Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pareiškėja UAB ,,SEVETA“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Andova“ 2017 m. birželio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta parduoti varžytynėse BUAB „Andova“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nekilnojamojo turto kompleksas).Nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi nėra galimybės identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, kurių pardavimo tvarka buvo patvirtinta ginčijamu nutarimu. Be to, nutarta parduoti sunaikintus nekilnojamuosius daiktus, todėl bus neįmanoma įvykdyti varžytynių akto dėl nekilnojamojo daikto pardavimo. VĮ Registrų centro duomenimis, daiktų kadastriniai duomenys yra netikslūs, norint nustatyti šių nekilnojamojo turto objektų faktinę vietą, geografinę padėtį, kitus parametrus, reikalinga atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus. Pareiškėjos manymu, sandoris dėl tokio daikto pirkimo – pardavimo yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.396, 6.398 straipsniai), o nekilnojamųjų daiktų pirkėjas vėliau galės reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. BUAB „Andova“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti panaikintas tik kai nustatomi esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėto nutarimo priėmimą; priimtas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), kitų įstatymų normoms; priimtas nutarimas prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju minėti pagrindai neegzistuoja. Nekilnojamojo turto kompleksą sudarančių objektų teritorijoje esantys sunaikinti nekilnojamojo turto objektai yra mažareikšmiai, lyginant su visu kompleksu, ir nesudaro nekilnojamojo turto komplekso esminės dalies. Ginčijamame nutarime todėl ir yra nurodytas tokio turto realaus buvimo/nebuvimo faktas, kad potencialiems turto pirkėjams būtų aiški perleidžiamo nekilnojamojo turto komplekso sudėtis ir galimybės. Turto nebuvimo (sunaikinimo) faktas, kuris matomas išoriškai, turtą apžiūrėjus specialiųjų statybos žinių neturinčiam subjektui, nereiškia, kad nėra išlikę statinių pamatų ir/ar galimybių tokį statinį atstatyti/naudoti pan., o tokių veiksmų atlikimas tiesiogiai priklauso nuo pirkėjo valios, t. y. faktiškai (išoriškai nematomų) statinių buvimas/ nebuvimas/ atstatymas/ atkūrimas/ išregistravimas/ rekonstrukcija būtų pirkėjo kompetencijoje. Mažareikšmių statinių būklė nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti nei ginčijamą nutarimą, nei ginčijamo nutarimo pagrindu sudarytiną nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad BUAB „Andova“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2017 m. rugpjūčio 9 d., buvo patvirtina nauja nekilnojamojo turto komplekso pardavimo tvarka ir kainos, todėl UAB ,,SEVETA“ skundo dėl 2017 m. birželio 2 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nagrinėjimas tapo nebeaktualus.Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašė pareiškėjos skundą atmesti, paskirti pareiškėjai 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai, taip pat priteisti iš pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomi kaip reikalingi atlikti veiksmai (kadastriniai matavimai, nugriautų statinių išregistravimas ir kt.) nėra būtini bankrutavusios įmonės turto pardavimui. Skunde nenurodomos jokios imperatyvios teisės normos, kurios draustų realizuoti kompleksą varžytynėse, neatlikus kadastrinių matavimų. Nėra jokios pagrįstos ir racionalios priežasties finansuoti šių procedūrų atlikimą, eikvojant bankrutuojančios įmonės lėšas, bei neribotam laikui vilkinant komplekso pardavimą, kreditorių reikalavimų dengimą, mokant atlyginimą administratoriui bei patiriant kitas sąnaudas kreditorių sąskaita. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nekilnojamojo turto komplekso pardavimo klausimas buvo svarstomas nuo pat įmonės bankroto proceso pradžios. Pareiškėja ne kartą balsavo „už“ komplekso pardavimą, įskaitant už iš esmės analogišką komplekso pardavimo tvarką (pvz., 2016 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimai). Tai reiškia, kad pareiškėja iki šiol nemanė, jog aplinkybė, kad dalis statinių yra nugriauti (apgriauti), turi įtakos nekilnojamo turto realizavimo proceso teisėtumui. Pareiškėjos į bylą pateikti VĮ Registrų centro raštai yra rengti laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad apie juos galėjo sužinoti vėliau, nei jie buvo priimti. Taigi, argumentai, susiję su konfigūracija, statinių buvimo vieta, pareiškėjai buvo žinomi pakankamai ilgą laiko tarpą. Nepaisant to, pareiškėja niekuomet neteikė pretenzijų ar pasiūlymų bankroto administratorei, kreditorių susirinkimui, todėl skundu reiškiamos pretenzijos vertintinos kaip siekis vilkinti komplekso pardavimą, bet ne kaip siekis tinkamai įgyvendinti kreditorių teises ir teisėtus interesus bei operatyviai realizuoti kompleksą. Pagrindinis skundo argumentas yra tariamas poreikis atlikti komplekso kadastrinius matavimus ir patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ĮBĮ, kaip specialaus įstatymo, nuostatos nenumato pareigos, realizuojant turtą, atlikti jo kadastrinius matavimus, o tokių veiksmų neatlikimas nedaro varžytynių akto negaliojančiu. Tuo tarpu CK nuostatos, reglamentuojančios notarinių nekilnojamojo turto sandorių sudarymą, šio ginčo atveju netaikytinos.

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB ,,SEVETA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. birželio 2 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta parduoti varžytynėse BUAB „Andova“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Susirinkime BUAB „Andova“ bankroto administratorei ir kreditoriams buvo žinoma, kad neįmanoma identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, kiti parduodami objektai faktiškai yra sunaikinti, egzistuoja kiti trūkumai. Minėta informacija pareiškėjos iniciatyva yra įrašyta į 2017 m. birželio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą (2 lapas). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėja nesinaudojo galimybe aktyviai dalyvauti, sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo, ir neatskleidė administratoriui bei kreditoriams informacijos apie parduodamo turto trūkumus.Pareiškėja įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus – į bankroto bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad kreditorių susirinkime nutarti parduoti du nekilnojamojo turto objektai yra sunaikinti, be to, bankroto administratorei ir kreditoriams pateikė įrodymus, kad neįmanoma nustatyti 2017 m. birželio 2 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkime nutartų parduoti nekilnojamųjų daiktų (kitų statinių) išsidėstymo (jų konfigūracijos, tikslios vietos). Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad nekilnojamųjų daiktų – sarginės 2H1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinės 5Hl/p, unikalus (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti iš 1997 m. lapkričio 10 d. parengtos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos, nenustatant statinių centro taškų koordinačių, kiemo statinių ribos statinių išsidėstymo plane nepažymėtos, todėl identifikuoti UAB „Andova“ nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano dalyje, pažymėtoje B/15591, VĮ Registrų centras negali. Ginčijamoje nutartyje nurodytas visiškai nelogiškas argumentas, kad būsimieji turto pirkėjai, apžiūrėję parduodamą turtą, patys gali nustatyti jo faktinę sudėtį ir išsidėstymą teritorijoje, kai, remiantis VĮ Registrų centro raštu, esančiu prima facie įrodymu, yra patvirtinta, kad net nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui yra neįmanoma nustatyti 2017 m. birželio 2 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkime nutartų parduoti nekilnojamųjų daiktų statinių, esančių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano dalyje, pažymėtoje B/15591, ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymo (jų konfigūracijos ir tikslios vietos). Siekiant, kad būtų identifikuoti nekilnojamieji daiktai, būtų nustatytos fizinių ribų koordinatės, objektų geometriniai matmenys ir techninius parametrai, kiti objektus apibūdinantys kadastro duomenys, BUAB „Andova“ bankroto administratorė privalo atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus. Be to, BUAB „Andova“ bankroto administratorė privalo atlikti reikiamus veiksmus, siekiant, kad fiziškai neegzistuojantys nekilnojamieji daiktai būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.Teismas privalėjo įvertinti galinčias atsirasti teisines pasekmes, pardavus varžytynėse 2017 m. birželio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutartą parduoti turtą. Nekilnojamųjų daiktų pardavimas, nenustačius nekilnojamojo turto objektų faktinės vietos, geografinės padėties, kitų parametrų, bei neišregistravus fiziškai neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų iš Nekilnojamojo turto registro, gali turėti neigiamų pasekmių visiems BUAB „Andova“ kreditoriams (pvz., pirkėjui pasinaudojus CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis).Neišsprendus pareiškėjos skunde keliamų teisės klausimų, susidaro prielaidos kilti pakartotiniams ginčams ateityje, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas išlieka teisiškai aktualus.Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, privalėjo atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teikė ankstesnį (pakartotinį) analogiško turinio atsiliepimą, byloje pareiškėjai pareiškus ankstesnį atskirąjį skundą su panašiais argumentais.Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo atskirąjį skundą atmesti; skirti pareiškėjai UAB „SEVETA“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant UAB „Baltijos kredito sprendimai“; UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai iš pareiškėjos UAB „SEVETA“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja, reikšdama visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos pozicija pasikeitė tik priešpaskutinio kreditorių susirinkimo metu ir ji jau trečią kartą nepagrįstai skundžia BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su BUAB „Andova“ nekilnojamojo turto realizavimu, bei siekia, iškeltomis bylomis ir prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, vilkinti BUAB „Andova“ bankroto procesą, stabdyti BUAB „Andova“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimą. Ankstesni du pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad UAB „SEVETA“ veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.Atskirasis skundas nenagrinėtinas teisme, kadangi nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinė byla turi būti nutraukta. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas jau yra įgyvendintas, t. y. 2017 m. liepos 27 d. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes neatsirado nei vienas komplekso pirkėjas, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus ir nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis visų procedūrinių įstatymo reikalavimų ir nepažeidžia kreditorių interesų. Apeliantė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad tokio nutarimo vykdymas ir nekilnojamojo turto komplekso pardavimas pažeistų imperatyvias teisės normas ar kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atskirajame skunde nurodomi kaip reikalingi atlikti veiksmai (kadastriniai matavimai, nugriautų statinių išregistravimas ir kt.) nėra būtini šio bankrutavusios įmonės turto pardavimui. UAB „SEVETA“ atskirajame skunde nenurodomos jokios imperatyvios teisės normos, kurios draustų realizuoti kompleksą varžytynėse, neatlikus kadastrinių matavimų. Nėra jokios pagrįstos ir racionalios priežasties finansuoti šių procedūrų atlikimą, eikvojant bankrutuojančios įmonės lėšas, taip pat neribotam laikui vilkinant komplekso pardavimą, kreditorių reikalavimų dengimą, mokant atlyginimą administratoriui bei patiriant kitas sąnaudas kreditorių sąskaita. Pati UAB „SEVETA“ iki šiol nemanė, jog aplinkybė, kad dalis statinių yra nugriauti (apgriauti) turi įtakos nekilnojamo turto realizavimo proceso teisėtumui, todėl toks, aiškiai pavėluotas UAB „SEVETA“ argumentų dėl neva privalomų atlikti veiksmų reiškimas, tik įrodo apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.ĮBĮ nuostatos nenumato pareigos realizuojant turtą atlikti jo kadastrinius matavimus, o tokių veiksmų neatlikimas nedaro varžytynių akto negaliojančiu. Tuo tarpu CK nuostatos, reglamentuojančios notarinių nekilnojamojo turo sandorių sudarymą, netaikytinos šio ginčo atveju. Šiuo atveju turtas yra parduodamas iš varžytynių ir, vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalimi, sandoris nėra tvirtinamas notariškai. Todėl pardavėjui nenustatyta pareiga užsakyti kadastro ir/ar registro duomenų tikslinimą, įskaitant, bet neapsiribojant, kadastrinių matavimų atlikimą, siekiant registro duomenų tikslinimo. Varžytynių metu yra atskleisti duomenys apie objektų defektus (trūkumus), įskaitant apie parduodamų nekilnojamojo turto objektų būklę: (i) Pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas; (ii) kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, estakada, benzino kolonėlė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), benzino kolonėlės būklė – sunaikintas. Potencialūs pirkėjai, įvertinę tokią turto būklę, priima sprendimą, ar pirkti turtą tokį, koks jis yra, ar ne. Pirkėjai taip pat turi galimybę įvertinti bei nuspręsti, ar nugriautus statinius planuotų atstatyti, ar, užbaigus reikalingas procedūras, juos išregistruoti, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia potencialių pirkėjų teises. Šio ginčo atveju jokie teisės aktai neriboja BUAB „Andova“ teisės parduoti tokio turto. Aplinkybė, kad dalis statinių nurodyti kaip nugriauti (tačiau nėra išregistruoti), nereiškia, kad statiniai yra visiškai sunaikinti ir jų nėra (nėra pamatų, nėra konstrukcijų ir pan.), ar statinių nėra galimybės atstatyti. Tam, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog statiniai yra sunaikinti ir juos išregistruoti, būtų reikalinga samdytis specialistus, turinčius statybos žinių, kurie apžiūrėtų, įvertintų, teritoriją bei statinių būklę ir, nustatę atitinkamus reikšmingus faktus, pateiktų išvadas, atliktų kadastrinius matavimus. Šiuos veiksmus galės atlikti kompleksą įsigijęs pirkėjas, tuo tarpu turto pardavimui iš varžytynių, skelbiamų bankroto administratoriaus, tokių veiksmų atlikimas būtų perteklinis ir nepagrįstai eikvotų bankrutuojančios bendrovės lėšas. Nagrinėjamu atveju būtent dėl pareiškėjos veiksmų, jai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos ir dėl to patirti išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai priteisė.