Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Traffic LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Traffic LT“ ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Traffic LT“ kreipėsi į teismą dėl 3858,45 Eur žalos atlyginimo už automobilio Mercedes Benz, pagal 2016 m. spalio 13 d. subnuomos sutartį Nr. 2016/10/13-1 remontą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. L.. Nurodė, kad ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Mecedes Benz, laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d., o atsakovas įsipareigojo atlyginti visas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, jei defektai atsirastų naudojant nekokybiškus degalus, pilamus ne iš degalinės, taip pat jei atsirastų vidiniai ar išoriniai automobilio defektai (gedimai) dėl atsakovo kaltės arba atsakovui nesilaikant saugumo reikalavimų ar neįvertinus susidariusių aplinkybių ir kelio kliūčių. 2016 m. spalio 17 d. Vokietijoje automobilis sugedo, todėl 2016 m. spalio 20 d. Lenkijoje atsakovas perdavimo-priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad automobiliui sugedo variklis, nėra ratlankio gaubto ir sugedęs valytuvas, automobilį perdavė ieškovei. Teismas 2017 m. balandžio 25 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas E. L. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir automobilio gedimo, o taip pat ieškovė neįrodė netinkamų jo veiksmų naudojant automobilį. Prieštaravimus grindė argumentu, jog pati ieškovė turėjo įrodyti, kad automobilio bake buvo nekokybiškas kuras ar kad automobilio variklis sugedo dėl netinkamos eksploatacijos, tačiau to nepadarė. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas teigia, jog sutartimi jis neįsipareigojo rinkti kuro įsigijimo kvitų. Atsakovas taip pat suabejojo ieškovės pateikta Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvada, kadangi Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso pažyma iš esmės skirtingai nurodo automobilio variklio gedimus.Ieškovė UAB „Traffic LT“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus, su jais nesutiko ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei galutiniu sprendimu priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tai, jog atsakovas nepateikė kuro pirkimo kvitų bei nurodė, kad kuro pylėsi Nyderlanduose, nors nuvažiuoti nurodyto atstumo su kuru užpiltu Nyderlanduose iki automobiliui sugendant Vokietijoje negalėjo, patvirtina, kad atsakovas naudojo nekokybišką kurą ir dėl to įvyko variklio gedimas. Ieškovės nuomone, pateikta Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvada patvirtina, kad buvo naudojamas nekokybiškas kuras ir tai lėmė variklio gedimą. Ieškovė pažymėjo, kad Vokietijos Mercedes Benz autorizuotame servise buvo atliekama tik variklio kompiuterinė diagnostika, jo neardant, nekeliant ant keltuvo, todėl negalima laikyti, kad ji prieštaringa Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvadai dėl variklio gedimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2017 m. balandžio 25 d. preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo E. L. ieškovei UAB „Traffic LT“ 20 Eur žalos atlyginimą (tik už prarastą ratlankio gaubtą), 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 288,57 Eur žyminį mokestį. Likusioje dalyje dėl žalos atginimo (už sugedusį variklį ir valytuvą), ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad automobilio variklio gedimas gali atsirasti tiek dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, tiek dėl kitų priežasčių. Šalims natūralaus automobilio gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovui, ši rizika lieka ieškovei, o pastaroji, teigdama, kad automobilio variklio defektas ir valytuvų gedimas atsirado dėl atsakovo kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta nuomotojo teise tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojosi išsinuomotu daiktu, nes neatlikusi automobilyje likusio kuro tyrimų, prarado galimybę įrodyti, kad automobilio variklio gedimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. dėl ieškovės veiksmų buvo prarasta galimybė nustatyti tikrąją automobilio variklio gedimo priežastį, kartu – ir spręsti dėl to, kuri iš sutarties šalių turėtų būti už tai atsakinga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio valytuvai sugedo dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad natūrali automobilio variklio bei valytuvų sudegimo rizika priskiriama pačiai ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „Traffic LT“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei neįrodžius kitaip, automobilio variklio gedimas laikomas gedimu, atsiradusiu dėl natūralaus daikto naudojimo, nes pateikta 2016-10-28 Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016-10-28 eksperto išvada įrodo, kad variklio gedimas atsirado dėl nekokybiško dyzelinio kuro naudojimo, t. y. dėl per didelio kuro oktaninio skaičiaus neatlaikė sprogimo jėgos antrasis ir trečiasis alkūninio veleno švaistikliai. Atsakovas negalėjo įrodyti, kad jis pylė būtent kokybiškus degalus į nuomojamą automobilį visos kelionės metu iš tam skirtų degalinių, kadangi nepateikė nei ieškovei, nei teismui kuro kvitų, nei mokėjimo kortele kvito, nei išrašo iš elektroninės bankininkystės, jei buvo mokėta banko kortele už kurą, tik nurodė, kad jų nerinko.

6.2. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Šie pažeidimai lėmė tai, kad buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. L. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Nuomotojas turi prisiimti potencialią didesnio pavojaus šaltinyje egzistuojančią gedimo riziką, bei su tuo susijusius nuostolius, nes jis turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje. Byloje pateikta 2016-10-18 Vokietijos autorizuoto Mercedes Benz serviso pažyma patvirtina, kad automobilio rida yra 321773 kilometrai. Akivaizdu, kad esant tokiai automobilio ridai, automobilio variklis sugedo dėl natūralaus jo nusidėvėjimo, tai ir buvo konstatuota atliekant automobilio apžiūrą iš karto po gedimo autorizuotame Mercedes Benz servise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Traffic LT“ apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, atsiradusio dėl netinkamo transporto priemonės naudojimo.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliantė savo poziciją grindžia 2016-10-28 Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvada, kuri apeliantės nuomone įrodo, jog variklio gedimas atsirado dėl nekokybiško dyzelinio kuro naudojimo. Tai yra dėl per didelio kuro oktaninio skaičiaus neatlaikė sprogimo jėgos antrasis ir trečiasis alkūninio veleno švaistikliai, juo labiau, kad atsakovas negalėjo įrodyti, kad jis pylė būtent kokybiškus degalus į nuomojamą automobilį visos kelionės metu iš tam skirtų degalinių, kadangi nepateikė nei ieškovei, nei teismui kuro kvitų. Dėl to, ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos transporto priemonės subnuomos sutarties 6.11.1 ir 6.11.6 punktus, kuriais įsipareigojo padengti visas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, jei defektai atsirastų naudojant nekokybiškus degalus, pilamus ne iš degalinės, taip pat jei atsirastų vidiniai ar išoriniai automobilio defektai (gedimai) dėl atsakovo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį rėmėsi tarp šalių sudarytos subnuomos sutarties nuostatomis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522–6.529 straipsnių normomis, o santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles, taikė bendrąsias nuomos sutarčių taisykles (CK 6.477–6.503 straipsniai) bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Traffic LT“ ir atsakovas E. L. 2016 m. spalio 13 d. sudarė automobilio subnuomos sutartį Nr. 2016/10/13-1, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d. asmeniniams tikslams vykti į Didžiąją Britaniją ir grįžti atgal į Lietuvą. Automobilis nuosavybės teise priklauso V. V., kuris 2016 m. birželio 29 d. automobilio nuomos sutartimi Nr. 2016 06 29/1 išnuomojo jį ieškovei. 2016 m. spalio 17 d. automobilis sugedo Vokietijoje ir daugiau nebegalėjo būti naudojamas. 2016 m. spalio 20 d. Lenkijoje atsakovas perdavimo-priėmimo aktu perdavė sugedusį automobilį ieškovei. Šiame akte nurodyta, kad automobiliui sugedo variklis, nėra ratlankio gaubto ir sugedęs valytuvas. Pagal 2016 m. spalio 18 d. sąskaitą Nr. 6105469 už automobilio diagnostiką Vokietijoje ieškovė sumokėjo 84,45 Eur, pagal Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą už variklio ardymo ir diagnostikos darbus ieškovė sumokėjo 450,00 Eur, pagal UAB „Kodista“ 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 110201 už automobilio variklį, valytuvus ir jų pristatymą ieškovė sumokėjo 2 904,00 Eur, pagal UAB „Vilniaus Eoltas“ 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 125951 už ratlankių gaubtus ieškovė sumokėjo 20,00 Eur, pagal Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001639 už variklio keitimą ieškovė sumokėjo 400,00 Eur ir iš viso patyrė 3 858,45 Eur nuostolių.

Šalys tarpusavyje sudarytoje 2016 m. spalio 13 d. subnuomos sutartyje aptarė atsakomybę dėl galimų automobilio gedimo remonto išlaidų: sutarties 4.10.3 punkte numatyta, jog jei automobilis sugestų dėl atsakovo kaltės, tada automobilį atsakovas remontuoja savo lėšomis. Sutarties 6.11.1 ir 6.11.6 punktais atsakovas įsipareigojo padengti visas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, jei defektai atsirastų naudojant nekokybiškus degalus, pilamus ne iš degalinės, taip pat jei atsirastų vidiniai ar išoriniai automobilio defektai (gedimai) dėl atsakovo kaltės arba atsakovui nesilaikant saugumo reikalavimų ar neįvertinus susidariusių aplinkybių ir kelio kliūčių. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad prieš pateikiant automobilį naudotis abi šalys turi įvertinti automobilio būklę ir surašyti ir patvirtinti abiejų šalių pasirašytame perdavimo-priėmimo akte esamus išorinius ar vidinius defektus, kuris į bylą nėra pateiktas. Sutarties 4.4 punkte taip pat nustatyta, kad atsiradus vidiniams ar išoriniams automobilio defektams atsakovas turi atlyginti faktinę žalą, o šalims nesutarus dėl žalos dydžio įvertinimas vykdomas nepriklausomų ekspertų biure.

Pagrindinė automobilio gedimo (variklio) priežastis, dėl kurios susidarė didžioji dalis ieškovės nuostolių, grindžiama dviem dokumentais: 1) Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso, į kurį buvo pristatytas automobilis po jo sugedimo, 2016 m. spalio 18 d. sąskaita Nr. 6105469. Joje nurodyta, kad buvo atliktas variklio dalių patikrinimas, kurio metu patikrintas įpūtimo slėgio reguliavimas pagal klaidingą kodą, įpūtimo oro sistemos sandarumas bei atliktas trumpas testas, patikrinimo metu nustatyta, kad galvutės tarpinė smarkai praleidžią alyvą, ištekėjo daug aušinimo skysčio; 2) Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. eksperto išvada Nr. 015/2016, kurioje nurodyta, kad dėl per didelio kuro oktaninio skaičiaus neatlaikė sprogimo jėgos 2-asis ir 3-iasis alkūninio veleno švaistikliai ir dėl to buvo išlaužtos ginčo automobilio variklio bloko išorinės sienos bei nepataisomai sugadintas variklis. Tai atsitiko dėl nekokybiško kuro naudojimo.

Įvertinęs į bylą pateiktus abu dokumentus dėl variklio gedimo, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad ieškovės prašymu atliktą automobilio gedimo priežasčių nustatymo ekspertizę atliko ne teismo paskirtas ekspertas, išvada yra abstrakti. Joje nenurodyta automobilio pirmoji registracijos data, rida, eksploatacijos laikas ir kiti duomenys reikalingi tokio pobūdžio ekspertizei atlikti. Išvada nėra motyvuota ir pagrįsta. Taip pat teismui nėra aišku, kokiu būdu, nesant paimtų mėginių iš kuro bako ir atliktos dyzelinio kuro sudėties tyrimo (tokių duomenų byloje nėra), eksperto išvadoje konstatuotas variklio gedimas dėl netinkamo kuro naudojimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad iš viešai internetiniuose šaltiniuose prieinamos informacijos matyti, jog kuro oktaninis skaičius apibūdina ne dyzelino, o benzino kokybę. Dyzelino kokybę apsprendžia cetaninis skaičius. Ir kuo cetaninis skaičius didesnis, tuo dyzelino kokybė geresnė, todėl vėlgi, lieka neaišku, kaip ieškovės pateiktoje ekspertizės išvadoje formuluotė, kad „dėl per didelio kuro oktaninio skaičiaus“ įvyko variklio gedimas, galėjo įtakoti variklio gedimą, jei priešingai, nei teigia eksperto išvada, esant didesniam kuro cetaniniam skaičiui, dyzelino kokybė yra geresnė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikta Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. eksperto išvada Nr. 015/2016 nelaikytina pakankamu įrodymu, galinčiu neginčijamai patvirtinti automobilio variklio gedimo priežastį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

Taigi, kitas byloje esantis įrodymas - atsakovo į bylą pateikta Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso, į kurį buvo pristatytas automobilis po jo sugedimo, 2016 m. spalio 18 d. sąskaita Nr. 6105469 ir jo nurodyta gedimo priežastis yra artimesnė realiai automobilio variklio gedimo priežasčiai, nes gedimo priežastis nustatyta autorizuotame automobilio gamintojo servise, sąskaitoje nurodyta automobilio rida, pirmoji registracijos data, gedimo priežastis. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad automobilis turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas, juo labiau, kad automobilis buvo eksploatuojamas nuo 2006 metų, jo rida 321773 km, todėl tikimybė, kad gedimas atsirado dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi yra ženkliai didesnė nei ieškovės nurodyta automobilio variklio gedimo priežastis. Kadangi ieškovė neįrodė kitaip, variklio gedimas laikytinas gedimu, atsiradusiu dėl natūralaus daikto naudojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011) ir ši rizika atitenka ieškovei, nes rizika sutartimi nebuvo priskirta atsakovui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl to kaltas atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad grąžinus automobilį ieškovei, nebuvo tinkamai ištirtos tiek automobilio variklio gedimo, tiek automobilio valytuvų gedimo priežastys, o ieškovė, nepasinaudojusi CK 6.485 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuomotojo teise tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojosi išsinuomotu daiktu, prarado galimybę įrodyti, kad automobilio variklio gedimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai. Būtent dėl ieškovės veiksmų buvo prarasta galimybė nustatyti tikrąją automobilio variklio gedimo priežastį, kartu ir spręsti dėl to, kuri iš sutarties šalių turėtų būti už tai atsakinga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio valytuvai sugedo dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, todėl, pirmosios instancijos teismas natūralią automobilio variklio bei valytuvų sugedimo riziką pagrįstai priskyrė ieškovei ir iš atsakovo minėtų automobilio dalių keitimo išlaidų nepriteisė.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį ginčo reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Traffic LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo E. L. naudai.