- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-516-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01071-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- E. D., V. B.
- Ieškovas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. D. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams E. D., V. B. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė paskirti ieškovę vieninteliu atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse priežiūrą, taip užtikrinant, kad šeimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) kapinėse, galės būti palaidota tik ieškovė. Taip pat prašė išbraukti iš Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygos, įrašytus už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą atsakingus asmenis E. D. ir V. B.. Įrašyti į Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygą už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą atsakingu asmeniu ieškovę. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. (duomenys neskelbtini) senųjų kapinių šeimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti ieškovės artimieji: močiutė B., sesuo D., tėvai P. bei sesuo I. B. (P.). Ieškovė nurodė, kad minėtame kape pati palaidojo savo mamą, kartu su seserimi I. B. rūpinosi ir prižiūrėjo šeimos kapavietę. Prastėjant ieškovės sesers I. B. sveikatai, ieškovė rūpinosi seserimi. Po sesers mirties ieškovė ir toliau į Plungę iš Kauno atvyksta labai dažnai, prižiūri ir tvarko kapinėse palaidotų šeimos narių kapus.
2.2. 2019 metais ieškovė nuvyko į Plungės m. seniūniją ir paprašė laidotis artimųjų kapavietėje, nes Plungėje yra ieškovės giminės. Teigia, jog tuo metu ieškovė gavo teigiamą atsakymą, tačiau vėliau sužinojo, kad atsakingu už šios kapavietės priežiūrą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įrašytas velionės sesers I. B. vyras V. B. ir jo sesuo E. D. Akcentavo, kad atsakovas yra prastos sveikatos, gyvena senelių globos namuose, todėl realiai pats kapavietės neprižiūri ir netvarko, o jo sesuo, atsakovė E. D. visai nėra susijusi jokiais ryšiais su šioje kapavietėje palaidotais asmenimis.
2.3. Ieškovė nori rūpintis savo šeimos kapaviete bei oficialiai būti atsakinga už šios kapavietės priežiūrą, todėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi su prašymu į Plungės rajono savivaldybės merą dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pakeitimo. Pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakymu pasiūlė kreiptis į teismą civiline tvarka, neradus sutarimo su velionės I. B. giminaičiais. Ieškovės nuomone, atsakovai neteisėtai buvo įrašyti į Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygą už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą atsakingais asmenimis, o ieškovė neteisėtai buvo išbraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakingą asmenį E. D., panaikinus E. D. teisę į kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą, paskiriant atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą A. K. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas po ieškovės tėvo M. P. mirties, kai atsakingu už kapavietė priežiūrą (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovės sesuo I. B. (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, tikėtina atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti mirusįjį išdavimo. Pažymėjo, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo nesikeitė ir po ieškovės motinos K. P. mirties, I. B. pakartotinai įregistruota atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Mirus atsakingai už kapavietės priežiūrą I. B., atsakingo asmens už kapavietės paskyrimo klausimas išspręstas, įregistruojant atsakingais už ginčo kapavietės priežiūrą asmenimis atsakovus.
4.2. Nurodė, kad Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl leidimo laidoti velionės I. B. palaikus (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė E. D. (duomenys neskelbtini) Plungės r. savivaldybės administracijos Plungės m. seniūno įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista laidoti I. B., (duomenys neskelbtini) kapinėse, į šeimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) palaidota mirusiosios sesuo D. P. Laikė, kad būtent šio įrašo pagrindu atsakovė laikoma asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą.
4.3. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog mirusioji (I. B.) buvo, kaip numato įstatymas (raštu), išreiškusi savo valią dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimą organizuoti turėjo jos sutuoktinis, (pilnamečiai mirusiosios vaikai), o tik jų nesant arba atsisakant (negalint) tai daryti, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo). Pažymėjo, kad byloje nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių leidimas laidoti I. B. buvo išduotas ne jos sutuoktiniui ar vaikams, tačiau, kaip seka pagal atsakovės E. D. paaiškinimus, kapavietę atsakovė prižiūri, tikėtina ir laidotuves organizavo atsakovo V. B. ir jo šeimos narių prašymu. Teismas sprendė, kad buvusioje situacijoje leidimas laidoti atsakovei išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, t. y. esant gyvam mirusiosios sutuoktiniui leidimas išduotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei).
4.4. Nurodė, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai įregistruoti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis ieškovei nežinant, nors kapavietėje palaidoti jai artimi žmonės. Teismo vertinimu nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai, todėl konstatavo, jog toks susitarimas dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą nėra pasiektas.
4.5. Nurodė, kad ieškovė nei iki I. B. mirties, nei jai mirus, dėl įrašymo į Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą iki 2021 m. nesikreipė, atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nebuvo įregistruota. Pažymėjo, kad palaidojęs savo žmoną, atsakovas kaip ir ieškovė yra kapavietėje palaidotų mirusiųjų artimi giminaičiai, todėl turi teisę būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Darė išvadą, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo panaikinti įrašą (išbraukti) Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, kuriuo atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą įrašytas atsakovas, kaip to reikalauja ieškovė.
4.6. Pažymėjo, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu paskirti ją atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nurodė, jog ieškovei nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti. Teismas su tokia atsakovų pozicija sutiko tik iš dalies, kadangi vis tik ieškovė, nebūdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, negali visapusiškai rūpintis kapaviete, ką teismo vertinimu patvirtina atsakovų elgesys, perstatant ieškovės tėvams ir kt. artimiesiems pastatytą paminklą ar uždengiant kapavietę akmens plokštėmis, neišsiaiškinus jos nuomonės.
4.7. Nurodė, kad kapavietėje palaidoti ne tik ieškovės artimieji, bet ir atsakovo sutuoktinė I. B. Teismo vertinimu mirus kapo priežiūrą vykdžiusiai I. B., remiantis aukščiau aptartomis įstatymo nuostatomis, teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Pažymėjo, kad ieškovės noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nurodė kad giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, kadangi to nenumato įstatymas, todėl nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, jog ji šiuo atveju turi pirmumo teisę būti atsakingu už kapavietės priežiūrą dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti atsakovo V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji kartu su seserimi I. (P.) B. rūpinosi ir prižiūrėjo savo šeimos kapavietę, (duomenys neskelbtini) seserys kartu pastatė paminklą, o lėšos paminklui daugiau buvo A. K., o ne sesers. Teigia, kad kapavietės prižiūrėtoja ir atsakingas asmuo buvo I. B., ką patvirtina ir Plungės miesto seniūnijos pateiktas atsakingų asmenų išrašas, o ieškovė, gyvendama Kaune, visą laiką buvo tik šią kapavietę retkarčiais lankantis asmuo. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie kapavietės priežiūrą, paminklo įsigijimą. Tačiau E. D. ne kartą lankė ir tvarkė kapavietę su I. B., todėl teigia, kad jai detaliai yra žinoma kapavietės tvarkymo eiga, I. B. valia dėl atsakingo asmens skyrimo.
6.2. Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą galima skirti papildomai bet kurį giminaitį, nepanaikinus esamų atsakingų asmenų. Teigia, kad ieškovė nebuvo atsakingu asmeniu, kai kapavietėje buvo palaidoti P., nes atsakinga buvo I. B. Pažymėjo, kad mirus I. B., buvo pakartotinis epizodas, kada buvo sprendžiamas atsakingo asmens paskyrimo klausimas, tačiau tada vėl ieškovė buvo nusišalinusi nuo sesers laidojimo, kapavietės priežiūros ir atsakingais už kapavietės priežiūrą paskirti E. D. ir V. B., kurie buvo I. B. laidojantys asmenys.
6.3. Pažymėjo, jo atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Akcentavo, kad ieškovė niekada nebuvo paskirta atsakingu asmeniu, todėl melagingai teigia, kad ją neteisėtai išbraukė iš atsakingų asmenų sąrašo. Taip pat nurodo, kad aplinkybių, jog kapavietė neprižiūrėta, netvarkoma ar apleista ieškovė neįrodinėjo. Mano, jog yra priešingai, t. y. byloje atsakovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad kapavietė atsakovo iniciatyva ir jo šeimos lėšomis tvarkoma, 2021 m. vasarą kapavietė uždengta apdailos plokštėmis. Darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamą kapavietės priežiūrą ir spręsti dėl atsakovo kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo.
6.4. Nurodė, jog byloje susidarė situacija, kada E. D. aktyviais veiksmais, vykdydama I. B. ir V. B. valią, teikė prašymą Plungės miesto seniūnijai dėl I. B. laidojimo, nes jau tuo metu V. B. buvo sunkios sveikatos būklės. Mano, kad skiriant šiuos asmenis ir atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis nebuvo pažeista jų skyrimo tvarka, nes abu asmenys yra susiję giminystės ryšiais ir tokia buvo I. B. valia bei nebuvo jokių ginčų ar pretenzijų iš kitų giminaičių. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neišreiškė valios laidoti I. B., taip pat neišreiškė valios tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu.
6.5. Mano, kad būtent I. B. mirties dieną ieškovė turėjo būti aktyvi, nes jai atsirado tokia teisė tuo metu tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nes mirė buvęs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Teigia, jog neatlikus šių veiksmų, ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti ir šių asmenų paskyrimo laidojančiais ir atsakingais už kapavietės priežiūrą.
6.6. Nesutinka su sprendimo argumentais jog kilus ginčui tarp šalių susitarimo nebuvo pasiekta, todėl ieškovė neteismine tvarka negali išspęsti kilusio ginčo. Mano, kad ieškovė turėjo kreiptis į Plungės miesto seniūniją ir paprašyti jos atlikti šiuos veiksmus, o ne kreiptis į teismą su reikalavimais.
6.7. Pažymėjo, kad paskirdamas ieškovę atsakingu asmeniu šioje byloje teismas pažeidė ne tik Kapinių priežiūros taisyklių 20 punktą, nes ieškovė nebuvo I. B. laidojantis asmuo, tokiu būdu negalėjo tapti ir atsakingu asmeniu, tačiau pažeidė ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 straipsnis), nes apeliantų nuomone susidarė situacija, kada kapavietę prižiūrės skirtingų nuomonių ir požiūrių asmenys, kurie būdami atsakingais už kapavietės priežiūrą, vykdys skirtingai kapavietės priežiūrą, naikindami vienas kito sukurtą tvarką. Mano, kad tokia padėtis tik įvestų didelio chaoso, dar didesnių ginčų tarp šalių ir ginčai tik padidėtų, o nebūtų išspręsti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad apeliantai klaidina teismą, kadangi faktą, jog ieškovė tvarko ir prižiūri savo šeimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kapinėse, paliudijo ieškovės pusseserės dukra/ieškovės mamos krikšto dukra – B. P. 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį, jog liudytoja nurodė, kad ieškovė iš tiesų laidojo ir organizavo savo mamos laidotuves ir vėliau prižiūrėjo kapą, nes buvusi atsakinga už kapo priežiūrą I. B. buvo ligota. Pažymėjo, kad liudytoja minėtame teismo posėdyje papildomai nurodė, jog mirus I. B., ieškovė nuolat atvažiuodavo iš Kauno autobusu, vėliau pati liudytoja B. P., kadangi yra vairuojanti, važiuodavo kartu su ieškove pirkti gėlių, nuveždavo ieškovę iki kapo, kartu sodindavo ir laistydavo gėles, tvarkydavo šeimos kapą. Mano, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovė realiai nesirūpino kapaviete.
8.2. Nurodė, kad ieškovė nebūdama oficialiu už kapavietės priežiūra atsakingu asmeniu, negali visapusiškai rūpintis kapaviete ir tai patvirtina pačių apeliantų elgesys, kadangi jie perstatė ieškovės tėvams ir kitiems artimiesiems pastatytą paminklą, uždengė kapavietę akmens plokštėmis, neišsiaiškinę ieškovės nuomonės, nors žinojo, kad kapavietėje visi palaidoti asmenys yra būtent ieškovės artimi giminaičiai.
8.3. Nurodė, kad mirusioji I. B. nebuvo išreiškusi valios dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimą organizuoti turėjo jos sutuoktinis, pilnamečiai mirusiosios vaikai, o tik jų nesant arba atsisakant tai darytis, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo) E. D. Mano, kad šiuo atveju, leidimas laidoti atsakovei E. D. išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, t. y. esant gyvam mirusiosios I. B. sutuoktiniui leidimas išduotas kitas veiksniam asmeniui – atsakovei E. D., tuo pačiu be teisėto pagrindo įrašant ją kaip atsakingą asmenį už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą kartu su mirusiosios I. B. vyru V. B.
8.4. Pažymi, jog atsakovės E. D. ir mirusios, už kapavietės priežiūra buvusios atsakingos, I. B. nesieja jokie ryšiai, todėl mano, kad ji negalėjo būti įrašyta kaip atsakinga už kapavietės priežiūrą. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai įregistruoti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis ieškovei nežinant, nors kapavietėje palaidoti jai artimi žmonės. Darė išvadą, kad nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai.
8.5. Nurodė, kad ieškovė, tiek iki sesers I. B. mirties, tiek po to, nuolat atvyksta iš Kauno į Plungę tvarkyti kapavietės, pasodinti gėlių. Todėl mano, kad šie ieškovės veiksmai rodo jos valią ir norą prižiūrėti šeimos kapavietę ir tik 2019 m., kuomet susitvarkiusi kapus nuvyko į Plungės seniūniją ir paprašė laidotis artimųjų kapavietėje, ieškovė sužinojo, kad atsakingu už šios kapavietės priežiūrą Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje yra įrašytas velionės sesers I. B. vyras V. B. ir jo sesuo E. D. Teigia, kad šie įrašai padaryti be ieškovės žinios ir įspėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, jos atstovas ir atsakovai, jų atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, todėl laiko, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas pakeisti kapavietės prižiūrėtoją E. D. ieškove A. K. teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti ieškovės močiutė B. P. ((duomenys neskelbtini)), tėvai M. P. ((duomenys neskelbtini)) ir K. P. ((duomenys neskelbtini)), seserys D. P. ((duomenys neskelbtini)) ir I. B. ((duomenys neskelbtini)). Atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties Plungės miesto seniūnijos Laidojimo ir kapaviečių statinių registro knygoje buvo įrašyta I. B. (ieškovės sesuo), po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakingais už šios kapavietės priežiūrą įrašyti atsakovai V. B. (I. B. sutuoktinis) ir V. B. sesuo E. D. (Plungės miesto seniūnijos (duomenys neskelbtini) informacija Nr. (duomenys neskelbtini)).
13. Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ŽPLĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (ŽPLĮ 2 straipsnio 3 dalis).
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 punktas numato, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą, tam skiriama kapavietė. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). <...>. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-10 patvirtintose Plungės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse, kurių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale. Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.
16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ŽPLĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: <...> 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas po ieškovės tėvo M. P. mirties, kai atsakingu už kapavietės priežiūrą (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovės sesuo I. B. (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, tikėtina atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti mirusįjį išdavimo. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo nesikeitė ir po ieškovės motinos K. P. mirties, I. B. pakartotinai įregistruota atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl leidimo laidoti velionės I. B. palaikus (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė E. D.. Tuo pagrindu buvo išspręstas ir atsakingo asmens už kapavietės paskyrimo klausimas, įregistruojant atsakingais už ginčo kapavietės priežiūrą asmenimis atsakovus.
17. Apeliacinės instancijos vertinimu, jau išduodant leidimą laidoti ne artimam giminaičiui (kuris tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą ir be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti), turėjo būti svarstomas klausimas, ar tai atitinka artimųjų giminaičių valią, kapavietės priežiūrą patikėti ne artimiems giminaičiams (pvz.: gavimas rašytinio sutikimo dėl leidimo išdavimo laidoti ne artimam giminaičiui ir pan.). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad leidimas laidoti atsakovei mirusiąją išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, skubotai, nesiaiškinant artimųjų valios ir neužkertant kelio ginčams ateityje, t. y. esant gyvai mirusiosios seseriai, kuri siekė turėti šeimos kapavietę, leidimas išduotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei)
18. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas V. B. buvo prastos sveikatos, todėl laidotuvių organizavimo klausimus perleido savo seseriai atsakovei E. D. Atkreiptinas dėmesys, kad amžius, sveikatos būklė (neįgalumas) negali būti priežastimi riboti asmens teises, todėl pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo būtinai pats turi ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti (Taisyklių 20 punktas), tačiau Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale atsakingais už ginčo kapavietę asmenimis įrašyta tiek E. D., kuri kreipėsi dėl leidimo laidoti velionę I. B. suteikimo, tiek ir I. B. sutuoktinis V. B. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors prašymą dėl leidimo laidoti velionę I. B. pateikė atsakovė E. D., tačiau įvertinus tai, kad įstatymas numato, jog laidojimą visų pirma organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o tik jų nesant kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą bei atsižvelgiant į atsakovo, velionės I. B. sutuoktinio, V. B. sveikatos būklę, darytina labiau tikėtina išvada, jog I. B. laidojantis asmuo buvo V. B., kuris laidojimą organizavo pasitelkiant atsakovę E. D.
19. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovė niekada nebuvo ginčo kapavietės prižiūrėtoja, o gyvendama Kaune, visą laiką buvo tik šią kapavietę retkarčiais lankantis asmuo, tačiau teisėjų kolegijos nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Be to, byloje apklausta liudytoja B. P. patvirtino aplinkybes, jog ieškovė, padedama giminaičių kapavietę prižiūri, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nustačius tai, kad atsakovės E. D. ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimas (arba iš viso jo nėra), kad išduodant leidimą laidoti atsakovei nebuvo paisoma įstatymo nuostatų, dėl ko atsakovė tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), atsakovė kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo keistinas ieškove.
20. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad ieškovė nebuvo atsakingu asmeniu, kai kapavietėje buvo palaidoti P., nes atsakinga buvo I. B.. Pažymėjo, kad mirus I. B., buvo pakartotinis epizodas, kada buvo sprendžiamas atsakingo asmens paskyrimo klausimas, tačiau tada vėl ieškovė buvo nusišalinusi nuo sesers laidojimo, kapavietės priežiūros ir atsakingais už kapavietės priežiūrą paskirti E. D. ir V. B., kurie buvo I. B. laidojantys asmenys. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų nusišalinusi nuo laidotuvių organizavimo, ar būtų atsisakiusi būti paskirta atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Taip pat į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovei apskritai buvo siūloma tapti atsakingu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, jog ieškovė buvo nusišalinusi nuo sesers laidojimo, ar kapavietės tvarkymo, todėl šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
21. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad ieškovė turėjo kreiptis į Plungės miesto seniūniją ir paprašyti jos atlikti šiuos veiksmus, o ne kreiptis į teismą su reikalavimais. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nei Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato įpareigojimo ginčus dėl asmens atsakingo už kapavietės tvarkymą pakeitimo spręsti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą. Tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Taigi, įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi..
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovės atstovas advokatas V. M., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2022 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1087638, pagal kurį ieškovė sumokėjo advokatui 800 Eur už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus, tai jog apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovų E. D. ir V. B. ieškovei A. K. priteistina po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. D. ieškovei A. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme