Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-15782-592/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2-15782-592/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10321-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15782-592/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10321-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 655 Eur negrąžinto kredito, 47,23 Eur palūkanų, 19,44 Eur administravimo mokesčio, 14 proc. dydžio sutartinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 16752, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 655 Eur paskolą 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, t. y. nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko ir negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, turėjusias įtakos tinkamam įsipareigojimų vykdymui, taip pat nereagavo į atsakovo raginimus sumokėti skolą. Sutarties 8.9 punkto pagrindu ieškovė 2019 m. sausio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 16752 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 655 Eur paskolą 24 mėnesių laikotarpiui. Be skolos ir palūkanų, atsakovas Sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties sudarymo ir administravimo mokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko ir liko skolingas ieškovei 655 Eur kredito, 47,23 Eur palūkanų ir 19,44 Eur administravimo mokesčio. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalimi kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 655 Eur negrąžinto kredito, 47,23 Eur palūkanų už laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. kovo 26 d.

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Nesąžiningų sąlygų kontrolė, pirma, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos taikymo aspektu suformuotą praktiką vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2017 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018)

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.

CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir, vartotojas (atsakovas), būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas (ieškovė) sutarties sąlygų pagrindu, akivaizdu, kad įgijo nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją (atsakovą). Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19,44 Eur administravimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,49 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte numatyta, kad administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju specialiosiose Sutarties sąlygose nėra nurodyta pagal ką toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, todėl nėra aišku kaip šiuo atveju administravimo mokestis buvo paskaičiuotas ir ar tinkamai. Be to, iš minėto Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte esančio administravimo mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytu, taip pat įvertinus ir tai, jog atsakovui prašomo priteisti administravimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas Sutarties sąlygas dėl administravimo mokesčio atsakovui taikymo pripažįsta nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 14 proc. dydžio metines palūkanas iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama (Sutarties specialiosios sąlygos, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Nurodytos sutartinės palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Tokiu atveju ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 14 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžinto 655 Eur kredito sumos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 702,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,52 Eur žyminio mokesčio (16 Eur x 97 proc.), į valstybės biudžetą – 8,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,95 Eur x 81 proc.) (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, j. a. k. 304051511, iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 655 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 55 ct) negrąžinto kredito, 47,23 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 23 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 702,23 Eur sumą nuo - 2019 m. balandžio 5 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto 655 Eur kredito sumos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo ir 15,52 Eur (penkiolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,68 Eur (aštuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas