Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. J., dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo J. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, yra pilnametė. Pažymi, kad ją išlaiko mama J. T., tačiau viena ji neįstengia to padaryti. Tvirtina, jog atsakovas ieškove nesirūpina, jokia forma materialinio išlaikymo neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

8. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės S. J. tėvai yra atsakovas S. J. ir trečiasis asmuo J. T. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nors yra darbinga (dirbo vasaros atostogų metu), įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi. Taigi teismas sprendžia, kad pilnametės ieškovės galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.

12. Teismas pažymi, kad mokykloje besimokančiam asmeniui yra ypač sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, kuris ateityje suteiktų galimybę siekti profesinio/aukštojo mokslo, dėl ko jis gautų geriau apmokamą darbą. Be to, akivaizdu, jog asmeniui reikalingas ir poilsis. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Ieškovė neturėjo galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pati iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos buvo sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

13. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

14. Iš bylos dokumentų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad trečiojo asmens - ieškovės motinos J. T. gaunamos pajamos (socialinė pašalpa ir išmokos vaikams) sudaro vidutiniškai apie 2000 Eur. Nuosavybės teise trečiasis asmuo turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena 10 asmenų. Trečiasis asmuo nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų. Kartu su trečiuoju asmeniu gyvena 6 nepilnamečiai jos ir atsakovo vaikai. Kas mėnesį trečiasis asmuo dukrai skiria dar apie 200 Eur, neskaitant dukters gaunamos vaiko išmokos. Atsakovas gera valia išlaikymo vaikams jokia forma neteikia. Atsakovo gaunamos pajamos – netekto darbingumo/negalios pensija ir vienišo asmens išmoka - sudaro vidutiniškai 350 Eur, iš kurių 93,14 Eur atskaitoma antstolių jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas nuosavybės teise taip pat turi dviejų kambarių butą tame pačiame kaime, bute gyvena vienas. Atsakovas nuo 2021 m. yra (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingas, paskutinį kartą dirbo gal prieš 15 metų, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes, kaip nurodė posėdžio metu, jam siūloma lankyti kursus, kurių metu jis gautų apie 500 Eur stipendiją, tačiau jis nenori mokytis. VSDFV moka išlaikymą vaikams, dėl to atsakovo įsiskolinimas siekia 36470,42 Eur. Antstolių kontorose vykdomas skolų išieškojimas, dėl ko, uždėtas areštas atsakovui priklausančiam butui.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai. Nors ieškovė ir nepateikė teismui išsamios poreikių, kuriuos kas mėnesį tenkino jos mama, suvestinės, tačiau teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo, mobilaus ir interneto ryšio išlaidoms, turi sumokėti komunalinius mokesčius už būstą. Kaip moksleivei, ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.). Dėl to teismas, sprendžia, kad ieškovė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi jos nurodomus poreikius, kuriems tenkinti reikalingos lėšos. Tačiau visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai.

16. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų nustatyta, kad ieškovės motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovę jai besimokant (duomenys neskelbtini). Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši, ieškovės mamos turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei atsakovo, nors jos gaunamos pajamos žymiai didesnės, kadangi trečiasis asmuo rūpinasi ir pilnai išlaiko dar 6 nepilnamečius jos ir atsakovo vaikus, nuo kurių išlaikymo atsakovas yra nusišalinęs. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės mama prisiėmė ir prisiima didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą, pastoviai ją išlaiko, tenkina ne tik būtiniausius dukros poreikius, tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų (kas iki šiol buvo daroma), o kitas tėvas nusišalino nuo šios pareigos, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgęs į ieškovės tėvų turtinę padėtį, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. iki baigs mokysis bendrojo lavinimo mokykloje, mokama išmoka vaikui, kurios dydis 194 Eur, sprendžia, kad ieškovė turi būti remiama abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Nors ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, teismas, įvertindamas aplinkybes, kad iš atsakovo ieškovei anksčiau buvo priteistas 80,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas, kuris yra dar indeksuojamas, atsižvelgdamas į ieškovės amžių, į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies ir jai iš atsakovo priteistina po 90,00 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), tokia pat suma prie dukters paramos prisidedant ir trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovės minimaliausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 400 Eur dydžio suma. Taigi, įvertinus ir tai, kad ieškovei pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvieną mėnesį mokama 194 Eur dydžio išmoka vaikui, sprendžia, kad šiais pinigais ieškovė gali apmokėti dalį savo poreikių, o likusią dalį turi skirti tėvai (kiekvienas po 90 Eur).

18. Teismo vertinimu, teismo priteista paramos suma ieškovei iš esmės nepablogins paramą teikiančio atsakovo turtinės padėties, juo labiau, kad pilnametei ieškovei išlaikymas priteistas trumpam laikotarpiui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki mokyklos baigimo. Atsakovui argumentuojant, kad jis turi dar šešis nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat iš jo priteistas išlaikymas, teismas pažymi, jog kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovei neturėtų būti teikiama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustačius, jog pilnamečiui vaikui parama yra reikalinga, ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje.

19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki ji mokysis vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), bet ir iki ji aplamai baigs mokslus, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai.

20. Pažymėtina, kad CK 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

21. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

22. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui, buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą (išlaikymą) ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmus.