Kauno apylinkės teismo nutartis, II-380-667/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-15
Bylos Nr.: II-380-667/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00190-2024-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas: R. K.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
21.5.4Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje (ANK 611 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-380-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00190-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.5.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir ANK), padarymą buvo nubaustas 540 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad R. K., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2023 m. rugsėjo 15 d. 9.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val., nusižengimo tipas- transporto priemonė eksploatuojama be techninės apžiūros) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis jokių pranešimų elektroniniu paštu nebuvo gavęs, tik susipažinęs su Nutarimu juos rado elektroninio pašto „šlamšto“ skyriuje. Dėl jam nežinomų priežasčių Institucijos laiškai nuėjo ne į pagrindinius gaunamus laiškus, todėl objektyviai apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti. Be to, iš viešai skelbiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų (www.rekvizitai.lt), matyti, jog jos elektroninis paštas neviešinamas, tai reiškia, jog bendrovei visi pranešimai siunčiami paštu, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nesuprantama kodėl Institucija išsiuntė formaliai jam elektroninį laišką ir laiko tai tinkamu pranešimu, kai tuo tarpu net jo telefono numeris yra išviešintas. Pareiškėjas, cituodamas ANK 573 straipsnį nurodo, kad jog Institucija privalėjo jam pranešimus įteikti asmeniškai, tačiau net nesistengė to padaryti. Vadovaujantis šiuo, jis negalėjo padaryti ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes jo veiksmuose nėra būtinojo sudėties požymio - kaltės. Institucijos reikalavimo įvykdyti įstatyme numatytos transporto priemonės savininko (juridinio asmens) vadovo pareigos nebuvo gavęs, todėl apie vykdytiną pareigą nežinojau ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo jos įvykdyti numatytu terminu. Negalėjo suvokti, jog daro administracinį nusižengimą tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iš transporto priemonės savininko (valdytojo) galima reikalauti pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) tinkamai informuojamas apie aptariamą reikalavimą. Priešingu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ar to paties straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodė, kad Institucijos pranešimo nėra gavęs. Taip pat pažymėtina, jog administracinė atsakomybė negali būti taikoma formaliai, nėra ir Institucija negalės pateikti jokių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog yra gavęs Institucijos siųstą pranešimą. Negavusi informacijos, neabejotinai patvirtinančios, kad jis iš tiesų gavo siųstą raštą, Institucija nebuvo aktyvi ir iniciatyvi, pavyzdžiui, nesiuntė dar kartą tuo pačiu elektroniniu paštu tokio paties pobūdžio informacijos, taip pat nesiekė rašto išsiųsti kitokiu būdu (paprastuoju paštu), neskambino Juridinių asmenų registre pateiktu bendrovės telefonu siekiant išsiaiškinti situaciją. Tuo labiau, jei minėta informacija yra vieša. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra tyčios, jeigu būtų gavęs minėtą Institucijos raštą, būtų nurodęs, kas naudojosi įmonės automobiliu. Administracinėje teisenoje, taip pat kaip ir baudžiamojoje teisenoje, galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodinėjimo naštos, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis - institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus mano, jog jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymių, 431 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl prašo panaikinti 2024 m. sausio 25 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val. Kaune, Ateities pl. 52B, automatiniu būdu PFS ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešajame eisme dalyvauja transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eksploatuojama be techninės apžiūros. Administracinių nusižengimų registre įvedus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) automatiškai iš VĮ „Regitra“ buvo gauti duomenys, kad „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu KN_TRAFIS sistema. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą turėjo būti pranešta juridinio asmens vadovui. Kas iš byloje esančių duomenų ir buvo padaryta. 2023 m. rugsėjo 10 d. 15.13 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės registruose (Juridinių asmenų registre) deklaruotu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir tą pačią minutę pristatytas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, bei vairuotojo duomenų pateikimo. Duomenys pateikti nebuvo. Elektroninis paštas, kuriuo buvo siųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo, (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 30 d. yra deklaruotas Lietuvos Juridinių asmenų registre. Duomenų pakeitimų, susijusių su įmonės kontaktine informacija, minėtame registre nėra. Lietuvos Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2017 m. balandžio 26 d. R. K. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, Juridinių asmenų registrui nurodęs tokį elektroninį paštą, kaip juridinio asmens elektroninio pašto adresą, todėl turi imtis priemonių, kad juridiniam asmeniui elektroniniu paštu siunčiama korespondencija juridinį asmenį pasiektų. Elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina. Toks procesinių dokumentų siuntimas ir įteikimas įmonės vadovui įmonės bei jo oficialiu elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose (Juridinių asmenų registre), nagrinėjamu atveju yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimas, todėl ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymėtina, kad R. K. pats skunde nurodo, kad procesinius dokumentus gavo.

Institucija nurodė, kad Pareiškėjo argumentai, nurodyti skunde, vertinami kritiškai, administracinėje teisenoje buvo siunčiami procesiniai dokumentai, siunčiami pranešimai dėl duomenų pateikimo, tačiau į juos nebuvo sureaguota. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas neneigia, kad procesinius dokumentus gavo.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o munkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju šie terminai praėję nėra, todėl teisena yra galima. Kas tik suponuoja, kad Pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį. Pažymėtina, kad Pareiškėjas jau yra baustas pagal ANK 431 straipsnį: 2020 m. spalio 5 d. įvykdė administracinį nurodymą AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 1 dalis); 2022 m. spalio 28 d. įvykdė administracinį nurodymą AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 1 dalis); 2023 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo galutinis sprendimas AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 2 dalis), kas suponuoja, kad asmuo gerai susipažinęs su ANK 611 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais ir šiose teisės normose nustatyta pareiga transporto priemonės savininkui. Atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis kilti yra reikšmingas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba ui transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, - tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį - tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau - lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad „Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau - lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“. T. y., kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie administracini nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (kai administracinis nurodymas negali būti surašomas, siunčiamas tik administracinio nusižengimo protokolas). Jei ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o jei pakartotinis nusižengimas - pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Matyti, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas - t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą)i kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Ši formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą. Tai tik įrodo, kad asmuo elgiasi ypač nerūpestingai ir neatsakingai. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Aptartos teisinės ir faktinės aplinkybės sudaro pagrindą, kad informuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie su jiems priklausančia transporto priemone padarytą KET pažeidimą ir pareigą nurodyti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, o juridiniam asmeniui (jo vadovui) nenurodžius informacijos apie transporto priemonę vairavusį asmenį per nustatytą terminą, pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir dėl šio administracinio nusižengimo paskirta administracinė nuobauda. Institucija prašo Teismo 2024 m. sausio 25 d. Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-l817-2024 palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir ANK), padarymą buvo nubaustas 540 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad R. K., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2023 m. rugsėjo 15 d. 9.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, tai yra siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val., nusižengimo tipas- transporto priemonė eksploatuojama be techninės apžiūros) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad teismų praktikoje situacijos, kuriose transporto priemonės savininkai (valdytojai) pareigūnams nurodo duomenis apie kelis ar daugiau asmenų, kurie nusižengimo padarymo metu galimai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, yra vertinamos, kaip netinkami SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytos duomenų pateikimo tvarkos atvejai (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-954/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-795/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val. Kaune, Ateities pl. 52B, automatiniu būdu PFS ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad viešajame eisme dalyvauja transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eksploatuojama be techninės apžiūros (administracinio nusižengimo bylos b. l. 15, 16). Administracinių nusižengimų registre įvedus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) automatiškai iš VĮ „Regitra“ buvo gauti duomenys, kad „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), e. paštas (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu KN_TRAFIS sistema, todėl, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą turėjo būti pranešta juridinio asmens vadovui, ką institucija ir padarė, tai yra 2023 m. rugsėjo 10 d. 15.13 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės registruose (Juridinių asmenų registre) deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir tą pačią minutę pristatytas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, bei vairuotojo duomenų pateikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodyti duomenys nebuvo pateikti. Elektroninis paštas, kuriuo buvo siųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo, (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 30 d. yra deklaruotas Lietuvos Juridinių asmenų registre (administracinio nusižengimo bylos b. l. 10–11). Duomenų pakeitimų, susijusių su įmonės kontaktine informacija, minėtame registre nėra. Lietuvos Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2017 m. balandžio 26 d. R. K. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, Juridinių asmenų registrui nurodęs tokį elektroninį paštą, kaip juridinio asmens elektroninio pašto adresą, todėl turi imtis priemonių, kad juridiniam asmeniui elektroniniu paštu siunčiama korespondencija juridinį asmenį pasiektų. Elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina.

Tokiu būdu 2023 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo įmonei buvo išsiųstas pranešimas apie užfiksuotą nusižengimą, tuo pačiu Institucija prašė per 5 darbo dienas pranešti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi nurodyta transporto priemone (administracinio nusižengimo bylos b. l. 12, 13, 14). Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti institucijos pareigūnus įpareigojo ANK 611 straipsnis ir galiojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, kurio 4 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. ANK nustatyta tvarka, šiuo atveju 611 straipsnio 1 dalyje, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Iš Institucijos pateiktų registro duomenų matyti, kad Institucija iš VĮ „Regitra“ gavo duomenis, kad „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini).

Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. pranešimu „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įmonės automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val. padarytą administracinį nusižengimą bei vadovo pareigą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos Institucijai pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi minėta transporto priemone. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių prašomų duomenų nebuvo pateikta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, 2023 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5, 6–7).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K., būdamas tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jokių prašymų ar pranešimų nepateikė, todėl 2024 m. sausio 25 d. Institucija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. K. paskyrė 540 eurų baudą (administracinio nusižengimo bylos b. l. 1–3), kuris taip pat išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. pp

ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 3, 38 punktai).

Teismas pažymi, kad asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o pasikeitus kontaktiniams duomenims, privalo apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

ANK 573 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Teismas daro išvadą, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas iš pasirinktų būdų būtų tinkamas, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad šios taisyklės yra laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-988/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-926/2021 ir kt.).

Kaip nurodė Institucija, R. K. už duomenų nepateikimą, kaip įmonės direktorius, yra baudžiamas jau ne pirmą kartą, t. y. 2020 m. spalio 5 d. įvykdė administracinį nurodymą AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 1 dalis); 2022 m. spalio 28 d. įvykdė administracinį nurodymą AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 1 dalis); 2023 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo galutinis sprendimas AN teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu teisingai laikoma, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 440 iki 600 eurų. Pareiškėjui paskirta nuobauda nedaug didesnė už sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikyti nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1817-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius