- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-303/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00452-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1120-368/2013 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2013 m. rugsėjo 11 d. bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus: Nr. 1.2.1 dėl reikalavimų teisių pardavimo tvarkos ir kainos ir Nr. 1.2.2 dėl nutarimo debitorines skolas pardavinėti varžytynėse, ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti varžytynes ir piniginių lėšų grobstymą iš kreditorių ir savininko, patvirtinant tik tas išlaidas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalyje. Teigia, kad nutarimai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises. Tvirtina, kad administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi dar neįsiteisėjo teismo sprendimai, pagal kuriuos iš pareiškėjo priteistos piniginės lėšos, todėl debitorinių skolų negalima pardavinėti varžytynėse.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad pagal ginčijamą kreditorių nutarimą Nr. 1.2.1 reikalavimas nebuvo perleistas, o buvo tik patvirtintos jo pardavimo tvarka ir kainos, todėl tapatinti skundžiamo nutarimo su savarankišku sandoriu, pagal kurį perduodama reikalavimo teisė, negalima. Dėl ginčijamo kreditorių nutarimo Nr. 1.2.2 teismas pažymėjo, kad šiuo nutarimu įmonės kreditoriai 84,25 proc. balsų dauguma nutarė debitorines skolas pardavinėti varžytynėse. Nurodė, kad ĮBĮ leidžia pardavinėti įmonės turtą, jei kreditorių susirinkimas nustato turto, parduodamo iš varžytynių, vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo tvarką (ĮBĮ 33 str.). Pažymėjo, kad pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus, reglamentuojančius, be kita ko, bankrutavusių įmonių turto ir reikalavimo teisių pagal įmonės skolininkų prievoles pardavimo viešose varžytynėse organizavimą ir vykdymą (nuostatų 1 p.), varžytynėse gali būti parduodamas visas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės arba banko turtas ar jo dalis (4 punktas). Nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš pareiškėjo A. J. atsakovei bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei priteisė 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
UAB „Jurgio baldai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti (98-99 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad bankroto administratorius negali vadovautis neįsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl tariama skola negali būti parduota iš varžytinių. Apeliantas Šiaulių apygardos teismui yra pateikęs prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-283-267/2011, todėl tik atnaujinus procesą bus galima panaikinti nepagrįstai iš UAB „Jurgio baldai“ priteistą 24 300 Lt nuomos mokestį; 2013 m. birželio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-388-368/2012 kuria iš A. J. priteista 808 835,70 Lt skola yra neįsiteisėjusi, ikiteisminis tyrimas dėl lėšų iš bankrutavusios įmonės kasos dingimo, nėra baigtas. Be to, dėl bankroto administratoriaus veiksmų, pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutuojanti A. J. individuali įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (116-119 b. l.). Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus. Pažymi, kad atskirtąjį skundą pateikė UAB „Jurgio baldai“, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi procesinės, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1120-368/2013, apskundimo teisės. Pareiškėjo atskirąjame skunde išdėstytos aplinkybės visiškai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios A. J. IĮ 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo 1.2.1 ir 1.2.2 darbotvarkės klausimu priimtų nutarimų, t. y. dėl kreditorinio reikalavimo (reikalavimo teisės) pardavimo (perleidimo) tvarkos ir kainos ir dėl nutarimo debitorines skolas parduoti varžytynėse. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria minėti kreditorių susirinkimo nutarimai palikti nepanaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ.
ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o pradėtas nutraukiamas. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šis klausimas susijęs su apeliacinio skundo subjektais, todėl turi būti taikomas kartu su CPK 305 straipsniu, pagal kurį apeliacinį skundą paduoti turi teisę dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi bylos dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreditoriaus A. J. skundas dėl bankrutuojančios A. J. IĮ 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kurio 1.2.1 punktu buvo nustatyta bankrutavusios A. J. IĮ reikalavimo teisių į: 1) 8210,75 Lt skolą dėl žalos ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas iš A. J., priteistą baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-496/2012; 2) 24300 Lt skolą ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas iš UAB „Jurgio baldai“, priteistą civilinėje byloje 2-283-267/2011; 3) 21293,00 Lt skolą iš UAB „L Klubas“; 4) 808 835,70 Lt priteistus iš A. J. pagal neįsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-388-368/2012, pardavimo tvarka ir kaina ir nutarimo 1.2.2. punktu įmonės kreditorių nutarimas debitorines skolas pardavinėti varžytynėse, nebuvo tenkintas. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė bankrutuojančios A. J. IĮ skolininkas UAB „Jurgio baldai“.
Atsakovas, bankrutavusi A. J. IĮ, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas UAB „Jurgio baldai“ neturi procesinės, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1120-368/2013, apskundimo teisės, nes nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
Kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą gali skųsti kreditoriai. Šis įtvirtintas subjektų, galinčių pasinaudoti teise apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, ribojimas tiesiogiai sietinas su teisės apskųsti tiek kreditorių susirinkimo nutarimus, tiek skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjusių teismų nutartis, suteikimu tik kreditoriams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Jurgio baldai“, bankrutuojančioje A. J. IĮ bankroto byloje, nėra kreditorius ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme, dėl kurio reikalavimo buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties padavęs UAB „Jurgio baldai“ neturėjo teisės jo paduoti, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti atskirąjį skundą priimti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas bankrutuojanti A. J. IĮ pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme, rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties panaikinimo.