- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1635-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14885-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- J. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, atsakovo iškeldinimo ir atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti byloje išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovės J. N. 2012-12-10 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo V. N. kaltės, nepilnamečių vaikų E. ir M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, atsakovo iškeldinimo iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu V. N., išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi M. tvarka.
2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta ieškovės laikino bendravimo su sūnumi E. tvarka.
Šalies argumentai
2013-06-20 teisme ieškovė J. N. pateikė prašymą, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-09, 2013-05-28 nutartis ir nustatyti atsakovo bei sūnaus M. laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad tėvas ir sūnus bendrauja pirmą ir antrą mėnesio sekmadienį jo pageidaujamoje viešoje vietoje nuo 13.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant ieškovei ar vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui. Ieškovė taip pat prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nutartį dėl laikino ieškovės ir sūnaus E. bendravimo tvarkos nustatymo ir iki bus išnagrinėta byla nustatyti E. gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad atsakovas tinkamai laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo. Kiekvieną kartą, nuvežus sūnų M. pas atsakovą, ieškovė yra vaikų akivaizdoje įžeidinėjama, žeminama. Be to, atsakovas neprižiūri vaikų ir juos palieka vienus namuose. Sūnus M., sugrįžęs po pasimatymų su tėvu, būna sutrikęs, išbalansuotas, pavargęs, konfliktuoja su namiškiais. Sūnus E. yra nuteikiamas prieš ieškovę, kalba atsakovo žodžiais, kad ieškovė nusižengė šeimai. Nurodė, kad atsakovas nesitaria su ieškove dėl sūnaus E. auklėjimo, neinformuoja apie svarbius dalykus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-05 nutartimi ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismas pakeitė 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl laikino ieškovės ir E. bendravimo ir iki bus išnagrinėta byla nustatė E. gyvenamąją vietą su ieškove, pakeitė 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir nustatė atsakovo bei jo vaikų bendravimo tvarką, įpareigojo atsakovą iki ginčo išsprendimo gyventi atskirai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. N. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį panaikinti. Nurodė, kad su nutartimi iš dalies nesutinka, nes teismo nutarties dalis dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos yra nepagrįsta ir pažeidžia jo teises. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė sūnaus E. gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas privalėjo įvertinti E. parodymus teisme. Atsakovas nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaikų interesams, nes teismas konstatavo, kad šalys negali bendrauti, šalys netinkamai elgiasi vienas kito ir vaikų atžvilgiu. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad bendraudamas su sūnumi M. atsakovas jam daro neigiamą įtaką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. N. prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas savo elgesiu kenkia sūnui E.. Nutartis, kuria nustatyta abiejų brolių gyvenamoji vieta kartu, atitinka abiejų vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., CPK 338 str.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 ir 2 d. 1, 7 p.). LR CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo numatytos tėvų ir vaiko teisės gali būti ribojamos tik išimtiniais atvejais. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priimant sprendimą ir atsižvelgiant į tėvų interesus, prioritetu turi būti laikomi vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2013-05-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl sūnaus E. atvežimo į ieškovės gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį 18.00 val. ir pasiėmimo sekmadienį 18.00 val. nevykdė ir tai pagrindė tuo, kad sūnus Erikas nenori pasilikti pas ieškovę. Taip pat byloje nustatyta, kad 2013-05-09 nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi M. tvarka prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, kadangi susitikę ieškovė ir atsakovas netinkamai elgiasi tiek vienas kito, tiek ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikų akivaizdoje ieškovė yra atsakovo žeminama, vadinama įvairiais necenzūriniais žodžiais. Į šalių konfliktus įtraukiami nepilnamečiai vaikai, pašaliniai asmenys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks tėvų elgesys daro neigiamą įtaką vaikams. Byloje nėra įrodymų, iš kurių apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad sūnui E. sveikatos pablogėjimai nulemti jo bendravimo su ieškove, nes, kaip minėta anksčiau, susitikę ieškovė ir atsakovas netinkamai elgiasi tiek vienas kito, tiek ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Be to, byloje yra duomenys, kad E. sveikatos būklė nėra susijusi su tėvų ištuokos byla (b. l. 3-11, 12-27). Taip pat byloje yra duomenys, paneigiantys atsakovo argumentus, kad E. neturi ryšio su ieškove, nenori su ja bendrauti ir jos bijo (b. l. 28-36).
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, byla nebuvo nagrinėja iš esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišklausė E. parodymų teisme, nes vaikams neturi būti sudaromos itin neigiamos, vaikų psichiką žalojančios situacijos.
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjus apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nutarties, pakeitė šia nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nes LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-09-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliacinis procesas pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-28 nutarties buvo nutrauktas.
Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad šalių konfliktai turi neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų emocinei būsenai, taip pat vaikų santykiams su jų motina, tai yra ieškove. Taigi esant tokiai situacijai, kai atsakovas nesistengia užtikrinti nustatytos sūnaus Eriko ir jo motinos bendravimo tvarkos, siekiant sumažinti šalių bendravimo galimybę santykių paaštrėjimo metu, tai yra bylos nagrinėjimo metu, teismas turėjo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo taip pat yra formuojama praktika, kurioje akcentuojamas brolių ir seserų ryšys bei jų gyvenimo drauge privalumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki bylos išnagrinėjimo nustatė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir pakeitė anksčiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.