“ įsipareigojimas paskolas suteikusiam A. D., nei T. K. skolinis įsipareigojimas BUAB „Verslo taktika“ neišnyko, tiesiog atsakovas T. K. tapo ir BUAB „Verslo taktika“ kreditoriumi, ir skolininku (debitoriumi).

21. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliantų argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio daryti išvadai, jog 2016-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė BUAB „Verslo taktika“ kreditorių interesus, taip pat turėjo įtakos BUAB „Verslo taktika“ mokumui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog atsakovai, sudarydami Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, veikė teisėtai bei ieškovams neįrodžius, jog sandoris pažeidžia jų interesus, pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl 2016-12-21 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

22. Apeliantams neįrodžius actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų (žr., 17, 21 punktus), plačiau nepasisakytina dėl kitų apeliantų argumentų. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovų A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“ ir ŽŪB „Ekogrikis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus