Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. L., panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2023 m. balandžio 29 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 00:00 iki 03:00 val., sodyboje „Tarp akmenų“, esančioje adresu Adomo Mickevičiaus g. 278, Buiniškių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. S. atžvilgiu, t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl to nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis 42-43 dantų projekcijoje, kairio pakrumplio srityje, t. y. tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. L. savo kaltę pripažino, patvirtino aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte ir parodė, kad D. S. vakare atvyko į sodybą su nepilnamečiais ir atsivežė narkotinių medžiagų. Jis D. S. pažįsta nuo 2018 metų, tačiau po šio įvykio nebendrauja. D. S. atvykus, viskas buvo gerai, jis tuo metu nešiojo malkas į kubilą ir į pirtį. Jam jubiliatė sakė, kad buvo įspėjusi D. S., jog jokių narkotinių medžiagų nesivežtų. Tačiau D. S. kaltinamajam prisipažino, kad atsivežė su savimi narkotinių medžiagų – „kristalų“. Jis liepė D. S. šias medžiagas pasilikti sau, kad niekas jų nematytų, nes šiandien to nereikia. Vakarėlio metu, pradėjus temti, jis 3 ar 4 kartus aptiko sodyboje vartojančius narkotines medžiagas, jis šiems asmenims paaiškino, kad tam ne vieta ir ne laikas. Vėliau jubiliatė jį pakvietė į viršų ir jam pasakė, kad D. S. trenkė jos draugei, jis matė rankomis veidą užsidengusią merginą. Tada jis neapskaičiavęs jėgų trenkė D. S.. Nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, bet po 15 minučių atsigavo, todėl medikų nekvietė. Kitą dieną nukentėjusysis jam paskambino ir prašė pinigų, tačiau jis mokėti nesutiko, tuomet D. S. pradėjo grasinti susidorojimu. Taip pat jis tvirtina, kad minėtoji mergina nenorėjo duoti parodymų ir dalyvauti šioje byloje, nes nenori susitikti su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis buvo pakviestas į šventę tik dėl to, kad buvo pakviesta šio mergina. Kadangi ankščiau buvo žinoma, jog nukentėjusysis vartoja narkotines medžiagas, todėl šiam buvo pranešta, kad jų čia nesivežtų ir nevartotų, tačiau D. S. įspėjimo nepaisė. Kaltinamasis tvirtina, kad apie narkotines medžiagas nepranešė policijai, nes nenorėjo nukentėjusiajam pridaryti problemų. Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiktų, jei būtų prašoma mažesnė suma ir sutiktų atlyginti atstovavimo išlaidas, jei jos būtų mažesnės.

4. Kaltinamasis P. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, proceso dalyviams neprieštaraujant, neprašant tirti naujų įrodymų, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

11. 2023 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1427/2023 nurodyta, kad D. S. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, 42-43 dantų projekcijoje, kairio pakrumplio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina sudavus smūgį į veido sritį neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. balandžio 29 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas tikėtina padarytas sudavus smūgį į veido sritį. Lūžis griuvimui nebūdingas. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. Nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek spyrus. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (b. l.57-58).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad P. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sutrikdė sveikatą D. S.. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. P. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailėjosi. Nukentėjusysis, nors pats ir neprisimena įvykio aplinkybių, bet apie tai jam papasakojo kaltinamasis ir liudytojai. Liudytoja E. G. patvirtino mačiusi, kaip P. L. puolė D. S.. Liudytoja A. N. parodė, kad iš sodybos išvažiavo dėl neadekvataus D. S. elgesio. Liudytoja D. M. patvirtino, kad vyko konfliktas ir ryte pamatė D. S. sutinusiu veidu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. S. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama P. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. P. L., smogdamas kumščiu D. S. į veidą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas P. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

20. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

21. P. L. padarė vieną nesunkų, smurtinį nusikaltimą, t. y. jis tyčia nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į veidą, padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nors ir buvo anksčiau teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau šis teistumas yra išnykęs, administracine tvarka jis baustas keliasdešimt kartų už įvairius administracinius nusižengimus, dirba UAB (duomenys neskelbtini). BK 55 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtina atsižvelgti taikinamąją teisingumo funkciją, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę, nustatant šiek tiek mažesnį jos dydį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, t. y. paskiriant kaltinamajam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. L. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas ir jas vartoti (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai).

22. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK straipsniu, P. L. skiriama 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas ir jas vartoti. Tokie įpareigojimai ir draudimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

23. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

24. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 45-46), kuriuo prašoma išieškoti iš kaltinamojo Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 1429,50 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, esančią banke „Swedbank“, yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.

25. Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Marius Ruzas pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nuketėjusiajam D. S..

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

27. Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatytų ir priteistų neturtinių žalų dydžiai yra įvairūs, svyruojantys nuo 1000 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, neturtinė žala įvertinta 2316,96 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 2K-25-942/2015), 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017), 2200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019), 2000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-312/2020), 1500 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-843/2021). Pažymėtina, kad didesnė neturtinė žala priteisiama tose bylose, kuriose kilo sunkesni negrįžtami padariniai, pvz., 6 000 Eur dydžio suma priteista solidariai iš dviejų nuteistųjų, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas suduodant smūgius lazda, rankomis bei kojomis, dujiniu pistoletu vieną kartą šaunant į veidą, tokiu būdu pažeidžiant akių ragenas, junginius, chemiškai nudeginant, padarant kūne ir galvoje kraujosruvas bei nubrozdinimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-495/2019), 7 000 Eur dydžio suma priteista byloje, kurioje panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tyčia sumušta akis, dėl ko atšoko tinklainė, pakeistas lęšiukas, ilgai truko gydymas, patiriami nuolatiniai skausmai, tačiau šiuo atveju buvo inkriminuotas sunkesnis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

28. Nagrinėjamu atveju tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad savaitę gulėjo ligoninėje, mėnesį valgė per šiaudelį, jis taip pat jautė didelius skausmus, kuriuos jaučia ir dabar, atsirado nerimas ir baimė žmonėms, nebepasitiki net savo pažįstamais. Nėra ginčo dėl to, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusiajam buvo neigiamai paveikta gyvenimo kokybė, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla. Tačiau parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis jo darbingumo lygis ar atsiradusios ilgalaikės sveikatos sutrikdymo pasekmės. Be to, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo reikalingas papildomas gydymas ar psichologų pagalba ir pan. Nukentėjusysis tarnauja Lietuvos kariuomenėje, yra karys savanoris, kuriems keliami didesni sveikatos reikalavimai negu eiliniams darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu. D. S. prisipažino, kad dėl girtumo nieko neatsimena, o liudytojos A. N. bei D. M. patvirtino, kad D. S. elgesys, kibimas prie svečių nepatiko kitiems šventės dalyviams, trikdė jų poilsį. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo aukščiau nurodytos formuojamos teismų praktikos, priteisiant didesnį neturinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 2000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

30. Nukentėjusiojo atstovo prašymas išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas 2000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugas tenkintinas iš dalies. Teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo, nėra saistomas nukentėjusiojo ir jo atstovo susitarimo dėl išlaidų už teisinę pagalbą dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga (kaltinamajam inkriminuota viena nusikalstama veika), nėra didelės apimties (ją sudaro vienas tomas), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, advokato padėjėjo pateiktas civilinis ieškinys nukentėjusiojo vardu yra nedidelės apimties (dviejų lapų), jame nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, todėl išieškoma iš kaltinamojo nukentėjusiojo išlaidų už teisinę pagalbą suma atitinkamai proporcingai mažintina iki 1000 Eur.

31. P. L. paskirta ikteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas ir jas vartoti.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, P. L. paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas ir jas vartoti.

Visiškai tenkinti civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį bei iš P. L. išieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 1429,50 Eur žalą dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, esančią banke „Swedbank“.

Civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš P. L. išieškoti D. S. naudai 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo D. S. atstovo prašymą išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas 2000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugas tenkinti iš dalies ir iš P. L. išieškoti civilinio ieškovo D. S. naudai 1000 Eur dydžio išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimą.

P. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.