Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatyto ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

3. Ieškovas teismo posėdžio metu (2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.08.53 – 00.22.19) ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakove gyveno nesudarę santuokos, susilaukė trijų vaikų. Skyrium nebegyvena nuo 2019 m. sausio 1 d. Kartu gyvenant visą laiką jis dirbo ir išlaikė šeimą, atsakovė nedirbo. Iki vaikų gimimo atsakovė niekur nedirbo. Pabaigoje santykių labai konfliktavo. Atsakovė išvykdama pasiėmė vaikus, pas brolį Šiauliuose apie mėnesį buvo, prašydavo atsiųsti pinigų, tai siųsdavo kiek turėjo. Paskui po mėnesio parašė ar jis negali vaikų pažiūrėti savaitę, jis sutiko. Atsakovė sausio pabaigoje atvežė vaikus ieškovui. Po savaitės atsakovė dar paprašė pažiūrėti vaikus savaitę ar dvi, jis pasakė, jog vaikai pas jį visą laiką gali būti, jam vaikai netrukdo. Nuo tada vaikai taip ir liko pas jį. Ji dar kažkiek pabuvo Šiauliuose mėnesį ar du, paskui draugė pasiūlė važiuoti į Vokietiją ir ji išvažiavo. Ji sakė, kad pas jį dabar vaikai pabūna, sakė važiuoja į Vokietiją dabar, užsidirbs pinigų, grįš ir viskas bus gerai, gyvens gerai. Nuvykusi į Vokietiją susirado draugą. Kai nuvažiavo apie mėnesį dar parašydavo, paskambino, paklausdavo kaip vaikai. Finansiškai nerėmė. Kai nuvyko, per mėnesį du tris kartus paskambindavo, vis rečiau paskui skambindavo, kol visai nutrūko bendravimas. Nuo birželio mėnesio nutrūko bendravimas, vis silpnėjo. O dabar jei parašo tai kaip ko nors reikia. Gyvena šiuo metu pas dėdę. Jis yra jo buvęs globėjas, pas jį nuo 13 metų gyveno. Susiradęs draugę gyveno pas jį. Gyvenimo sąlygos yra sunkokos. Gyvena viename kambaryje, dirba (duomenys neskelbtini) pas ūkininką. Pajamas gauna pastovias, per mėnesį apie 400,00 Eur į rankas. Padeda labai dėdė, remia visapusiškai. Prie namo išlaikymo prisideda. Moka už elektrą, už kurą, nes vaikus į darželį vežioja, už darželį moka, prisideda ir dėdė. Už darželį 70,00 Eur moka už du vaikus ir kasdien dėdė vežioja vaikus į darželį, jį veža į darbą ir vaikus pakeliui nuveža į darželį, paskui pasiima. Kai turi pinigų, jis kurą pilą, kai neturi pinigų – dėdė pila. Į mėnesį gaunasi už kurą apie 200,00 Eur išlaidų. Iki 30,00 Eur per mėnesį už visų asmenų komunalinius mokesčius gaunasi. Kūrenasi malkomis. Malkas patys pasidaro. Išleidžia maistui apie 150,00 Eur per mėnesį. Vaikai neturi specialiųjų poreikių. Mažiausia mergaitė neina dar į darželį, samdo kaimynę, kad mergaitę pažiūrėtų. Ateina kasdien, prieš jam išvažiuojant į darbą ateina, grįžus ji išeina, moka už dieną apie 10,00 Eur, jeigu turi. Vaikų rūbams išleidžia apie 50,00 Eur mėnesiui. Dėdė finansiškai padeda vaikus išlaikyti. Vaikai yra visiškai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Išleidžia pinigų žaislams. Neleidžia vaikų į būrelius, nes už juos reikia mokėti. Lėšas skiria tik būtiniausiems vaikų poreikiams. Su vaikais sutaria gerai. Vaikai apie mamą nekalba. Grįžusi į Lietuvą motina vaikus buvo aplankiusi, pabuvo 10 – 15 min. Vaikų išmoką gauna nuo rugsėjo mėnesio. Iki rugsėjo mėnesio atsakovė gaudavo vaikų išmokas. Kovo mėnesį dar pervedė visas išmokas – 210,00 Eur, balandžio mėnesį pervedė pusę išmokos, o nuo gegužės mėnesio nebepervedinėjo.

II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai

4. Atsakovei J. S. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 69 – 71, 100 – 101, 133 – 134).

5. Išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. liepos 31 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovas A. A. su nepilnamečiais vaikais M. A., E. A. ir J. A. gyvena dėdei P. E. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių ir virtuvės name be patogumų, krosniniu šildymu. Šeima naudojasi vienu namo kambariu, kuriame yra dvigulė lova, vaikiška lovytė, spinta, komoda ir televizorius. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiams. A. A. dirba ūkininko ūkyje (duomenys neskelbtini) rajone. Šeimos pajamas sudaro ieškovo darbo užmokestis, kuris yra apie 410,00 Eur. Ieškovas vaiko išmokos negauna, kadangi šią išmoką gauna atsakovė, iš viso apie 210,00 Eur per mėnesį, tačiau ją naudoja ne vaikų, o savo asmeninėms reikmėms. Nepilnamečiai vaikai sveiki, registruoti (duomenys neskelbtini) PSPC. Ieškovo teigimu, šiuo metu nepilnamečius vaikus jo darbo valandomis padeda prižiūrėti netoliese gyvenanti kaimynė, jai mokamas 10,00 Eur dienos užmokestis. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio nepilnamečiai M. A. ir E. A. lankys darželį. Pokalbio su A. A. metu išsiaiškinta, jog atsakovė iš jų gyvenamosios vietos išsikraustė 2018 m. gruodžio 31 d., laikotarpyje šalims gyvenant skyrium vaikais rūpinasi tėvas, motina visiškai nusišalinusi nuo vaikų išlaikymo, auklėjimo, nesidomi jais. Ieškovo teigimu, motina išvykusi į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad tėvas rūpinasi nepilnamečiais vaikais, o motina visiškai nusišalinusi nuo jų auklėjimo ir išlaikymo, Skyrius palaiko ieškovo reikalavimą ir daro išvadą, kad M. A., E. A., ir J. A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. A. atitinka nepilnamečių interesus. Atsižvelgiant į nepilnamečių amžių, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, Skyrius palaiko ieškovo reikalavimą ir daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 275,00 Eur kiekvienam mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis tėvą A. A., neprieštarauja nepilnamečių M. A., E. A. ir J. A.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, Skyrius palaiko ieškovo A. A. reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir daro išvadą, kad maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja M. A., E. A. ir J. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 52 – 53).

6. Išvadą byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimus palaikė išvadoje nurodytais pagrindais (2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.22.26 – 00.23.12). Papildomai nurodė, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, ir išmoką vaikams, kuri yra 200,00 Eur, turėjo būti skirta ieškovui, o naudojo savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena tik su tėvu, palaiko reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Mano, jog tai neprieštarauja vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

1 I. T. nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. M. A. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – J. S. ir A. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. 21). E. A. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – J. S. ir A. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20). J. A. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – J. S. ir A. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22). A. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimą sudaro sūnus M. A. ir dukros E. A. bei J. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 23). Nepilnamečių M. A., E. A. bei J. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. A., kuris sudarė panaudos sutartį su ieškovu laikotarpiui nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 4).

8. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

9. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovei pranešta tinkamai, nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų tėvu (ieškovu). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaikus, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaikų interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiams. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovė iš jų gyvenamosios vietos išsikraustė 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovas su vaikais gyvena nuo pat jų gimimo.

10. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnamečiams vaikams ieškovo aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečių vaikų socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovas su vaikais visą laiką gyvena kartu, ieškovo teigimu, atsakovė vaikais nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

12. Ieškovas prašo teismo nustatyti jo siūlomą atsakovės J. S. bendravimo su vaikais tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neribojant laiko ir vietos. Spręsdamas dėl vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti vaikų ir motinos bendravimo tvarka, sudaro galimybes skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų M. A., E. A. ir J. A. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvi ir nepateikė pasiūlymų dėl jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas nedraudžia vaikams bendrauti su motina, tačiau motina su vaikais nebendrauja. Duomenų, kad vaikai su motina nesutartų, kiltų ginčai dėl bendravimo, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė keisti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovė pažeidinėja vaikų teises, teismas nustato ieškovo ieškinyje siūlomą atsakovės J. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. A., E. A. ir J. A. tvarką, t. y. kad atsakovė motina J. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. A., E. A. ir J. A. pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

14. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 275,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 550,00 Eur: didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaikų maitinimui apie 150,00 Eur, aprangai, avalynei – 50,00 Eur, būsto išlaikymui po 70,00 Eur vienam asmeniui (kuras, elektra, kiti mokesčiai), namų apyvokos daiktai, tenkantys vienam asmeniui – 30,00 Eur, vaistams, vitaminams – 50,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, žaislai) – 20,00 Eur, higienos priemonės – 50,00 Eur, išlaidos vaikų priežiūrai (samdo auklę) 130,00 Eur.

15. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur (555,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

16. Ieškovas nurodė, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, taip pat nepateikė su vaikų įprastiniais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), teismas su vaiko poreikiais susijusias išlaidas laiko įrodytu. Remdamasis teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi įprastiniams vaikų poreikiams patenkinti, teismas ieškovo prašomą sumą sumažina iki 430,00 Eur.

17. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

18. A. J. S. nuosavybės teise priklauso automobiliai: Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 3er Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 37 – 40). J. S. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 15 d. yra vaiko priežiūros atostogose, jokių išmokų negauna (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 41 – 43). Atsakovė jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 44). J. S. atžvilgiu yra vykdomi piniginiai išieškojimai antstolės A. K. kontoroje pagal kelis vykdomuosius raštus: 107,70 Eur, 195,00 Eur, 200,00 Eur, 150,00 Eur, 90,00 Eur, išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai ir 6 034,82 Eur išieškotojos ABD „(duomenys neskelbtini)“ naudai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 146 – 154).

19. A. A. nuosavybės teise priklauso 30/5606 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/18 dalys gyvenamojo namo, kiemo rūsio, daržinės, tvarto, lauko virtuvės, kiemo rūsio ir šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 25 – 28, 29 – 33). A. A. nuosavybės teise priklauso Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 2). A. A. dirba pas T. K., vykdantį individualią veiklą. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., kas mėnesį gaudavo darbo užmokestį – 367,85 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34). Iš atsakovo vykdomas išieškojimas antstolės D. M. kontoroje 1 500,00 Eur sumai, likutis 204,04 Eur, (duomenys neskelbtini) naudai, kitos vykdomosios bylos užbaigtos, visiškai įvykdžius prievoles (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 140 – 145).

20. Vertinant atsakovės finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiams vaikams, būtų siekusi padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki. Atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, o ieškovas pagal gaunamas pajamas savarankiškai gali tenkinti tik minimalius vaikų poreikius. Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiams tenkinti pakanka 1 290,00 Eur sumos. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma (430,00 Eur vienam vaikui) atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, ši suma atitinka orientacinę minimalią mėnesinę algą – 430,00 Eur. Atsakovei kaip motinai keliami reikalavimai pagal jos realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Parastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018). Byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nei 430,00 Eur.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaikų interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaikų išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovės J. S. nepilnamečiams vaikams M. A., E. A. ir J. A. išlaikyti kiekvienam po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki vaikų pilnametystės. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškinama, kad vaikų išlaikymui gautas sumas jis gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 7 d. sprendimu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jam suteikta antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35 – 36).

24. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktus duomenis iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 286,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 138), todėl ieškinį tenkinus, priteisiamos 286,00 Eur išlaidos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

25. Bylose dėl gyvenamosios vietos nustatymo mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 223,00 Eur dydžio žyminis mokestis (9 900,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus iš esmės išnagrinėtus du ieškovo reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 298,00 Eur (75,00 + 223,00) žyminis mokestis.

26. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 5,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovo naudai, šios išlaidos priteisiamas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 298,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 5,84 Eur (penkių eurų ir aštuoniasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.