- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-385-993/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48058-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Algirdas Jaliniauskas, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant ir S. S. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
– konfiskuota automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1530,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt eurų).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta panaikinti.
Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti savininkės R. Ž. nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 23 d. apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. Ž. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.
2. Be to, nuteistas už tai, kad žinodamas apie 2021 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1718-1127/2021 jam yra paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. birželio 25 d. planu (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo nuosprendžiu paskirtų pareigų ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę – 2022 m. gruodžio 23 d. apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1 Jis nevengia atsakomybės, dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę, savo elgesį vertina labai kritiškai, pažada daugiau nevairuoti ir papildomai gydytis. Siekdamas keisti savo elgesį, bylos nagrinėjimo metu pradėjo lankytis priklausomybės ligų centre, lankosi iki šiol. Jis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, turtinės žalos niekam nesukėlė, turi pastovų darbą, charakterizuojamas teigiamai. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės tokiam ilgam laikotarpiui, jis praras darbą, o galimybės sugrįžti į darbo rinką atlikus bausmę, bus dar labiau apsunkintos.
4.2 Jis nesiekia pateisinti savo veiksmų, abiem atvejais nusikalstamai pasielgė ne iš paniekos visuomenei ar ciniškumo, tačiau iš didelio streso ir desperacijos. 2019 metų balandį sūnui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Po šios žinios pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, dėl ko turėjo atsitraukti nuo kasdienio gyvenimo ir nuolat prižiūrėti ligos kamuojamą sūnų. 2022 metų sausio mėn. liga atsinaujino, 2022 m. liepos 27 d. jam atlikta itin sudėtinga procedūra, jis iki šios dienos nėra pilnai atsistatęs. Tęsiamas gydymas ir intensyviais vaistais, todėl jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra bei palaikymas. Šios aplinkybės privedė prie to, jog negalėjo dirbti tiek, kiek ankščiau, todėl šeima susidūrė su finansiniais sunkumais. Nerimas dėl sūnaus sveikatos bei patiriami finansiniai sunkumai nulėmė ir jo emocinės sveikatos pablogėjimą, dėl ko neviltį mėgino skandinti alkoholyje, o būdamas apsvaigęs keletą kartų sėdo ir už automobilio vairo. Kadangi prižiūri ir slaugo sergantį sūnų bijo, jog atlikęs bausmę, išėjęs į laisvę, jo gali ir nebeišvysti. Taip pat augina ir išlaiko nepilnametę dukrą. Dukra mokosi, lanko individualias pamokas bei (duomenys neskelbtini). Todėl pasunkėtų ir dukrai reikalingas išlaikymas.
4.3 Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad egzistuoja visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimas su paskirtais įpareigojimais turės geresnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Suteikus dar vieną galimybę pasitaisyti bei nustačius atitinkamą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per kurį būtų įpareigotas laikytis teismo paskirtų įpareigojimų (nesilaikant bent vieno įpareigojimo, bausmės vykdymo atidėjimas galėtų būti panaikintas), bausmės tikslai būtų pilnai pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės.
4.4 Analogišką situaciją sprendė ir Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-282/2020. Pagal analogiją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turėtų būti pritaikytas ir jam.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde prašoma S. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino jų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų sistemingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) klinikoje nesigydė, nesilankė, konsultuotas/gydytas (duomenys neskelbtini) filiale nuo 2019 m. gegužės 2 d., lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus.
9. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. S. teisiamas jau ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog S. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,73 promilės neblaivumas), taip pat baustas už nepaklusimą pareigūnų reikalavimams, eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 105-110).
10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam anksčiau buvo skirta švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas), taip pat ne kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat anksčiau bausmės vykdymas buvo panaikintas ir jis, atlikęs dalį bausmės, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau S. S. vėl nusikalto, jam dar du kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, S. S. nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, jis ne kartą teismo jam parodyto pasitikėjimo vis dėl to nepateisino. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už S. S. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai skyrė griežčiausias, t. y. arešto ir laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė didesnius nei sankcijų vidurkiai, jas teisingai subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Taip pat pagrįstai subendrino atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jas sudedant. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
11. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016).
12. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nuteistajam paskirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad S. S. yra teistas už vairavimą būnant neblaiviu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, taip pat ir į tai, kad jis nepateisino teismo pasitikėjimo, ankstesniu nuosprendžiu jam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir vėl nusikalto. Su tokiomis motyvuotomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nors nagrinėjamu atveju S. S. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau anksčiau jis ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus keturiems mėnesiams po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ketvirtą kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Be to, kaip jau buvo minėta, 2022 m. rugsėjo 9 d. jis vairavo automobilį neblaivus, jam skirta administracinė nuobauda. Šie duomenys patvirtina S. S. neteisėtų veiksmų dėsningumą, jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir reikiamų išvadų nedaro.
13. Apeliacinio skundo argumentai, kad S. S. dėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo praras darbą, pasunkės jo galimybės grįžti į darbo rinką, pasunkės finansinė šeimos padėtis ir dukros išlaikymas, negalės rūpintis sergančiu sūnumi, bei aplinkybės, kad vairavo išgėręs tik dėl didelio streso, kad žalos nepadarė, vertinant visas kitas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir šį kartą yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Minėtos aplinkybės jo nesulaikė nuo neteisėto elgesio. S. S. savo nusikalstamu elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, kurį skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes įvertino pirmosios instancijos teismas. S. S. kreipimasis į (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centrą, nors ir vertintinas teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
14. Apeliaciniame skunde cituojama Šiaulių apygardos teismo 1A-276-282/2020 nutartis, kurioje anot apelianto, teismas tokioje pačioje situacijoje, kaip jo taikė asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau pažymima, jog kiekvienu atveju teismas vertina konkrečios bylos duomenis, konkretų asmenį charakterizuojančius duomenis ir daro išvadas nagrinėjamojoje byloje. Aukščiau aptarti duomenys, rodantys sistemingą S. S. neteisėtą elgesį vis dėl to nesuteikia pagrindo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.
15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl S. S. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Dėl proceso išlaidų
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. S., sudaro 50,00 eurų, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas.
18. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo S. S. sudėtingą finansinę padėtį byloje nėra, iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas yra dirbantis, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 50,00 Eur, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam S. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo S. S. valstybės naudai priteisiant 50,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo S. S. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.