Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Traffic LT ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB Traffic LT kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka prašydama priteisti iš atsakovo E. L. 3 858,45 Eur žalos atlyginimą už automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas subnuomavosi iš ieškovės pagal 2016 m. spalio 13 d. subnuomos sutartį Nr. 2016/10/13-1, remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo E. L. ieškovei UAB Traffic LT 3 858,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 858,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43,00 Eur žyminį mokestį ir 150,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Atsakovas E. L. 2017 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2017 m. balandžio 25 d. preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė netinkamų jo veiksmų valdant ir naudojant automobilį, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir automobilio gedimo. Atsakovas savo prieštaravimus visų pirma grindė ta aplinkybe, kad pati ieškovė turėjo įrodyti, kad automobilio bake buvo nekokybiškas kuras ar kad automobilio variklis sugedo dėl netinkamos eksploatacijos, tačiau to nepadarė. Atsakovas taip pat nurodė, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, sutartimi jis neįsipareigojo rinkti kuro įsigijimo kvitų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės pateikta Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvada ir Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso pažyma iš esmės skirtingai nurodo automobilio variklio gedimus, todėl atsakovui kyla abejonių dėl Lietuvoje atliktos automobilio apžiūros ir jos metu nustatytų aplinkybių. Ieškovė Traffic LT atsiliepime į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei galutiniu sprendimu priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas nepateikė kuro pirkimo kvitų bei nurodė, kad kuro pylėsi Nyderlanduose, nors nuvažiuoti nurodyto atstumo su kuru užpiltu Nyderlanduose iki automobiliui sugendant Vokietijoje negalėjo, patvirtina, kad atsakovas naudojo nekokybišką kurą ir dėl to įvyko variklio gedimas. Ieškovės teigimu, pateikta Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvada patvirtina, kad buvo naudojamas nekokybiškas kuras ir tai lėmė variklio gedimą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Vokietijos Mercedes Benz autorizuotame servise buvo atliekama tik variklio kompiuterinė diagnostika, jo neardant, nekeliant ant keltuvo, todėl negalima laikyti, kad ji prieštaringa Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos eksperto išvadai dėl variklio gedimo.Ieškovės UAB Traffic LT atstovas advokatas Saulius Kibilda teismo posėdžio metu prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad dėl pažeistų sutartinių įsipareigojimų buvo sugadintas automobilis, kurį ieškovė subnuomavo atsakovui. Atstovo teigimu, tai, kad atsakovas nepateikia kuro įsigijimo kvitų, patvirtina, kad jis sako netiesą ir į automobilį pylė nekokybišką kurą. Atstovo nuomone, pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimą, o atsakovas neįrodė, kad jis pirko kokybiškus degalus. Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad visą kelionės laiką kurą pylė degalinėse, o sutarties sudarymo metu nebuvo įspėtas, kad būtina rinkti kuro pylimo kvitus. Atsakovas sutiko, kad buvo pamestas ratlankio gaubtas, tačiau nesutiko, kad sugadino valytuvą, nors jį kelionėje naudojo. Atsakovo nuomone, valytuvas tiesiog sulūžo. Atsakovo E. L. atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutinka ir prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas akcentavo, kad aiškinant sutarties nuostatas pagal sutarčių aiškinimo taisykles ir įvertinant tai, kad atsakovas sutartį sudarė prisijungimo būdu kaip vartotojas, akivaizdu, kad sutartyje nenumatyta pareiga atsakovui rinkti kuro pylimo kvitus. Atstovas nurodė, kad civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas turi įrodyti ieškovė, t. y. ji turėjo įrodyti, kad atsakovas į automobilį pylė nekokybiškus degalus ir negali perkelti įrodinėjimo naštos atsakovui. Atstovas atkreipė dėmesį, kad atliekant ekspertizę nebuvo paimtas kuro mėginys, ieškovės pateiktoje eksperto išvadoje nenurodyta, ar variklio gedimas yra ilgalaikio ar trumpalaikio nekokybiško kuro naudojimo padarinys. Atstovas nurodė, kad degalai buvo pilti ne tik Nyderlanduose, bet ir Vokietijoje. Atstovas nurodė, kad Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso pažymoje nenurodyta, kad variklio gedimas atsirado dėl nekokybiškų degalų. Atstovas iškėlė klausimą, ar UAB Traffic LT yra tinkamas ieškovė šioje civilinėje byloje, t. y. ar pagal subnuomos sutartį ieškovė gali reikalauti atlyginti žalą, padarytą kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui.

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Nustatyta, kad ieškovė UAB Traffic LT ir atsakovas E. L. 2016 m. spalio 13 d. sudarė automobilio subnuomos sutartį Nr. 2016/10/13-1, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d. asmeniniams tikslams vykti į Didžiąją Britaniją ir grįžti atgal į Lietuvą. Automobilis nuosavybės teise priklauso V. V., kuris 2016 m. birželio 29 d. automobilio nuomos sutartimi Nr. 2016 06 29/1 išnuomojo jį ieškovei. Teismo vertinimu, ginčo materialiniai santykiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.522–6.529 straipsnių normos, o santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477–6.503 straipsniai).Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę įstatyme reglamentuota dispozityviai – nustatant, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.524 straipsnis). Taigi, sutarties šalys, įvertinusios faktines aplinkybes, pvz., nuomos trukmę, numatomos kelionės atstumą ir pan., turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Sutarties sąlygos dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl, kad nuo to priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims. Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus tiek, kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011).Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, kas turi atlyginti automobilio remonto ir su tuo susijusias išlaidas, kai 2016 m. spalio 17 d. automobilis sugedo Vokietijoje ir daugiau nebegalėjo būti naudojamas. 2016 m. spalio 20 d. Lenkijoje atsakovas perdavimo-priėmimo aktu perdavė sugedusį automobilį ieškovei. Šiame akte nurodyta, kad automobiliui sugedo variklis, nėra ratlankio gaubto ir sugedęs valytuvas. Pagal 2016 m. spalio 18 d. sąskaitą Nr. 6105469 už automobilio diagnostiką Vokietijoje ieškovė sumokėjo 84,45 Eur, pagal Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą už variklio ardymo ir diagnostikos darbus ieškovė sumokėjo 450,00 Eur, pagal UAB „Kodista“ 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 110201 už automobilio variklį, valytuvus ir jų pristatymą ieškovė sumokėjo 2 904,00 Eur, pagal UAB „Vilniaus Eoltas“ 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 125951 už ratlankių gaubtus ieškovė sumokėjo 20,00 Eur, pagal Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001639 už variklio keitimą ieškovė sumokėjo 400,00 Eur ir iš viso patyrė 3 858,45 Eur nuostolius. Šalys pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.524 straipsnyje suteikta teise sutartyje atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Ginčo sutarties 4.10.3 punkte šalys susitarė, kad, jei automobilis sugestų dėl atsakovo kaltės, tada automobilį atsakovas remontuoja savo lėšomis. Sutarties 6.11.1 ir 6.11.6 punktais atsakovas įsipareigojo padengti visas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, jei defektai atsirastų naudojant nekokybiškus degalus, pilamus ne iš degalinės, taip pat jei atsirastų vidiniai ar išoriniai automobilio defektai/gedimai dėl atsakovo kaltės arba atsakovui nesilaikant saugumo reikalavimų ar neįvertinus susidariusių aplinkybių ir kelio kliūčių. Nors sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad prieš pateikiant automobilį naudotis abi šalys turi įvertinti automobilio būklę ir surašyti ir patvirtinti abiejų šalių pasirašytame perdavimo-priėmimo akte esamus išorinius ar vidinius defektus, tačiau byloje nėra pateikto išnuomoto automobilio perdavimo subnuomininkui akto. Todėl teismas negali įvertinti, ar perdavimo metu buvo ar nebuvo užfiksuota kokių nors automobilio trūkumų. Sutarties 4.4 punkte taip pat nustatyta, kad atsiradus vidiniams ar išoriniams automobilio defektams atsakovas turi atlyginti faktinę žalą, o šalims nesutarus dėl žalos dydžio įvertinimas vykdomas nepriklausomų ekspertų biure. Vokietijos Mercedes Benz autorizuoto serviso, į kurį buvo pristatytas automobilis po jo sugedimo, 2016 m. spalio 18 d. sąskaitoje Nr. 6105469 nurodyta, kad buvo atliktas variklio dalių patikrinimas, kurio metu patikrintas įpūtimo slėgio reguliavimas pagal klaidingą kodą, įpūtimo oro sistemos sandarumas bei atliktas trumpas testas, patikrinimo metu nustatyta, kad galvutės tarpinė smarkai praleidžią alyvą, ištekėjo daug aušinimo skysčio. Ieškovas 2016 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą dėl ginčo automobilio variklio gedimo diagnostikos ir variklio sugadinimo priežasčių nustatymo. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. eksperto išvadoje Nr. 015/2016 nurodyta, kad dėl per didelio kuro oktaninio skaičiaus neatlaikė sprogimo jėgos 2-asis ir 3-iasis alkūninio veleno švaistikliai ir dėl to buvo išlaužtos ginčo automobilio variklio bloko išorinės sienos bei nepataisomai sugadintas variklis. Kaip minėta transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų santykiams, kurių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.522–6.529 normos nereglamentuoja, taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.500 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą, nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Pažymėtina, kad automobilis yra tokios prigimties daiktas, kuris turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas. Automobilio variklio gedimas yra toks, kuris gali atsirasti tiek dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, tiek dėl kitų priežasčių. Defekto priežastis galima nustatyti tik atlikus nuodugnų automobilio tyrimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad automobilio variklio gedimas, ieškovui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsiradusiu dėl natūralaus daikto naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Taigi šalims natūralaus automobilio gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovui, ši rizika lieka ieškovei. Kaip teisingai nurodė atsakovas, nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad automobilio variklio defektas ir valytuvų gedimas atsirado dėl atsakovo kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, grąžinus automobilį ieškovei, nebuvo tinkamai ištirtos tiek automobilio variklio gedimo, tiek automobilio valytuvų gedimo priežastys. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos 2016 m. spalio 28 d. eksperto išvada Nr. 015/2016 nepatvirtina, kad atsakovas nesilaikė ginčo sutarties 6.2 punkto, kuris nustato, kad visos nuomos metu į automobilį turi būti pilami tik kokybiški degalai iš tam skirtų degalinių, ir kad atsakovas pildamas nekokybišką kurą pakenkė automobilio varikliu, kuris dėl to nepataisomai sugedo. Ieškovė, perėmusi automobilį ir manydama, kad automobilio variklis sugedo ne dėl natūralaus jo dėvėjimosi, o dėl netinkamos kokybės kuro naudojimo nuomos metu, turėjo galimybę atlikti kuro tyrimus, nes automobilio perdavimo metu automobilio bake buvo likusių degalų. Tačiau nustatyta, kad toks tyrimas nebuvo atliktas, o ieškovės pateiktoje išvadoje nenurodyta, iš kur gauti duomenys apie per didelį kuro oktaninį skaičių. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas nesurinko ir nepateikė kuro pylimo kvitų bei nurodo, kad kuro paskutinį kartą pylė Nyderlanduose, nors, ieškovės vertinimu, atstumo su kuru užpiltu Nyderlanduose iki automobiliui sugendant Vokietijoje atsakovas negalėjo nuvažiuoti, nepatvirtina, kad atsakovas meluoja apie kokybiško kuro naudojimą automobilio nuomos metu. Sutiktina su atsakovu, kad ginčo sutartis nenumatė jam įpareigojimo rinkti ir pateikti ieškovei kuro pirkimo kvitų. Ginčo sutarties 6.2 punktas, kuris nustato, kad visos nuomos metu į automobilį turi būti pilami tik kokybiški degalai iš tam skirtų degalinių, negali būti aiškinamas taip, kad atsakovui buvo nustatytas įpareigojimas išsaugoti kuro pirkimo kvitus. Be to, atsakovas patikslino aplinkybę, kad kuro paskutinį kartą pylė Vokietijoje, jo sustojimą Vokietijoje patvirtina ir ieškovės pateikti atsakovo maršruto su išsinuomotu automobiliu duomenys. Teismo nuomone, pati ieškovė nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.485 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuomotojo teise tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojosi išsinuomotu daiktu, nes neatlikusi automobilyje likusio kuro tyrimų, prarado galimybę įrodyti, kad automobilio variklio gedimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. dėl ieškovės veiksmų buvo prarasta galimybė nustatyti tikrąją automobilio variklio gedimo priežastį, kartu – ir spręsti dėl to, kuri iš sutarties šalių turėtų būti už tai atsakinga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio valytuvai sugedo dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, Atsižvelgiant į tai, natūrali automobilio variklio bei valytuvų sudegimo rizika priskiriama ieškovei ir iš atsakovo variklio bei valytuvų keitimo išlaidos nepriteistinos.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį, kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Kaip minėta, 2016 m. spalio 20 d. perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad, perduodant sugedusį automobilį ieškovei, be užfiksuotų variklio ir valytuvo gedimų nustatyta, kad nėra ratlankio gaubto. Atsakovas sutiko, kad jis atsakingas už ratlankio gaubto praradimą. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 20,00 Eur žalos atlyginimo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2017 m. balandžio 25 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 20,00 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 7 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 1 procentu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 43,00 Eur žyminį mokestį, o kaip minėta, ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. ieškinys buvo tenkintas 1 procentu, todėl ieškovė turi teisę į 0,43 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 800,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovė turi teisę į 8,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, t. y. iš viso turi teisę į 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas iš ieškovės prašo priteisti 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios taip pat neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies ir 99 procentai ieškinio reikalavimų atmesta, atsakovas turi teisę į 297,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 288,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies ir priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB Traffic LT, kodas 302865529, 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB Traffic LT, kodas 302865529, atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 288,57 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmeti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.