Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nori kuo mažiau susitikti atsakovą, todėl sau pasirinko du kambarius, o atsakovui tris. Ieškovė teigė, kad savo dalį norėtų išnuomoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

7.1. ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12 patalpų, 138,56 kv. m ploto (kv. m gyvenamojo ploto) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovei priklauso 1/2 dalis, atsakovui priklauso 1/2 dalis).

7.2. Ieškovė negali naudotis savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalimi, nes po santuokos nutraukimo šalių santykiai vis dar konfliktiški, atsakovas užėmęs visas buto patalpas.

7.3. Atsakovui 2023 m. liepos 12 d. buvo pateiktas naudojimosi butu tvarkos taikos sutarties projektas, tačiau atsakovas nesutiko jo pasirašyti.

7.4. Šalims nepavykus pasiekti visiems priimtino sprendimo dėl buto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Dėl naudojimo butu tvarkos nustatymo

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

3. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi penkis izoliuotus kambarius: 10,98 kv. m ploto kambarį pirmame aukšte, plane pažymėtą indeksu ,,2-2“, 11,56 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu ,,2-8“, 11,53 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu ,,2-9“, 12,86 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu ,,2-10“, 12,07 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu ,,2-11“. Bute taip pat yra šios patalpos: 7,63 kv. m ploto koridorius, plane pažymėtas indeksu ,,2-12“, 51 kv. m ploto svetainė- virtuvė, plane pažymėta indeksu ,,2-1“, 5,56 kv. m katilinė – san. mazgas plane pažymėta indeksu ,,2-3“, 1,78 kv. m tualetas plane pažymėtas indeksu ,,2-4“, 6,09 kv. m sandėliukas plane pažymėtas indeksu ,,2-5“, 5,40 kv. m ploto san. mazgas, plane pažymėtas indeksu ,,2-6“ ir 2,10 kv. m ploto tualetas, plane pažymėtas indeksu ,,2-7“.

6. Atsakovas šiuo metu naudojasi patalpomis pažymėtomis indeksais ,,2-11“, ,,2-10“, ,,2-6“, ,,2-4“.

7. Ieškovė siūlo nustatyti naudojimo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

13.1. A. Č. atskirai naudojasi patalpomis: 2-2 (10,98 kv. m); 2-7 (2,10 kv. m); 2-8 (11,56 kv. m); 2-9 (11,53 kv. m), viso (36,17 kv. m).

13.2. J. K. atskirai naudojasi patalpomis: 2-4 (1,78 kv. m); 2-6 (5,40 kv. m); 2-10 (12,86 kv. m); 2-11 (12,07 kv. m), viso (32,11 kv. m).

13.3. J. K. ir A. Č. bendrai naudojasi patalpomis: 2-1 (51,00 kv. m); 2-5 (6,09 kv. m); 2-12 (7,63 kv. m); 2-3 (5,56 kv. m), viso (70,28 kv. m).

8. Nustačius siūlomą tvarką, atsakovui reikėtų persikelti iš antrame aukšte esančių kambarių pažymėtų indeksais ,,2-11“, ,,2-10“ į priešais esančius kambarius pažymėtais indeksais ,,2-7“, ,,2-8“. Atsakovas sutinka su bendrai naudojamų patalpų plotu. Teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma buto naudojimosi tvarka nesukeltų didelių nepatogumų. Atsakovas naudotųsi 4 kv. m didesniu plotu nei ieškovė, nėra ženkliai nukrypstama nuo lygių nuosavybės dalių.

9. Atsiliepime atsakovas teismo atsižvelgti į jo siūlomus papildomus punktus ,,1.4. J. K. įsipareigoja dengti 51,47 proc., o A. Č. įsipareigoja dengti 48,53 proc. šios sutarties 1.1.-1.3. p. nurodytų patalpų būsimų šildymo išlaidų. 1.5. J. K. ir A. Č. įsipareigoja lygiomis dalimis dengti šios sutarties 1.3. p. nurodytų bendrų patalpų, taip pat buto bendrų konstrukcijų, žemės sklypo, ant kurio yra statinys (butas) bei žemės sklype, ant kurio yra statinys (butas) esančių priestatų būsimas einamojo ir/ar kapitalinio remonto išlaidas.“

10. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal įstatymą bendraturčiui kyla pareiga dėl turto išlaikymo proporcingai savo turimai turto daliai (CK 4.76 straipsnis), taigi nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo pareikštų reikalavimų.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių ir atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, nustatant sprendimo 13 punkte nurodytą naudojimosi butu tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13. Nagrinėjamu atveju 2023 m. lapkričio 27 d. parengiamojo posėdžio metu pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl šalys nežinodamos, kad byla bus išnagrinėta per vieną posėdį, iš anksto nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad byloje patyrė 1609 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2023 m. lapkričio 27 d. kvitas Nr. 1050488).

15. Atsakovas 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, tačiau ieškinį tenkinus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos procesą laimėjusiai šaliai visais atvejais individualiai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Proceso šalis, siekdama kitos šalies advokato pagalbos išlaidų sumažinimo, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841-823/2017).

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Ieškovės atstovas nurodė, kad 500 Eur atstovavimo išlaidos susidarė advokatui dalyvaujant teismo posėdyje ir rengiant nuomonę dėl taikos sutarties. Pažymėtina, kad ieškovė siekė ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutikęs su taikos sutarties sąlygomis, įsitraukė į teisminį bylinėjimąsi, todėl prisiėmė bylinėjimosi išlaidų patyrimo riziką. Ieškovės prašomos atlyginti už advokato teisinę pagalbą sumokėtos 1609 Eur dydžio išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovo.

18. Teisme patirta 14,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 5 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:

A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-2 (10,98 kv. m); 2-7 (2,10 kv. m); 2-8 (11,56 kv. m); 2-9 (11,53 kv. m), viso (36,17 kv. m).

J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-4 (1,78 kv. m); 2-6 (5,40 kv. m); 2-10 (12,86 kv. m); 2-11 (12,07 kv. m), viso (32,11 kv. m).

J. K. ir A. Č. bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-1 (51,00 kv. m); 2-5 (6,09 kv. m); 2-12 (7,63 kv. m); 2-3 (5,56 kv. m), viso (70,28 kv. m).

Priteisti ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1609 (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,57 Eur (keturiolika eurų ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.