Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. skundą atsakovei bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei (toliau IĮ) dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2013-09-11 įvyko bankrutavusios A. J. IĮ kreditorių susirinkimas (17–19 b. l.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtinta bankrutavusios A. J. IĮ reikalavimų teisių pardavimo tvarka ir kainos (1.2.1 klausimas), nutarta debitorines skolas pardavinėti varžytynėse (1.2.2 klausimas), teisėtumo klausimas.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. IĮ iškelta bankroto byla (B2-20-368/2013). Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“.

LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).

Iš A. J. IĮ 2013-09-11 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 730 102,42 balsų arba 84,25 proc. (17 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui registruotu paštu buvo siųstas pranešimas apie 2013-09-11 kreditorių susirinkimą, kuris jam buvo įteiktas (34–38 b. l.).

Teismas sprendžia, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl procedūrinių 2013-09-11 kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo aspektų.

Dėl kreditorių susirinkimo pirmo klausimo „dėl bankroto administravimo sąmatos nustatymo“

Teismas, įvertindamas tai, kad pareiškėjas skunde neginčijo šio kreditorių susirinkimo nutarimo, o tik išreiškė savo nuomonę dėl turto pardavimo neteisėtumo, ir atsižvelgdamas į tai, jog šis nutarimas kreditorių nebuvo priimtas, plačiau neanalizuoja nutarimo teisėtumo klausimo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.2.1, kuriuo patvirtintos bankrutavusios A. J. IĮ reikalavimų teisių pardavimo tvarka ir kainos

A. J. IĮ 2013-09-11 kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, už administratoriaus pasiūlymą nustatyti bankrutavusios A. J. IĮ reikalavimo teisių į: 1) 8210,75 Lt skolą dėl žalos ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas iš A. J., priteistą baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-496/2012; 2) 24300 Lt skolą ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas iš UAB „Jurgio baldai“, priteistą civilinėje byloje 2-283-267/2011; 3) 21293,00 Lt skolą iš UAB „L Klubas“; 4) 808 835,70 Lt priteistus iš A. J. pagal neįsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2013-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-388-368/2012, pardavimo tvarką ir kainas balsavo 84,25 proc. kreditorių, prieštaraujančių ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Pareiškėjas mano, kad debitorinių skolų negalima pardavinėti varžytynėse, nes neįsiteisėjo teismo sprendimai, pagal kuriuos iš pareiškėjo buvo priteistos piniginės lėšos.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis buvo pakeistas: iš A. J. bankrutavusiai A. J. IĮ priteistas 26 361,70 Lt turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 8210,75 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš A. J. bankrutavusiai A. J. IĮ priteistos 500 Lt advokato atstovavimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2013 atmėtė nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-283-267-2011 priteisė ieškovei bankrutavusiai A. J. IĮ iš atsakovės UAB „Jurgio baldai“ 24300 Lt laikotarpio nuo 2009-03-05 iki 2010-02-05 nuomos mokesčio skolą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-363/2012 Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

UAB „L Klubas“ skola nesusijusi su pareiškėju.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjas mano, jog negalima perleisti tokio reikalavimo, kuris yra neįgytas (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-388-368/2012, kuriuo ieškovei bankrutavusiai A. J. IĮ iš atsakovo A. J. priteistas 808 835,70 Lt žalos atlyginimas, buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniams teismui), tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčijamą kreditorių nutarimą reikalavimas nebuvo parleistas, o buvo tik patvirtintos jo pardavimo tvarka ir kainos. Taigi negalima tapatinti skundžiamo nutarimo su savarankišku sandoriu, pagal kurį perduodama reikalavimo teisė.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1.2.2, kuriuo nutarta debitorines skolas pardavinėti varžytynėse

Šiuo nutarimu įmonės kreditoriai 84,25 proc. balsų dauguma nutarė debitorines skolas pardavinėti varžytynėse.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) leidžia pardavinėti įmonės turtą, jei kreditorių susirinkimas nustato turto, parduodamo iš varžytynių, vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo tvarką (ĮBĮ 33 str.).

Pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus, reglamentuojančius, be kita ko, bankrutavusių įmonių turto ir reikalavimo teisių pagal įmonės skolininkų prievoles pardavimo viešose varžytynėse organizavimą ir vykdymą (nuostatų 1 p.), varžytynėse gali būti parduodamas visas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės arba banko turtas ar jo dalis (4 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad byloje nustatyta, jog nėra pagrindo naikinti prieš tai minėto kreditorių susirinkimo nutarimo, atmeta pareiškėjo skundo teiginius.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl prašo skirti pareiškėjui 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, nesąžiningumu negali būti laikomas skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei pareiškėjas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – skundo padavimą. Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjas A. J. savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjui baudą (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o šio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad rengti atsiliepimą į skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (atsiliepimą ruošė advokatas nuolat atstovaujantis atsakovės interesams), į tai, jog advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, įvertindamas tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat tai, jog atskirojo skundo, kurio pagrįstumas dar nebuvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo, paruošimas nebuvo būtinas ir kreipdamasi į advokatą dėl jo paruošimo, atsakovė realizavo savo dispozityvumo principą, sprendžia, jog atsakovės advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 1000,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Teismo nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei (j. a. k. 172778865) iš pareiškėjo A. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.