Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-1377-157/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
2-1377-157/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00203-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Seveta“
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kreditorius
Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Baltijos kredito sprendimai“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1377-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00203-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; 3.1.7.11.; 3.3.2.4.; 3.4.3.7.3.; 3.5.20.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seveta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-921-656/2017, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seveta“ skundas dėl pripažinimo neteisėtu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Andova“ (toliau – BUAB ,,Andova“, atsakovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Admivita“ (toliau – UAB ,,Admivita“, bankroto administratorė); teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įmone pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Atsakovės kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Seveta“ (toliau – UAB ,,Seveta“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą, esantį adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k.Skunde nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes bankroto administratorė pateikė netikslią informaciją apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k.; nėra galimybės identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, kurių pardavimo tvarka buvo patvirtinta ginčijamu nutarimu. Pareiškėjos tvirtinimu, neįmanoma įvykdyti varžytynių akto dėl šių daiktų pardavimo, nes sutarties pasirašymo metu jie faktiškai neegzistuos ir nebus galimybių įgyvendinti su jais susijusių teisių. Sandoris dėl tokio daikto pirkimo–pardavimo yra niekinis (CK 1.80 straipsnis 1 dalis, 6.396 straipsnis, 6.398 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl pripažinimo neteisėtu / panaikinimo BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antruoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė: „<...>BUAB „Andova“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k: pastatą–viešbutis su restoranu 5944,60 kv. m; pastatą–pramogų ir vandens relaksacijos centrą 9730,64 kv. m; pastatą–sarginę 5,28 kv. m; pastatą– transformatorinę 50,45 kv. m; pastatą–administracinį pastatą su katilinės patalpomis 625,56 kv. m; pastatą–sandėlį; kitus statinius (inžineriniai)–kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora, estakada, benzino kolonėlė); inžinerinius tinklus–modulinė siurblinė su spaudimine kanalizacija (ilgis – 410 m); pastatą–administracinį pastatą 829,68 kv. m; pastatą–garažą 449,41 kv. m; pastatą–garažą, sandėlį 289,73 kv. m; kitus statinius (inžineriniai)–kiemo statinius (šiltnamis, rezervuarai - inžineriniai); kitą nematerialų turtą bei įrangą, pardavinėti bendrai kaip vieną objektą, skelbiant vienerias varžytynes Vyriausybės nustatyta tvarka. <...>“ (toliau kartu – turto kompleksas).Teismas nustatė, kad ginčijamu nutarimu nuspręsta dėl turto komplekso pardavimo tvarkos ir kainų; kad į parduodamą turto kompleksą įtraukti ir keli sunaikinti nekilnojamojo turto objektai (degalinė ir sandėlis); kad tiek nutarime, tiek viešame skelbime apie 2017 m. gegužės 5 d. įvyksiančias varžytynes potencialiems dalyviams viešai atskleista aplinkybė, jog minima degalinė ir sandėlis faktiškai neegzistuoja. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad pirkėjai turi teisę iš anksto apžiūrėti parduodamą turtą ir nustatyti jo faktinę sudėtį bei išsidėstymą teritorijoje, aiškiai nurodyti objektus apibūdinantys iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) gauti duomenys: unikalūs numeriai, adresai, užstatymo plotai. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors iš VĮ Registrų centro 2006 m. gruodžio 15 d. išvados bei 2013 m. rugpjūčio 13 d. rašto galima spręsti apie parduodamo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų netikslumą, dėl ko galimai reikalingi papildomi kadastriniai matavimai, tačiau vien ši aplinkybė, kaip ir aplinkybė dėl į parduodamą turto kompleksą įtrauktų sunaikintų statinių, nesant duomenų, kad sunaikintų statinių pamatai nėra išlikę, nesuteikia pagrindo spręsti, jog toks nekilnojamojo turto kompleksas negali būti parduodamas iš varžytynių ir yra pagrindas ginčijamo nutarimo panaikinimui. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo galimybę aktyviai dalyvauti sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo, teikti pastabas, informaciją, tačiau iš bylos duomenų nustatė, kad šia galimybe nesinaudojo. Teismas, įvertinęs šios bylos procesinę baigtį, nusprendė priteisti kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ iš pareiškėjos UAB ,,Seveta“ 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai

Pareiškėja UAB „Seveta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 31 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėja įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad dalis kreditorių susirinkime nutarto parduoti nekilnojamojo turto objektų yra sunaikinti taip pat, jog neįmanoma nustatyti kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išsidėstymo žemės sklype.Teismas ignoravo aplinkybę, kad iš VĮ Registrų centro gauto 2017 m. birželio 8 d. rašto (2013-08-03 Nr.VILIN (12.5.13.)-21001) matyti, kad nekilnojamųjų daiktų (sarginės 2H1Ž, unikalus Nr. 7997-1013-2024, transformatorinės 5Hl/p, unikalus Nr.7997-1013-2057, kiemo statinių, unikalus Nr.7997-1013-2090) kadastro duomenys į NTR įrašyti iš 1997 m. lapkričio 10 d. parengtos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos, nenustatant statinių centro taškų koordinačių, o kiemo statinių ribos statinių išsidėstymo plane nepažymėtos, todėl identifikuoti UAB „Andova" nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plano dalyje, pažymėtoje B/15591, VĮ Registrų centras negali.Skundžiamoje nutartyje nurodytas visiškai nelogiškas argumentas, kad būsimieji turto pirkėjai, apžiūrėję parduodamą turtą, patys gali nustatyti jo faktinę sudėtį ir išsidėstymą teritorijoje. Iš VĮ Registrų centro rašto, esančio prima facie įrodymu, matyti, kad net nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui yra neįmanoma nustatyti parduodamų statinių išsidėstymo (jų konfigūracijos ir tikslios vietos).Nepagrįsti teismo argumentai, kad nėra duomenų, jog sunaikintų statinių pamatai nėra išlikę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškino, kad bankroto bylose yra viešojo intereso. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui sprendimui priimti yra svarbūs duomenys ar sunaikintų statinių pamatai yra išlikę, teismas ex officio privalėjo pareikalauti bankroto administratorės pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sunaikintų pastatų pamatai yra išlikę. Tik gavus įrodymus, teismas turėjo spręsti, kad nėra kliūčių turto komplekso pardavimui. Tuo labiau, kad bankroto administratorė ir be teismo nurodymo turi pareigą specialiojoje interneto svetainėje esančiame varžytynių skelbime nurodyti parduodamo turto pavadinimą, buvimo vietą, apibūdinimą, turtui taikomus nuosavybės teisės apribojimus (jeigu jų yra), prie varžytynių skelbimo pridėti turto planą, jeigu varžytynėse parduodamas nekilnojamasis turtas, kurio planas tvarkomas NTR duomenų bazėje, ir turto nuotrauką. Teismas nepagrįstai UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį bei jų apmokėjimą.

Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai įgyvendinti – varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes neatsirado komplekso pirkėjas. Dėl to bankroto administratorė 2017 m. birželio 2 d. sušaukė naują kreditorių susirinkimą, kuris nustatė naują komplekso pardavimo tvarką. Reikalavimo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimus patenkinimas sukeltų tik procesinius teisinius padarinius ir savaime nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina.Aplinkybė, kad dalis statinių NTR išrašuose nurodyti kaip nugriauti, nereiškia, kad statiniai yra visiškai sunaikinti. Norint nustatyti juridinį faktą, kad statiniai yra sunaikinti, reikalingos specialistų pateiktos išvados (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 84¹.4 punktas). Šiuo metu nėra pagrindo daryti prielaidos, kad ginčo statiniai yra nugriauti, taigi, neegzistuoja ir teisinis pagrindas kreiptis dėl jų išregistravimo. Turto komplekso pirkėjas savo iniciatyva galės imtis statinių išregistravimo arba atstatymo (jeigu tai reikalinga), todėl šių veiksmų atlikimas (ir tuo pačiu administravimo išlaidų didinimas) būtų nereikalingas ir netikslingas.Kadastriniai matavimai, nugriautų statinių išregistravimas ir kiti veiksmai nėra būtini bankrutavusios įmonės turto pardavimui. Nėra jokios pagrįstos ir racionalios priežasties finansuoti šių procedūrų atlikimą eikvojant bankrutuojančios įmonės turtą, tuo pačiu vilkinant turto pardavimą, kreditorinių reikalavimų dengimą, mokant atlyginimą administratorei bei patiriant kitas sąnaudas kreditorių sąskaita. Priešingai nei nurodyta skunde, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktas tiek prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek jų dydį pagrindžianti ataskaita, tiek PVM sąskaita faktūra. O į bylą pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, jog minėtos paslaugos buvo faktiškai suteiktos. Mokėjimas pagal minėtą sąskaitą klientui buvo atidėtas, todėl tai patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Kaip minėta, apeliantė kreditorė UAB ,,Seveta“ mano, kad neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės BUAB ,,Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad varžytynių dalyviai informuoti apie dalies statinių – degalinės bei sandėlio, nebuvimą; kad pirkėjai gali apžiūrėti parduodamą turtą; kad visas pastatų kompleksas parduodamas kaip vienas turtinis vienetas; kad nurodyti pastatus apibūdinantys duomenys (unikalūs numeriai, adresai, užstatymo plotai), – sprendė, jog ketinamų parduoti pastatų kadastrinių duomenų netikslumai, nesudaro pagrindo išvadai, jog toks kompleksas negali būti parduodamas.Apeliantė UAB ,,Seveta“, nesutikdama su paminėtais teismo argumentais bei išvadomis, teigia, kad, priešingai nei nustatė teismas, ji įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – t. y., kad dalis pastatų sunaikinta, negalima nustatyti jų tikslios vietos komplekse; kad teismas privalėjo būti aktyvus nagrinėjant šią bylą ir aiškintis aplinkybes, susijusias su statinių pamatų išlikimu / neišlikimu. Be to, taip pat laiko nepagrįstu ir neteisėtu teismo sprendimą priteisti kreditorės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai bylinėjimosi išlaidas, nes, pasak jos, nepateikti įrodymai, patvirtinantys jų sumokėjimą.Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus. Pirmiausiai pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog minimas kreditorių susirinkimas, kuriame priimtą nutarimą skundė pareiškėja, buvo sušauktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti laikantis ĮBĮ numatytų procedūrinių reikalavimų. Taigi remiantis gausia ir nuosekliai susiformavusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nenustačius procedūrinių pažeidimų, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011 etc.). Antra, kaip teisingai nurodyta skunde, kreditorių susirinkimo, vykusio 2017 m. kovo 31 d., antruoju darbotvarkės klausimu nuspręstą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kurį sudaro statinių kompleksas: viešbutis su restoranu, pramogų ir vandens relaksacijos centras, administracinis pastatas su katilinės patalpomis, sandėlis, sarginė, transformatorinė, kiemo statiniai (aikštelė, tvora, esataklada, benzino kolonėlė, šiltnamis, rezervuarai), modulinė siurblinė su spaudimine kanalizacija, administracinis pastatas, du garažai, parduoti kartu kaip vieną turto vienetą. Papildomai pažymėtina tai, kad atsakovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie ne kartą tikslinti – skundžiamo kreditorių surinkimo nutarimo priėmimo metu įmonė turėjo 53 kreditorius su 19 698 180,86 Eur reikalavimais, iš kurių apeliantės UAB ,,Seveta“ – 98 022,06 Eur (0,498 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų) (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-921-656/2017). Kaip matyti iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo, už ginčo nutarimą balsavo 93,693 proc., prieš – 2,587 proc. kreditorių (apeliantės UAB ,,Seveta“ bei kreditorės UAB ,,Enapa“ balsai). Taigi skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas įmonės kreditorių balsų dauguma. Trečia, apeliacinis teismas, prieš pradėdamas nagrinėti paminėtus skundo argumentus, atmeta kaip neapgrįstus kreditorės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimo 12.1 punkte nurodytus argumentus. Apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu išplėtota ir aiški – nepriklausomai nuo to, kad vėlesniu kreditorių susirinkimo nutarimu vėl buvo išspręsta to paties turto pardavimo tvarka, ankstesnio kreditorių susirinkimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas gali būti ir yra bylos nagrinėjimo dalyku, nes vėlesnis nutarimas neįgyja retrospektyvios galios, nepanaikina ankstesnio sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-184-381/2017). Taigi, priešingai nei teigiama atsiliepime, nėra teisinio pagrindo šį apeliacinį procesą nutraukti. Ketvirta, apeliacinis teismas sutinka su pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybe, kad jos dar pirmosios instancijos teismui į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštas bei 2006 m. gruodžio 15 d. išvada patvirtina faktą, jog du iš šios nutarties 18 punkte paminėtų statinių – benzino kolonėlė bei sandėlys yra nugriauti; keturių iš jų – aikštelės, tvoros, estakados, benzino kolonėlės, neįmanoma nustatyti tikslios vietos ginčo sklype (t. 18, b. l. 114-115). Kaip teisingai savo atsiliepimuose nurodė administratorė, paminėti pastatai, palyginti su kitais komplekse esančiais (viešbutis, restoranas, pramogų ir vandens parkas etc.), sudaro tik labai nedidelę jo dalį. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nenustačius šių pastatų buvimo vietos nebus įmanoma parduoti ginčo turto ar jis negalės būti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties objektu. Įvertinus tai, kas paminėtina, teismas sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nesuteikia pagrindo manyti, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia įmonės ar jos kreditorių interesus, prieštarauja įstatymų nuostatoms. Penkta, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo nutarties dalimi, kuria iš jos kreditorės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteista 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigia, jog pastaroji kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų sumokėjimą, todėl jos negalėjo būti priteistos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų, kartu su 2017 m. gegužės 25 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ pateikė tik suteiktų teisinių paslaugų išsamų sąrašą bei PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nepateikė įrodymo, patvirtinančio minėtoje sąskaitoje nurodytų sumų apmokėjimą (t. 19, b. l. 22-25). Ir nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, reaguodama į šiuos skundo argumentus, kartu su atsiliepimu pateikė 2017 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymą (t. 19, b. l. 114), kuris prijungiamas prie bylos (CPK 314 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, jog, kaip yra / turi būti žinoma minėtą kreditorę atstovaujantiems profesionaliems teisininkams – advokatams, prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo, jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), o pagal naujausią bei šiam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką mokėjimą patvirtinančiame dokumente turi būti nurodyta konkrečiai už kokioje byloje, kokias suteiktas paslaugas yra atliktas mokėjimas ir tik šiuos reikalavimus atitinkantis įrodymas gali būti laikomas tinkamu bei pagrindžiančiu patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 25 punktą). Taigi teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad priešingai, nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo nutarties dalis, kuria pastarosios kreditorės naudai iš UAB ,,Seveta“ priteista 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Septinta, nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės UAB ,,Seveta“ 911,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip ir pirmiau minėtu atveju nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą BUAB ,,Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimą (ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktas, 24 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė UAB ,,Seveta“ nepaneigė šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ši jos atskirojo skundo dalis atmetama, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista. Tuo tarpu teismo nutarties dalis, kuria kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ priteista 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – prašymas netenkinamas. Dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Seveta“ (j. a. k. 302651183) skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Andova“ 2013 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos kredito sprendimai“ (j. a. k. 303939377) priteista iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Seveta“ (j. a. k. 302651183) 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

.

TeisėjaVirginija Čekanauskaitė