Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-406-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
2S-406-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00293-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
T. B., T. B., atstovaujamo Darbuotojų
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-406-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00293-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. B., atstovaujamo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, kitų su darbo santykiais susijusių neišmokėtų išmokų, netesybų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. kovo 7 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas ieškovo T. B., atstovaujamo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J. ieškinys, kuriuo prašoma: priteisti iš atsakovo 1 830,27 Eur (bruto) nesumokėto darbo užmokesčio ir 2 883,00 Eur dienpinigių; priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio per mėnesį netesybas (skaičiuojant kartu su dienpinigiais, kadangi jie yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis) už laikotarpį, kurį darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, pasibaigus darbo santykiams; priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį; priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti įrodymus, kurie patvirtintų Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J. teisę atstovauti ieškovą T. B.; 2) pateikti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatus; 3) pateikti ieškovo T. B. prašymą tapti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu ir Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įsakymą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu T. B. tapo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu; 4) pateikti ieškovo T. B. asmens tapatybę bei parašo autentiškumą patvirtinantį dokumentą; 5) pateikti 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pateikti 2018 m. vasario 7 d. darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčių; 7) pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl 2019 m. sausio 2 d. teisinių paslaugų sutarties ir 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir pasirašymo aplinkybių; 8) pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl 2019 m. vasario 25 d. pažymoje apie narystę Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos informacijos, kad ieškovas T. B. Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu tapo 2019 m. vasario 28 d.

Šalies argumentai

3. 2019 m. balandžio 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams ieškovas T. B., atstovaujamas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/teisininko V. J., pateikė patikslintą ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, kitų su darbo santykiais susijusių neišmokėtų išmokų, netesybų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. B., atstovaujamo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J., pasirašytus ir ieškovo T. B. vardu paduotus ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, kitų su darbo santykiais susijusių neišmokėtų išmokų, netesybų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nustatytus trūkumus pašalino tik iš dalies, pateikė tik Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo T. B. narystės Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinėje sąjungoje fakto, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J. teisę atstovauti ieškovą T. B..

6. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas teismui nepateikė ieškovo T. B. raštiško prašymo tapti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu, todėl vertino, kad teismo nustatyto trūkumo – pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo T. B. narystės Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinėje sąjungoje faktą, neištaisė.

7. Teismas vertino, jog nesant ieškovo T. B. raštiško prašymo priimti jį į minėtą profesinę sąjungą, nėra pagrindo spręsti apie T. B. narystę minėtoje profesinėje sąjungoje, o ieškovui nesant profesinės sąjungos nariu, Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko/ teisininko V. J. negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti ieškovą T. B. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

8. Teismas nurodė, kad teismui taip pat nėra pateiktas 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, o pateikta tik šio dokumento kopija. Be to, įgaliojimas pasirašytas tik ieškovo T. B., nors įgaliojimas parengtas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos vardu.

9. Teismas vertino, kad nebuvo pašalintas ir dar vienas trūkumas – ieškovas nutartimi, be kita ko, buvo įpareigotas nurodyti ir paaiškinti aplinkybes, susijusiais su ieškovo vardu parengto 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimu, tai yra kodėl ieškovo įgaliojimo parengimo data yra ankstesnė, nei ieškovas tapo minėtos profesinės sąjungos nariu (2019 m. vasario 28 d. ), tačiau minėtas trūkumas nebuvo pašalintas.

10. Teismas nurodė, jog teismui kyla pagrįstų abejonių dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. B. gebėjimo suprasti jam paštu atsiųstų dokumentų turinį, nes tiek 2019 m. sausio 2 d. teisinių paslaugų sutartis, tiek 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimas parengti lietuvių kalba, o ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas lietuvių kalbos nemoka.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas T. B., atstovaujamas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J., pateikė teismui T. B. paso kopiją, tačiau nesant pateiktam asmens dokumento originalui, o tik atšviestai asmens dokumento kopijai, kuri nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, šis trūkumas laikytinas neištaisytu.

12. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą taip pat nebuvo pašalinti ir kiti nutartyje nurodyti trūkumai, tai yra ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė 2018 m. vasario 7 d. darbo sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovės, nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčio sumų, bei nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai pateisintų ieškovo negalėjimą pateikti minėtus dokumentus, laikytina, kad nustatytas trūkumas neištaisytas. Taip pat ieškovas nors patikslintame ieškinyje ir nurodė, jog teikia turimą Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė, dėl to teismas neturi galimybės spręsti, ar ieškovas tinkamai laikėsi įstatymuose nustatytos ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos.

13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko/ teisininko V. J. nėra tinkamas atstovas byloje, todėl laikė, kad ieškinys (patikslintas ieškinys) pasirašytas netinkamo asmens.

14. Teismas konstatavo, kad ieškinį (patikslintiną ieškinį) T. B. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskiruoju skundu ieškovas T. B., atstovaujamas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, kuria atsisakyta priimti ieškovo T. B., atstovaujamo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/teisininko V. J., pasirašytus ir ieškovo T. B. vardu paduotus ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies, kitų su darbo santykiais susijusių neišmokėtų išmokų, netesybų priteisimo iš UAB „Transuva“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas atsisakė priimti ieškinį nevertindamas kitų į bylą pateiktų įrodymų: darbuotojo ir profesinės sąjungos sutarties, įgaliojimo, pažymos apie narystę profesinėje sąjungoje, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimą dėl profesinių sąjungų Nr. 8/98, neišnaudojo parengiamojo proceso galimybių, todėl nepagrįstai suvaržė ieškovo T. B. teisę į teisminę gynybą.

15.2. Pridėti prie bylos dokumentai patvirtina darbuotojo narystę Darbuotojo ir valstybės tarnautojų profesinėje sąjungoje, išreikštą valią būti jos nariu ir kad jį atstovautų vienasmenis valdymo organo narys pirmininkas/teisininkas V. J.. Tokiu būdu teismas nepagrįstai suabsoliutino vienus įrodymus (prašymą), nepagrįstai nevertindamas į bylą pateiktų kitų narystės įrodymų.

15.3. Lietuvos Aukščiausias Teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad profesinės sąjungos išduota narystės pažyma yra pakankamas pagrindas asmens narystei profesinėje sąjungoje patvirtinti.

15.4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį ir neleisti profesinės sąjungos vienasmeniam valdymo organo nariui V. J., turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą (teisės magistro laipsnį) atstovauti dėl to, kad nebuvo pateiktas ieškovo prašymas priimti į profesinę sąjungą – nepagrįstas.

15.5. Teismas, nagrinėdamas darbo bylą, spręsdamas klausimus dėl narystės įrodymų ir teisės atstovauti teisme, nebuvo aktyvus ir neišnaudojo pasirengimo bylai galimybių parengiamajame teismo posėdyje. Skundžiamojoje nutartyje nurodyti trūkumai ir abejonės galėjo būti pašalintos pasirengimo nagrinėti teisme metu. Taip pat teismas neįgyvendino jam priskirtos pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovo ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens atsisakė priimti, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (pareiškėjas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio (nagrinėjamu atveju pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o nustatęs, kad pateiktas pareiškimas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

19. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė tokius ieškinio trūkumus: 1) pateikti įrodymus, kurie patvirtintų Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J. teisę atstovauti ieškovą T. B.; 2) pateikti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatus; 3) pateikti ieškovo T. B. prašymą tapti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu ir Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įsakymą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu T. B. tapo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu; 4) pateikti ieškovo T. B. asmens tapatybę bei parašo autentiškumą patvirtinantį dokumentą; 5) pateikti 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pateikti 2018 m. vasario 7 d. darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčių; 7) pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl 2019 m. sausio 2 d. teisinių paslaugų sutarties ir 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir pasirašymo aplinkybių; 8) pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl 2019 m. vasario 25 d. pažymoje apie narystę Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos informacijos, kad ieškovas T. B. Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu tapo 2019 m. vasario 28 d.

22. Po ieškinio trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trūkumai pašalinti tik iš dalies, tačiau ieškovas teismui nepateikė įrodymų: patvirtinančių ieškovo T. B. narystės Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinėje sąjungoje fakto; įrodymų, patvirtinančių Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko/ teisininko V. J. teisę atstovauti ieškovą T. B.; nepateikė ieškovo T. B. raštiško prašymo tapti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu; nėra pateiktas 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, o pateikta tik šio dokumento kopija; nepateiktas paaiškinimas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo vardu parengto 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimu, tai yra kodėl ieškovo įgaliojimo parengimo data yra ankstesnė, nei ieškovas tapo minėtos profesinės sąjungos nariu (2019 m. vasario 28 d.); nepateikta tinkamai patvirtinta T. B. paso kopija; nepateikė 2018 m. vasario 7 d. darbo sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovės, nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčio sumų; nepateiktas 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį (patikslintiną ieškinį) T. B. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

23. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kai nėra aišku, ar procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą) pateikė asmuo, turintis teisę vesti juridinio asmens vardu bylą, teismas nustato terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta 2019-02-25 Pažyma apie narystę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 28 d. yra Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), narys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos išduota narystės pažyma yra pakankamas pagrindas asmens narystei profesinėje sąjungoje patvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti ieškovo T. B. prašymą tapti Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu ir Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įsakymą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu T. B. tapo Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nariu, yra perteklinis reikalavimas.

25. Prie ieškinio buvo pridėtas 2019-01-02 įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas pavedė profesinei sąjungai ir jos atstovui atstovauti profesinės sąjungos narį, teikti jo vardu procesinius dokumentus, atlikti kitus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys pasirašytas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininko V. J..

26. Apie profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus turi būti sprendžiama pagal profesinės sąjungos įstatus (statutą) (Profesinių sąjungų įstatymo 1 dalies 7 punktas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2010). Pagal Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatų 25 punktą profesinės sąjungos organizacijos struktūrą sudaro: profesinės sąjungos narių susirinkimas, profesinės sąjungos taryba, profesinės sąjungos pirmininkas, kontrolės organas (revizijos komisija). Pagal Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos įstatus profesinės sąjungos nariams atstovauja: profesinės sąjungos taryba be raštiško įgaliojimo – visų lygių teismuose (įstatų 36.4.4. punktas); profesinės sąjungos pirmininkas – teismuose (įstatų 55 punktas). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo bei kitų byloje esančių duomenų matyti, kad Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkas yra V. J. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkas V. J. turi teisę atstovauti profesinės sąjungos narius teismuose, tai reiškia, kad jis turi teisę atstovauti ieškovą T. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo reikalavo pateikti papildomus duomenis dėl atstovo tinkamumo.

27. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti neištaisyti ieškinio trūkumai – nepateikta tinkamai patvirtinta T. B. paso kopija; nepateikta 2018 m. vasario 7 d. darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčio sumų; nepateiktas 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio pobūdžio trūkumai/klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016)

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio trūkumai/klausimai – nepateikta 2018 m. vasario 7 d. darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl prašomų priteisti neišmokėtų darbo užmokesčio sumų; nepateiktas 2019 m. sausio 31 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018)

31. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.

32. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017)

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė