Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams E. D., V. B. dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad kapavietė yra šeimyninė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje įtvirtinta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo

laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), todėl analogiškai suprantama ir sąvoka šeimyninė kapavietė. Taigi, asmenys, susiję su šeimynine kapaviete, yra asmenys, susiję giminystės ryšiais. Šios nuostatos dar kartą patvirtina, kad šeimyninė kapavietė yra skirta šeimai, jos nariams, susijusiems giminystės ryšiais, ir kapavietės tęstinumas yra užtikrinamas per kraujo ryšį. Todėl velionės sesers I. B. vyras V. B., o tuo labiau jo sesuo E. D. nėra susiję jokiais giminystės ryšiais su šioje kapavietėje palaidotais asmenimis. Tuo tarpu ieškovę su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai – kapavietėje palaidoti ieškovės abu tėvai, močiutė bei dvi seserys. Ieškovę su minima kapaviete sieja ne tik artimas giminystės ir kraujo ryšys, bet ir faktinė kapavietės priežiūra.

Pažymėjo, kad dar esant gyviems ieškovės tėvams, buvo sutarta būti palaidotiems visiems vienoje kapavietėje. Remdamasi teismų praktika, teigė, kad tokios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią {Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-157-475/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750- 601/2014). Ieškovė, nebūdama oficiali kapavietės prižiūrėtoja, negali nevaržomai įgyvendinti savo teisės rūpintis, prižiūrėti ir būti atsakinga už šeimos kapavietės priežiūrą. Ieškovei yra brangus jos mirusių tėvų, sesių bei močiutės atminimas, todėl kaip tikinti krikščionė nori, kad bendra kapavietė būtų tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta. Nebūdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, ji išgyvena neigiamas emocijas, labai pergyvena, kad su kapaviete kiti elgiasi kaip nori, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teigė, jog būtų teisinga paskirti ieškovę vienintele šeimos kapo prižiūrėtoja, taip užtikrinant jos teisę laidotis šeimos kapavietėje.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad kapavietę nuolat prižiūrėjo pati arba pasirūpindavo, kad kapavietę prižiūrėtų giminaitė. 2021 m. liepos mėnesį atvykusi į (duomenys neskelbtini) kapines pamatė, kad kapavietė uždengta akmenine plokšte, buvęs paminklas perstatytas į kitą vietą, nors niekas su ja dėl tokių darbų atlikimo nesitarė. Be ieškovės pritarimo kapavietė apsodinama augalais. Tokia situacija ieškovės netenkina. Kapavietėje palaidoti artimi jos šeimos nariai, todėl pageidauja būti paskirta vieninteliu atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu.

Kapų priežiūros taisyklių 21 punktas numato, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Šios teisės normos laikantis ir buvo atsakovai paskirti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis. Ieškovė niekada nebuvo paskirta atsakingu asmeniu, todėl melagingai teigia, kad ją neteisėtai išbraukė iš atsakingų asmenų sąrašo.

Pažymėjo, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą nebūtinai turi būti giminystės ryšiais susijęs asmuo, nes kapavietę prižiūrėti gali geriau ir ne giminaitis, svarbu, kad prižiūrima kapavietė būtų tinkamai. Pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo būtinai pats turi ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis. Svarbu yra tai, kad kapavietė būtų tvarkinga, prižiūrėta (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750- 601/2014).

Kapų priežiūros taisyklių 20 punktas numato, kad atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms. Kapų priežiūros taisyklių 3.2¹ p. numato, kad neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Būtent šis teisinis reglamenta-vimas apsprendžia atsakingo asmens išbraukimą esant jam gyvam, o ne giminystės ryšių buvimą. Iš seniūnijos nebuvo gauta jokių nusiskundimų atsakovų atžvilgiu apie netinkamai prižiūrėtą kapavietę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsakovus iš to sąrašo išbraukti. Pažymėjo, kad ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į Plungės miesto seniūniją ir paprašyti atlikti šiuos veiksmus, o ne kreiptis į teismą su reikalavimais. Ieškovė reikalavimus tikslino tris kartus, kas anot atsakovų, parodo, jog ieškovė keičia savo nuomonę ir neturi įrodymų.

Po I. B. mirties 2014 metais buvo pastatytas ne tik paminklas jai, 2021 m. rugsėjo mėnesį kapavietė buvo uždengta apdailos plokštėmis, prie kurių ieškovė taip pat neprisidėjo. Didelę dalį darbų atliko atsakovo V. B. dukra D. B., kas parodo, kad V. B. rūpinasi kapaviete kitų asmenų pagalba.

Atsakovų nuomone atsakove turėtų būti Plungės miesto seniūnija, kuri priima sprendimus dėl atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą paskyrimo ar išbraukimo. Atkreipė dėmesį, jog ginčo kapavietės numeris yra kitoks nei nurodo ieškovė, pagal Plungės miesto seniūnijos pateiktą atsakingų asmenų išrašą yra kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (ne Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ginčo esmės

Byloje kyla ginčas dėl asmens, atsakingo už Plungės miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Nors ieškovė ieškinio reikalavimą siejo ir su teise laidotis ginčo kapavietėje, tačiau atskirai tokio reikalavimo nereiškė, todėl teismas nagrinėdamas ginčą pasisakys tik dėl atsakingų už kapavietės priežiūrą asmenų.

Byloje nustatyta, kad Plungės miesto (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti ieškovės močiutė B. P. ((duomenys neskelbtini)), tėvai M. P. ((duomenys neskelbtini)) ir K. P. ((duomenys neskelbtini)), seserys D. P. ((duomenys neskelbtini)) ir I. B. ((duomenys neskelbtini)) (CEMETY - Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemos duomenys). Atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą nuo 1994 m. kovo 9 d. iki mirties Plungės miesto seniūnijos Laidojimo ir kapaviečių statinių registro knygoje buvo įrašyta I. B. (ieškovės sesuo), po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakingais už šios kapavietės priežiūrą įrašyti atsakovai V. B. (I. B. vyras) ir jo sesuo E. (knygoje E.) D. (Plungės miesto seniūnijos 2021 m. lapkričio 11 d. informacija Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovės nuomone, atsakovai neteisėtai buvo įrašyti į Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygą už kapavietės Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Plungės m. (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą atsakingais asmenimis, o ieškovė neteisėtai buvo išbraukta.

Pagal pateiktą Plungės m. seniūnijos informaciją ieškovė nebuvo įrašyta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, jog ji neteisėtai buvo išbraukta iš asmenų, atsakingų už kapavietės priežiūrą, sąrašo. Kartu pažymėtina, kad 1956-1990 metų laikotarpyje (iki Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 įsigaliojimo) galioję norminiai aktai nenumatė, kad turi būti paskiriamas atsakingas už kapavietę asmuo, todėl iki 1994 m., kai buvo palaidoti ieškovės tėvai, atsakingo už ginčo kapavietę asmens nebuvo paskirta ir ieškovė galėjo būti tik kapavietę prižiūrinčio asmens statuse. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas po ieškovės tėvo M. P. mirties, kai atsakingu už kapavietė priežiūrą 1994 m. kovo 9 d. buvo įregistruota ieškovės sesuo I. B. (įrašas Nr. 83 Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, tikėtina atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti mirusįjį išdavimo. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo nesikeitė ir po ieškovės motinos K. P. mirties, I. B. pakartotinai įregistruota atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu (įrašas Nr. 83 Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale). Mirus atsakingai už kapavietės priežiūrą I. B., atsakingo asmens už kapavietės paskyrimo klausimas išspręstas, įregistruojant atsakingais už ginčo kapavietės priežiūrą asmenimis atsakovus.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalis numatė, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. 2013 metais, laidojant paskutinį mirusį ginčo kape I. B. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 20 punktas nustatė, kad už kapavietės <,,,> priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė <,,,>. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T1-10 patvirtintose Plungės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse, kurių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale. Plungės m. seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad dėl leidimo laidoti velionės I. B. palaikus (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė E. D.. (duomenys neskelbtini) Plungės r. savivaldybės administracijos Plungės m. seniūno įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista laidoti I. B. B. g. kapinėse, į šeimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), kur 1950 m. palaidota mirusiosios sesuo D. P. Būtent šio įrašo pagrindu atsakovė laikoma asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą.

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo paskirti ieškovę atsakingą už kapavietės priežiūrą, vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovų kaip atsakingų asmenų už kapavietės priežiūrą, paskyrimu, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiūra.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: <...> 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad mirusioji (I. B.) buvo, kaip numato įstatymas (raštu), išreiškusi savo valią dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimą organizuoti turėjo jos sutuoktinis, (pilnamečiai mirusiosios vaikai), o tik jų nesant arba atsisakant (negalint) tai daryti, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti atsakovė (kitas veiksnus asmuo). Byloje nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių leidimas laidoti I. B. buvo išduotas ne jos sutuoktiniui ar vaikams, tačiau, kaip seka pagal atsakovės E. D. paaiškinimus, kapavietę atsakovė prižiūri, tikėtina ir laidotuves organizavo atsakovo V. B. ir jo šeimos narių prašymu. Teismas sprendžia, kad buvusioje situacijoje leidimas laidoti atsakovei išduotas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatas, t. y. esant gyvam mirusiosios sutuoktiniui leidimas išduotas kitam veiksniam asmeniui (atsakovei).

Be to, Taisyklių 21 punktas nustatė, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės <,,,> priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės <,,.> priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje <,,,> palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės <,,,> priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Tai reiškia, kad mirus asmeniui, atsakingam už kapavietės priežiūrą, kitas asmuo skiriamas esant šiame norminiame akte nurodytų asmenų (priežiūrą vykdžiusio mirusio asmens giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė)) susitarimui. Kaip seka iš šalių paaiškinimų, atsakovai įregistruoti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis ieškovei nežinant, nors kapavietėje palaidoti jai artimi žmonės. Teismo vertinimu nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai. Byloje kilęs ginčas, šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo eigoje patvirtina, kad toks susitarimas dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą nėra pasiektas.

Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu - tokio asmens įregistravimu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia. Ieškovė nei iki I. B. mirties, nei jai mirus, dėl įrašymo į Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą iki 2021 m. nesikreipė, atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nebuvo įregistruota. Palaidojęs savo žmoną, atsakovas kaip ir ieškovė yra kapavietėje palaidotų mirusiųjų artimi giminaičiai, todėl turi teisę būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo panaikinti įrašą (išbraukti) Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje, kuriuo atsakingu asmeniu už kapavietės Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Plungės m. (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą įrašytas atsakovas, kaip to reikalauja ieškovė.

Šiuo metu ieškovė siekia būti atsakinga už savo giminaičių kapavietės tvarkymą ir priežiūrą, tačiau, nesutinkant atsakovams, keitimas atsakingų už kapavietės priežiūrą asmenų nėra galimas. Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte numatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės <,,,> priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės <,,,> priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje <,,,> palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės <,,,> priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Taigi, mirus asmeniui, atsakingam už kapavietės priežiūrą, kitas asmuo skiriamas esant šiame norminiame akte nurodytų asmenų susitarimui. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kai dėl kapavietės tolimesnės priežiūros artimieji nesusitaria. Kilus ginčui tarp šalių susitarimo nebuvo pasiekta, todėl ieškovė neteismine tvarka negali išspęsti kilusio ginčo. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime išreikšta pozicija, jog pirmiausia ieškovė turėjo kreiptis į Plungės miesto seniūniją ir paprašyti pakeisti už kapavietės prižiūrą atsakingus asmenis.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu paskirti ją atsakingu už kapavietės prižiūrą asmeniu, nurodė, jog ieškovei nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti. Su tokia atsakovų pozicija galima sutikti tik iš dalies, kadangi vis tik ieškovė, nebūdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, negali visapusiškai rūpintis kapaviete, ką patvirtina atsakovų elgesys, perstatant ieškovės tėvams ir kt. artimiesiems pastatytą paminklą ar uždengiant kapavietę akmens plokštėmis, neišsiaiškinus jos nuomonės.

Ieškovės noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė, padedama giminaičių (liudytojos B. P.) kapavietę prižiūri, nustačius, jog atsakovės E. D. ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimas (arba iš viso jo nėra), kad išduodant leidimą laidoti atsakovei nebuvo paisoma įstatymo nuostatų, dėl ko atsakovė tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), atsakovė kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo keistinas ieškove.

Ieškovė ieškiniu siekia būti vieninteliu atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu. Reikšdama tokį reikalavimą ieškovė nurodė, kad atsakovas dėl sveikatos ir gyvendamas senelių globos namuose pats kapavietės neprižiūri ir netvarko. Kaip ir pažymėjo atsiliepime atsakovas, pareiga prižiūrėti kapavietę nereiškia, kad asmuo būtinai pats turi ją tvarkyti, tai gali būti daroma pasitelkiant kitus asmenis, todėl vien dėl to, kad atsakovas šiuo metu gyvena globos įstaigoje ir dėl sveikatos pats negali tvarkyti kapavietės, nėra pagrindo nušalinti atsakovą nuo kapavietės priežiūros.

Pagal Kapinių tvarkymo taisykles, Plungės rajono savivaldybėje esančių kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę. Tačiau byloje šių faktų nebuvo nustatyta, ieškovė aplinkybių, kad kapavietė neprižiūrėta, netvarkoma ar apleista neįrodinėjo. Priešingai, byloje atsakovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad kapavietė atsakovo iniciatyva ir jo šeimos lėšomis tvarkoma, 2021 m. vasarą kapavietė uždengta apdailos plokštėmis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti netinkamą kapavietės priežiūrą ir spręsti dėl atsakovo kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl kapavietės priežiūros, todėl ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, turėtų įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos bei turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (paskiriant ją vieninteliu už kapavietę atsakingu asmeniu), ir pagrįsti savo ieškinio dalyką. Ieškovė įrodymų, kad atsakovas trukdytų vykdyti kapavietės priežiūrą, nepateikė.

Sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kapavietėje palaidoti ne tik ieškovės artimieji, bet ir atsakovo sutuoktinė I. B., Teismo vertinimu mirus kapo priežiūrą vykdžiusiai I. B., remiantis aukščiau aptartomis įstatymo nuostatomis, teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Ieškovės noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, kadangi to nenumato įstatymas. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji šiuo atveju turi pirmumo teisę būti atsakingu už kapavietės priežiūrą dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio. Ieškovės ieškinys dalyje dėl atsakovo, kaip atsakingo už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Plungės m. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmens, išbraukimo iš Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygos netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovai atsiliepime atkreipė dėmesį, jog kapavietės numeris yra kitoks nei nurodo ieškovė, pagal Plungės miesto seniūnijos pateiktą atsakingų asmenų išrašą kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (ne Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal duomenis 1994 m. Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje buvęs ginčo kapavietės numeris (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šis numeris keitėsi (tikėtina skaitmeninant duomenis), tiek Plungės m. seniūnijos pateikiamuose dokumentuose, tiek Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemos duomenimis ginčo kapavietės numeris nurodomas tas pats, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ieškovės nurodytas kapavietės numeris yra teisingas.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl jos paskyrimo atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą, kartu reiškė ir prašymą įrašyti ją Plungės miesto seniūnijos Laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygą, atitinkamai išbraukus atsakovę ar atsakovą. Įrašai Laidojimų ir kapaviečių statinių registro žurnale daromi kapinių prižiūrėtojo, tenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimas sudarys pagrindą padaryti atitinkamus įrašus, todėl teismas ieškovės ieškinio 2 ir 3 reikalavimus vertina kaip perteklinius (besidubliuojančius) ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. spalio 5 d. sąskaita, pinigų priėmimo kvitas Nr. 1087601). Atsakovas teismui 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašydamas iš ieškovės priteisti 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Tiek ieškovės, tiek atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškinys buvo reiškiamas dviem atsakovams, ieškinys tenkinamas iš dalies atsakovės E. D. atžvilgiu, ieškinys atsakovo V. B. atžvilgiu atmetamas, todėl darytina išvada, kad tenkinama 50 procentų ieškovės reikalavimų ir jai atlygintina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 41,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1/2), kurie priteistini iš atsakovės. Ieškinį atmetus atsakovo atžvilgiu, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai buvo atstovaujami to paties advokato, todėl laikytina, kad atsakovo sumokėtos išlaidos advokato pagalbai sudaro 400 Eur, šios išlaidos išieškotinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Plungės miesto (duomenys neskelbtini) kvartale, priežiūrą atsakingą asmenį E. D., panaikinus E. D. teisę į kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Plungės m. (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, priežiūrą, paskiriant atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Plungės m. (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, priežiūrą A. K.

Likusioje dalyje ieškovės A. K. ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovės E. D. 341,50 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės A. K. 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.