Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Č., prašydama nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: atsakovas atskirai naudojasi patalpomis: 2-2 (10,98 kv. m), 2-7 (2,10 kv. m), 2-8 (11,56 kv. m), 2- 9 (11,53 kv. m), viso 36,17 kv. m; ieškovė atskirai naudojasi patalpomis: 2-4 (1,78 kv. m), 2- 6 (5,40 kv. m), 2-10 (12,86 kv. m), 2-11 (12,07 kv. m), viso 32,11 kv. m; ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis: 2-1 (51,00 kv. m), 2-5 (6,09 kv. m), 2-12 (7,63 kv. m), 2-3 (5,56 kv. m), viso 70,28 kv. m; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį, priklauso žemės sklypas, 737/1292 dalys (nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, atskirai nuo kitų bendraturčių valdomos, naudojamos ir disponuojamos žemės sklypo dalies), adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); greta esančio žemės sklypo 181/3390 dalis (nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka), (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas 2018 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-970/2022, minėtas turtas ieškovei ir atsakovui buvo padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį šio turto natūra. Ieškovė pažymėjo, kad prasidedant skyrybų procesui, t. y. nuo 2020 m. kovo mėnesio, ieškovė su vaikais išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol ir nuo to laiko jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja. Šiuo metu su atsakovu kartu gyvena jo sugyventinė su dviem nepilnamečiais vaikais, taip pat pats atsakovas su savo dviem vaikais iš pirmos santuokos; ginčo turte gyvena 6 asmenys ir yra užėmę visas patalpas. Ieškovė nurodė, jog neturi realios galimybės naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, jos turtu išskirtinai naudojasi tik pats atsakovas ir jo artima aplinka. Atsakovui 2023 m. liepos 12 d. buvo pateiktas naudojimosi butu tvarkos taikos sutarties projektas, tačiau jis nesutiko pasirašyti taikos sutarties. Pažymėjo, kad pagal prašomą nustatyti naudojimosi butu tvarką, atsakovui tektų naudotis trimis atskirais kambariais, o ieškovei dviem. Tai yra reikšminga tam, kad būtų užtikrintas funkcionalus turto naudojimas, išvengta neproporcingo bendrųjų patalpų (virtuvės – svetainės) naudojimo, miegojimo jose ir pan., kadangi akivaizdu, kad atsakovas, jo sugyventinė bei keturi vaikai, iš kurių vienas pilnametis, dviejuose kambariuose neįsitektų ir tokiu būdu būtų neproporcingai naudojamos bendros patalpos.

2. Atsakovas A. Č. atsiliepime su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka su ieškovės parengtoje taikos sutartyje esančia naudojimosi butu tvarka, tačiau prašo įtraukti papildomus punktus: ,,1.4. J. K. įsipareigoja dengti 51,47 proc., o A. Č. įsipareigoja dengti 48,53 proc. šios sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų patalpų būsimų šildymo išlaidų. 1.5. J. K. ir A. Č. įsipareigoja lygiomis dalimis dengti šios sutarties 1.3 papunktyje nurodytų bendrų patalpų, taip pat buto bendrų konstrukcijų, žemės sklypo, ant kurio yra statinys (butas) bei žemės sklype, ant kurio yra statinys (butas) esančių priestatų būsimas einamojo ir/ar kapitalinio remonto išlaidas.“ arba teismo sprendime numatyti papildomus saugiklius, įpareigojančius ieškovę rūpintis savo turto dalimi, apmokėti einamąsias sąskaitas. Atsakovas be kita ko paaiškino, kad ieškovė tiek prieš prasidedant skyrybų procesui, tiek jo metu, tiek po jo, galėjo ir gali laisvai disponuoti savo turtu, turi raktus, tame bute lankosi. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jo sugyventinė su vaikais gyvena tame bute. Paaiškino, kad minėtomis nuostatomis papildė taikos sutarties projektą, kadangi buvo susidūręs su daugkartiniu ieškovės vengimu prisiimti bendrąsias išlaidas jų bendro būsto išlaikymui, ką patvirtina ir pateiktas jų susirašinėjimas. Pažymėjo, jog nesutinka su kardinaliai pasikeitusiais reikalavimais ieškovės ieškinyje, lyginant su jos parengta taikos sutartimi (apversti „aukštyn kojomis“ taikos sutartyje aprašytą kambarių atsidalijimą su ieškinyje numatytuoju), jos dėstoma argumentacija ir logika. Akcentavo aplinkybes dėl jo vaikų naudojamų kambarių. Nurodė, kad jeigu ieškovei iš tikrųjų yra reikšminga, kad jis (atsakovas) užimtų tris (o ne du, kaip kad buvo siūlyta jam anksčiau minėtoje ieškovės parengtoje taikos sutartyje) atskirus kambarius, jis neprieštarautų nukrypti nuo teismo sprendimo byloje Nr. e2-41-970/2022 nurodytų proporcijų, prie jos taikos sutartyje jam priskirtų patalpų prijungiant dar vieną, ir tokiu būdu didinant tiek jo užimamą gyvenamąjį plotą, tiek proporcingai užimamam plotui, komunalines bei kredito dengimui skirtas išlaidas. Mano, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad priskyrimas jam (ar jai) daugiau (ar mažiau) kambarių kažkaip įtakos jų (ar jų svečių) naudojimąsi tiek svetaine, tiek virtuve, tiek kitomis bendromis patalpomis.

3. Ieškovė teismo posėdyje be kita ko nurodė, kad nori kuo mažiau susitikti atsakovą, todėl sau pasirinko du kambarius, o atsakovui tris. Teigė, kad savo dalį norėtų išnuomoti.

4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo mėnesio su vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančia turto dalimi nesinaudoja. Turtu dabar naudojasi atsakovas, du jo vaikai iš pirmosios santuokos, atsakovo sugyventinė ir jos vaikai. Taigi, šeši asmenys naudojasi visomis buto patalpomis, tokiu būdu neatlygintinai naudojosi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Akcentavo, kad ieškovė prašo nustatyti realiąsias turto dalis, t. y. kad atsakovas naudojasi 36,17 kv. m, ieškovė 32,11 kv. m patalpomis, šalys bendrai naudojasi 70,28 kv. m. Kadangi bute gyvena šeši asmenys, skirtingų lyčių vaikai, ieškovė prašo atsakovui nustatyti trijų kambarių naudojimąsi. Derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko nuo 2023 m. liepos 12 d. iki rugpjūčio mėnesio, bet atsakovas nesutiko.

5. Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, jo teigimu, reikia turtą atidalinti. Nurodė, kad norėtų patalpų, pažymėtų indeksais 2-4, 2-6, 2-10, 2-11. Sutinka bendrai naudotis 70,28 kv. m. Nurodė, kad gyventų su nepilnamečiu sūnumi kambaryje, pažymėtu indeksu 2-10. Kartu su atsakovu gyvena dar pilnametė dukra iš pirmosios santuokos. Sugyventinės vaikai nakvoja retai, todėl netiesa, kad bute gyvena šeši asmenys. Bute yra atlaisvinti kambariai pažymėti indeksais 2-2, 1-8, 1-7. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nereikalavo atlaisvinti kambarių, o atsakovas netrukdė naudotis turtu, nes ji turi buto raktus. Atsakovas siekė sudaryti taikos sutartį, siūlė pakoreguotus jos punktus, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir nustatė aptariamo buto naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovas atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-2 (10,98 kv. m), 2-7 (2,10 kv. m), 2-8 (11,56 kv. m), 2-9 (11,53 kv. m), viso 36,17 kv. m; ieškovė atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-4 (1,78 kv. m), 2-6 (5,40 kv. m), 2-10 (12,86 kv. m), 2-11 (12,07 kv. m), viso 32,11 kv. m; ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-1 (51,00 kv. m), 2-5 (6,09 kv. m), 2-12 (7,63 kv. m), 2-3 (5,56 kv. m), viso 70,28 kv. m; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 609 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybei iš atsakovo priteisė 14,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

6.1. Teismas be kita ko nustatė, kad ieškovė negali naudotis savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalimi, nes po santuokos nutraukimo šalių santykiai vis dar konfliktiški, atsakovas užėmęs visas buto patalpas; atsakovui 2023 m. liepos 12 d. buvo pateiktas naudojimosi butu tvarkos taikos sutarties projektas, tačiau atsakovas nesutiko jo pasirašyti. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo butas turi penkis izoliuotus kambarius: 10,98 kv. m ploto kambarį pirmame aukšte, plane pažymėtą indeksu 2-2, 11,56 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-8, 11,53 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-9, 12,86 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-10, 12,07 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-11. Bute taip pat yra šios patalpos: 7,63 kv. m ploto koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-12, 51 kv. m ploto svetainė- virtuvė, plane pažymėta indeksu 2-1, 5,56 kv. m katilinė – sanitarinis mazgas, plane pažymėtas indeksu 2-3, 1,78 kv. m tualetas, plane pažymėtas indeksu 2-4, 6,09 kv. m sandėliukas plane pažymėtas indeksu 2-5, 5,40 kv. m ploto sanitarinis mazgas, plane pažymėtas indeksu 2-6, ir 2,10 kv. m ploto tualetas, plane pažymėtas indeksu 2-7. Atsakovas šiuo metu naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-11, 2-10, 2-6, 2-4.

6.2. Teismas vertino, kad nustačius ieškovės siūlomą tvarką, atsakovui reikėtų persikelti iš antrame aukšte esančių kambarių, pažymėtų indeksais 2-11, 2-10, į priešais esančius kambarius, pažymėtais indeksais 2-7, 2-8. Atsakovas sutinka su bendrai naudojamų patalpų plotu. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma buto naudojimosi tvarka nesukeltų didelių nepatogumų. Atsakovas naudotųsi 4 kv. m didesniu plotu nei ieškovė, nėra ženkliai nukrypstama nuo lygių nuosavybės dalių.

6.3. Dėl atsakovo prašymo atsižvelgti į jo siūlomus papildomus punktus teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą bendraturčiui kyla pareiga dėl turto išlaikymo proporcingai savo turimai turto daliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo pareikštų reikalavimų. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, ieškovės ieškinį tenkino. Teismas laikė ieškovės prašomas atlyginti 1 609 Eur dydžio išlaidas pagrįstomis ir protingomis, todėl jas priteisė iš atsakovo. Be to, valstybei iš atsakovo priteisė 14,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti – nustatyti aptariamo buto naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė atskirai naudojasi patalpomis: 2-2 (10,98 kv. m.), 2-7 (2,10 kv. m.), 2-8 (11,56 kv. m.), 2-9 (11,53 kv. m.), viso 36,17 kv. m; atsakovas atskirai naudojasi patalpomis: 2-4 (1,78 kv. m.), 2-6 (5,40 kv. m.), 2-10 (12,86 kv. m.), 2-11 (12,07 kv. m.), viso 32,11 kv. m; ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis: 2-1 (51,00 kv. m.), 2-5 (6,09 kv. m.), 2-12 (7,63 kv. m.), 2-3 (5,56 kv. m.), viso 70,28 kv. m; tuo atveju, jei, teismo nuomone, reiktų atsižvelgti į ieškovės pageidavimą, kad ji naudotųsi 2 kambariais, o atsakovas 3, atsakovas neprieštarauja, kad jam būtų priskirtas naudotis ir kambarys, esantis pirmame aukšte su indeksu 2-2 (10,98 kv. m); taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

7.1. Nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi turtu tvarka, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kaip ji buvo nustatyta. Paaiškina, kad šalys dar gyvendamos santuokoje, 2018 m. liepos 10 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ginčo butą. Butas buvo perkamas didelis – 138,56 kv. m, 5 kambarių, su didele svetaine ir virtuve. Toks didelis būstas buvo reikalingas, nes ieškovė iš pirmos santuokos turėjo 2 nepilnamečius vaikus, atsakovas iš pirmos santuokos turėjo 2 nepilnamečius vaikus ir šalys turėjo bendrą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Buvo planuota, kad visi 5 vaikai gyvens kartu. Buto antras aukštas buvo suplanuotas vaikams. Tiek ieškovės, tiek atsakovo vaikai pasirinko kambarius. Kambariai buvo įrengti pagal vaikų norus ir poreikius. Atsakovas 2018 m. apsigyveno ginčo bute su savo 2 nepilnamečiais vaikais iš pirmosios santuokos. Kambaryje, kurio indeksas 2-11, nuo 2018 m. gyvena atsakovo dukra A., gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu besimokanti gimnazijoje. Kambaryje, kurio indeksas 2-10, nuo 2018 m. gyvena atsakovo sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini), besimokantis progimnazijoje. Šie kambariai buvo įrengti būtent šiems vaikams ir jie nepertraukiamai jais naudojasi beveik 6 metus. Kambariai su indeksais 2-8 ir 2-9 buvo įrengti ir pritaikyti ieškovės vaikams: pagal jų pageidavimus ir poreikius buvo įrengiamas apšvietimas, dažomos sienos, konstruojamos lubos ir net palangės. Pati ieškovė su šalių bendru vaiku ir sūnumi iš pirmosios santuokos į ginčo butą atsikėlė gyventi nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovės dukra atsisakė keltis gyventi į Vilnių. Ieškovės sūnus naudojosi kambariu 2-8, o kai atvykdavo ieškovės dukra, ji naudodavosi kambariu 2-9. Nuo ieškovės išsikėlimo 2020 m. kovo mėnesį, kambariai 2-8 ir 2-9 yra nenaudojami. Atsakovo daiktų juose nėra, kambaryje yra ieškovės ir jos vaikų asmeniniai daiktai bei jiems skirti baldai. Pagyvenusi bute 6 mėnesius, 2020 m. kovo 20 d. ieškovė su šalių (duomenys neskelbtini) metų sūnumi ir sūnumi iš pirmosios santuokos išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini).

7.2. Atkreipia dėmesį, kad buvo sutikęs su taikos sutartimi siūloma patalpų naudojimosi tvarka, tik prašė įtraukti sąlygas dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, turto išlaikymo kaštus. Tačiau, nors atsakovui tiko ieškovės siūloma naudojimosi turtu tvarka, pareikšdama ieškinį, ieškovė jau paprašė nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, su kurios nustatymu atsakovas nesutiko. Pažymi, kad vien teismo posėdžio metu atsakovas 8 kartus akcentavo, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra netinkama, o tinkama yra ta tvarka, kurią ieškovė siūlė siųsdama taikos sutarties projektus, bet taikos sutartis su ieškove nebuvo pasirašyta tik dėl to, kad ieškovė nederino atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, proporcingos naudojamam plotui. Be to, teismo posėdžio metu buvo nuolat keliamas klausimas dėl ginčo bute nuolat gyvenančių atsakovo vaikų interesų. Nors teismo sprendimas tiesiogiai palietė (duomenys neskelbtini) amžiaus ieškovo dukters padėtį bei nepilnamečio vaiko interesus, jų nuomonė ir pozicija nei teisme, nei per vaikų teisių tarnybos atstovus nebuvo išklausyta, o pagal teismo sprendimą, jie yra faktiškai iškeldinami iš kambarių, kuriuose gyvena 6 metus.

7.3. Akcentuoja, kad ieškovė ginčo name negyvena, kaip pati nurodė ir neketina gyventi, todėl jai neturėtų būti reikšminga, kuria buto dalimi jai pradėti naudotis. Kambariuose 2-10 ir 2- 11 jau 6 metus gyvena atsakovo vaikai. Kambarių baldai yra pritaikyti vaikų poreikiams bei tiems konkretiems kambariams. Kambariai 2-9 ir 2-8, kurie nuo pat buto pirkimo momento buvo pritaikyti ieškovės vaikams ir jų naudojami, praktiškai yra „veidrodiniai“ lyginant su kambariais 2-10 ir 2-11. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl moksleiviai vaikai keliami iš savo kambarių, kuriuose gyvena nuo pat atsikraustymo į butą dienos, tik nurodė, kad tai nesukels didelių nepatogumų. Mano, kad būtent ieškovei priskyrimas kambarių 2-9 ir 2-8 nesukeltų jokių nepatogumų. Atsižvelgiant į proporcingumo kriterijų, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principus, ieškovei turėtų būti priskirti kambariai, kurie nuo pat pradžių buvo įrengti jos vaikams, kuriais ji norėjo naudotis siūlydama taikiai susitarti.

7.4. Pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka nei vieno šio kriterijaus, kadangi nebuvo atsižvelgta į daugiametį faktinį naudojimą. Atrodo pakeitimas padarytas nedidelis, tačiau tai sukels didelius nepatogumus vaikams, kurie pripratę prie savo kambarių ir dabar iš jų per prievartą turi būti iškelti. Reiks iš naujo pritaikyti baldus naujuose kambariuose, perdažyti sienas, permontuoti apšvietimą, pakeisti elektros instaliaciją ir pan., kas sukels nepagrįstas išlaidas atsakovui. Ir visa tai daroma tik dėl to, kad ieškovė galėtų išnuomoti kambarius 2-10 ir 2-11, vietoj 2-9 ir 2-8, nors visi 4 kambariai savo dydžiais yra faktiškai identiški. Anot atsakovo, ieškovės teikta taikos sutartis 2023 liepos 12 d. atitiko faktiškai nusistovėjusią situaciją ir naudojimosi tvarka turėtų būti nustatoma pagal ją. Nurodo, kad neprieštarauja, jog jam (atsakovui) būtų priskirtas naudotis ir trečiasis kambarys 2-2.

8. Ieškovė J. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1. Pažymi, kad apelianto apeliacinis skundas turi būti atmestas vien jau dėl to, kad apeliantui reiškiant savarankiškus reikalavimus ieškovei, pastarieji turėjo būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę, t. y. reiškiant priešieškinį ir sumokant žyminį mokestį. Pažymi, kad atsakovas neskundė 2023 m. spalio 27 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsakovo priešieškinio reikalavimą (nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi butu tvarką) laikyti nepaduotu ir priešieškinį grąžinti atsakovui.

8.2. Ieškovės vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl neva „saugotinos faktiškai nusistovėjusios“ naudojimosi butu tvarkos vertintini, kaip akivaizdžiai manipuliatyvūs ir „pritempti“ prie teismų praktikos, kadangi apeliantas nuo 2020 m. kovo mėnesio yra užėmęs visas buto patalpas, dėl ko ieškovė neturi realios galimybės naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jos turtu neatlygintinai naudojasi išskirtinai tik pats apeliantas ir jo artimi asmenys. Apeliantas, žinodamas, kad vienas (su savo artimais asmenimis) naudojasi ieškovei ir apeliantui priklausančiu turtu, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad dalis turto būtų atlaisvinta ir ieškovei būtų sudarytos realios sąlygos naudotis buto dalimi, taip pat apeliantas nepasirašė nei vieno iš ieškovės pasiūlytų taikos sutarties alternatyvių variantų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo turtu.

8.3. Mano, kad ieškiniu reikalaujama nustatyti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka visiškai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kasacinio teismo praktiką bei teisės aktais formuluojamus reikalavimus. Be kita ko pažymi, kad pagal ieškovės ieškiniu reikalaujamą nustatyti tvarką abi šalys turi po atskirus sanitarinius mazgus, taip pat apeliantui tenka keliais kvadratiniais metrais daugiau realiųjų daikto dalių, todėl apelianto reikalavimas jam skirti dar papildomą trečią kambarį 2-2 (10,98 kv. m) prie dviejų plotais didžiausių kambarių (2-10 (12,86 kv. m), 2-11 (12,07 kv. m) yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo procesinį elgesį vertina kaip sąmoningai nesąžiningą ir netinkamą. Pats apeliantas vilkino laiką ir atsisakė pasirašyti taikos sutarties variantus, nuolatos keitė savo pozicijas, todėl darytina pagrįsta išvada, jog tokiu nesąžiningu būdu apeliantas siekia, kad kuo ilgesnį laiką apskritai nebūtų nustatyta jokia naudojimosi butu tvarka, vien tik todėl, kad kuo ilgesnį laiką jis galėtų toliau neatlygintai naudotis visu butu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo patenkino, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), šalių įsigytas 2018 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu, nutraukus šalių santuoką, padalintas šalims lygiomis dalimis po 1/2 dalį šio turto natūra.

13. Tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimosi butu tvarkos, ieškovei pateikus atsakovui taikos sutarties projektą, tačiau šalims dėl to taikiai nesutarus bei ieškovei kreipusis su ieškiniu į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilnai, nusprendęs, kad ieškiniu reikalaujama patvirtinti naudojimosi turtu tvarka atitinka bendraturčių interesus, nesukels didelių nepatogumų. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nekvestionavo būtinybės nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau nesutiko su nustatyta naudojimosi turtu tvarka, be kita ko neatsižvelgus į faktinį patalpų naudojimą, akcentuojant, kad patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-10 ir 2-11 apie 6 metus naudojasi jo vaikai. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su apelianto pozicija iš dalies sutinka.

14. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

15. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

16. Nagrinėjamu atveju, apeliantas iš esmės neprieštarauja, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka, tačiau nesutinka su ieškovės ieškinyje pasiūlytu tokios tvarkos variantu, kuriam pirmosios instancijos teismas pritarė. Apeliantas nekvestionuoja teismo sprendimo dalies dėl šalių bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-3, 2-5 ir 2-12, taigi šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau ir nepasisako. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija sprendimą dėl priskyrimo jam naudotis patalpomis su indeksais 2-8 ir 2-9, o ieškovei – patalpomis su indeksais 2-10 ir 2-11. Apelianto byloje pateiktais duomenimis, šalys, įsigijusios ginčo turtą, buvo suplanavusios vaikams paskirti antrą aukštą, kur kambariai ir buvo įrengti pagal vaikų norus ir poreikius. Atsakovas nurodė, kad dar 2018 m. apsigyveno ginčo bute su savo 2 nepilnamečiais vaikais iš pirmosios santuokos; kambaryje, kurio indeksas 2-11, nuo 2018 m. gyvena atsakovo dukra, kambaryje, kurio indeksas 2-10, gyvena atsakovo sūnus. Anot atsakovo, kambariai, kurių indeksai 2-8 ir 2-9, buvo įrengti ir pritaikyti ieškovės vaikams, nuo ieškovės išsikėlimo 2020 m. kovo mėnesį, minėti kambariai nenaudojami. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas ginčo bute gyvena su dviem savo vaikais, kaip ir nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2020 m. iš buto su savo vaikais (ir šalių bendru vaiku) išsikraustė. Taip pat byloje nebuvo ginčytos bei paneigtos ir atsakovo akcentuotos aplinkybės, kad jau apie 6 metus minėtomis patalpomis, kurių indeksai 2-10 ir 2-11, naudojasi atsakovas, tuose kambariuose gyvena atsakovo vaikai. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs patenkinti ieškovės reikalavimą, be kita ko, minėtus kambarius, kurių indeksai 2-8 ir 2-9 priskiriant naudojimui atsakovui, o kambarius su indeksais 2-10 ir 2-11 – ieškovei, tokio savo sprendimo objektyviai nemotyvavo, tiesiog nurodydamas, kad tai nesukels didelių nepatogumų. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kritiškai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas ir akcentuoja šalių derintos taikos sutarties sąlygas ir/ar jų atitikimą atsakovo interesams, faktinei situacijai, tačiau pažymėtina, kad šalys taikos sutarties taip ir nesudarė, atitinkamai nėra pagrindo ir detaliau analizuoti jos sąlygas, dėl ko ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir sprendžiamas teisme ginčo teisenos tvarka, vertinant visų byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą. Visgi, nepaisant paminėtų aplinkybių, pastebėtina, kad dar iki ieškinio pateikimo teismui ieškovės teiktuose pasiūlymuose atsakovui minėtų ginčo patalpų su indeksais 2-10 ir 2-11 naudojimas visgi buvo numatytas atsakovui. Pareikštame ieškinyje ieškovė šių patalpų naudojimą jau numatė sau, atsakovo naudojimui atitinkamai be kita ko priskiriant patalpas, kurių indeksai 2-8 ir 2-9. Tačiau jokių objektyvių tokios naudojimosi minėtomis patalpomis tvarkos motyvų ieškovė taip ir nepateikė. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė niekaip nepagrindė savo poreikio priskirti jos naudojimui būtent atsakovo (jo vaikų) apie 6 metus faktiškai naudojamus kambarius (šiuo aspektu be kita ko kritiškai vertinant apelianto poziciją dėl vaikų nuomonės procese išklausymo ir pan., pažymint, kad atsakovo vaikai nėra buto bendraturčiai, todėl jie neturi savarankiškų daiktinių teisių į šį butą). Negana to, kaip minėta, ieškovė ginčo bute negyvena bei kaip galima spręsti iš bylos duomenų, neketina gyventi, ir kaip teismo posėdyje pati nurodė, savo dalį norėtų išnuomoti. Todėl šiame kontekste nėra aišku, kodėl tuomet nuomai nebūtų tinkami kambariai, kurių indeksai 2-9 ir 2-8. Taigi, byloje apskritai nėra atskleista, kodėl ieškovei yra taip svarbu minėtus du kambarius priskirti savo naudojimui. Juolab, kad visi paminėti kambariai yra ir labai panašaus dydžio (patalpos su indeksu 2-8 plotas yra 11,56 kv. m; patalpos su indeksu 2-9 plotas – 11,53 kv. m; patalpos su indeksu 2-10 plotas – 12,86 kv. m; patalpos su indeksu 2- 11 plotas – 12,07 kv. m). Visų aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iki šiol pagal nusistovėjusią tvarką faktiškai atsakovo naudotų patalpų su indeksais 2-10 ir 2-11 priskyrimas naudoti ieškovei, o patalpų su indeksais 2-8 ir 2-9 priskyrimas naudoti atsakovui atitinka šalių interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, numatant, kad patalpomis su indeksais 2-8 ir 2-9 naudosis ieškovė, o patalpomis su indeksais 2-10 ir 2-11 naudosis atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip bus geriausiai išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, bus mažiau prielaidų atsirasti konfliktinėms situacijoms. Kitokiai išvadai nesudaro pagrindo ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad apeliantui tenka keliais kvadratiniais metrais daugiau realiųjų daikto dalių, dėl ko ji laiko nepagrįstu jo reikalavimą jam skirti dar papildomą trečią kambarį su indeksu 2-2 (10,98 kv. m) prie dviejų plotais didžiausių kambarių su indeksais 2-10 (12,86 kv. m) ir 2-11 (12,07 kv. m). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė savo ieškinyje pati prašė minėtą patalpą su indeksu 2-2 priskirti naudojimuisi atsakovui, kuris tokiam reikalavimui iš esmės neprieštaravo, o šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi butu tvarką dėl paminėtų patalpų su indeksais 2-8, 2-9, 2-10 ir 2- 11, atsakovui numatomas atskirai naudoti plotas papildomai padidėtų tik 1,84 kv. m, kas nelaikytina ženkliu pokyčiu nuo ieškovės prašytoje patvirtinti ir teismo patvirtintoje naudojimosi tvarkoje numatyto ploto.

17. Apeliantas, prašydamas pakeisti skundžiamą sprendimą dėl jau aptartų patalpų naudojimosi tvarkos, savo apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje išdėstė prašymą pakeisti ir sprendimą dalyje dėl patalpų su indeksais 2-4, 2-6, 2-7 naudojimo. Visgi, jokių argumentų dėl nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu šioje dalyje apeliantas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skundžiamą sprendimą toje dalyje keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo jai priteisė 1 609 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovui jo patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

20. Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju buvo patenkinta 2/3 dalys ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 073 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 609x2/3), atsakovui iš ieškovės – 167 Eur bylinėjimosi išlaidų (500x1/3). Įskaičius iš šalių viena kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 906 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Atitinkamai, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos 14,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, valstybei iš atsakovo priteisiant 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir nepriteisiant šių išlaidų iš ieškovės, nes iš ieškovės priteistina suma neviršija minimalios valstybei priteistinos tokių išlaidų sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas dalyje dėl nustatytos naudojimosi butu tvarkos, numatant, kad patalpomis su indeksais 2-8 ir 2-9 atskirai naudojasi ieškovė, o patalpomis su indeksais 2-10 ir 2-11 atskirai naudojasi atsakovas bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, numatant priteisti ieškovei iš atsakovo 906 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti valstybei iš atsakovo 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

25. Apeliantas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų bylinėjimosi išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo dydžių. Be to, apeliantas patyrė 109 Eur išlaidų, už apeliacinį skundą sumokėjęs žyminį mokestį; taigi, iš viso apeliantas apeliacinėje instancijoje patyrė 1 309 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti iš apelianto 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Minėtos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikant, kad šiuo atveju buvo patenkinta 2/3 dalys apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai apeliantui iš ieškovės priteistina 873 Eur (1 309x2/3) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš apelianto, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, priteistina 267 Eur (800x1/3) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims apeliacinės instancijos teisme priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteisiama 606 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų indeksais 2-8, 2- 9, 2-10, 2-11, naudojimosi tvarkos bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią:

A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-2 (10,98 kv. m), 2-7 (2,10 kv. m), 2-10 (12,86 kv. m), 2-11 (12,07 kv. m), viso 38,01 kv. m.

J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-4 (1,78 kv. m), 2-6 (5,40 kv. m), 2-8 (11,56 kv. m), 2-9 (11,53 kv. m), viso 30,27 kv. m.

J. K. ir A. Č. bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-1 (51,00 kv. m), 2-5 (6,09 kv. m), 2-12 (7,63 kv. m), 2-3 (5,56 kv. m), viso 70,28 kv. m.

Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo A. Č. 906 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti atsakovui A. Č. iš ieškovės J. K. 606 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.